Gyveno Vosiškiuose, Kauno r.

Gyveno Kriemaloje, Batniavos apyl., Kauno r.

GARLIAVOS KNYGNEŠIO KAZIO AGLINSKO ŽMONA

Kazys Aglinskas Garliavos bažnyčioje 1891 m. birželio 25 (7) d. susituokė su Liudvika Nikolai. Ji gimė Balbieriškyje, tėvai – Feliksas Nikolai ir Juzefa Matuzevičiūtė; manytina, kad tėvas buvo prancūzų kilmės. Nikolai šeima buvo griežtų lietuviškų pažiūrų. Liudininkais buvo pakviesti Motiejus Holiakas (Oleka), gydytojas, gyvenantis Maskvoje, ir Tomas Ferdinandas Žilinskas iš Veiverių, ėjęs valstybės tarėjo pareigas, Veiverių mokytojų seminarijos mokytojas, didysis lietuvybės puoselėtojas. Kazimiero ir Liudvikos santuoka patvirtinta asmeniniais jų parašais.
Liudvika Aglinskienė buvo vyro bendramintė ir aktyviai įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo veiklą. Ji ne tik priiminėdavo atgabentas laikraščių ir knygų siuntas, jas slėpdavo, bet ir organizuodavo leidinių išgabenimą tolimesniais keliais, šelpė ir maitino užėjusius knygnešius. Namus ne kartą krėtė caro žandarai, ieškojo draudžiamos spaudos. Tačiau ji visuomet rasdavo būdų apsisaugoti.
Po vienos kratos praėjus kelioms dienoms, nuo žandarų sumušimo, nervinio sukrėtimo, L. Aglinskienė, būdama tik 45 metų, mirė.
Mirė 1906 m. balandžio 17 (30) d.

Lit. iš knygos Garliava. Laikas ir žmonės / I. Stepukonienė.– Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras [2016]: 1008 p.

Mokslo darbuotojas, dr. ( agrariniai m.)

Gimė 1936 m. lapkričio 23 d. Rokiškyje

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS KAUNO RAJONO SKYRIUS

ANTANAS VAIČIUS
kraštotyrininkas

Bibliografijos rodyklė 
1963-2009

Sudarė Virginija Tamašauskienė, Antanas Vaičius

Medžiaga rinkta iš Lietuvos M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos korteliu vaizdų katalogo, vietovardžių kartotekos. Tekstas ir aprašas netaisytas.

Bendros žinios

Kežinaitis P. Aplink Kauną, V., Mintis, 1866, G.- p. 77-79,

Kežinaitis P. Kauno apylinkės, V., Valst. polit.mokl ir.liter. l-kla,1958, G.- p. 86-87,

Kirlys J.Garliava,”Gimtinė”, 1996, p. geg . 1-31,

Lietuvių kalbos tarmės.Chrestomatija, V.1977, Garliava p. 1999,

Rudžinskas V.Dėkoju Dievui, Rudamina, 1935, Garliavos par.,p.8-11,

Stanaitis A., Adlys P.Lietuvos TSR gyventoji, V.,1973, G.- p. 64,

Semaška A.Lietuvos keliais,V., 1989, G.-p.54,

Vadovas po Lietuvą, K. 1938, G.- p. 109-110,

1991 m.

Labokaitė D.Tautiškas Disneilendas // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 16.

Maciulevičius S.Parkas Sitkūnuose // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 14.

Juragių vėliava // Tėviškės žinios.- 1991, kovo 5.

Martišiūtė S.Mes su jumis // Tėviškės žinios.- 1991, vas.14

Šeštadienį Kauno rajone žmonių saugomuose Sitkūnuose. // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 22.

Visos Kauno aikštės, Laisvės alėja, Sitkūnų ir Juragių prieigos marguoja politiniais plakatais // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 19.

Juragiai vakar : [nuotraukos] // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 17.

Brangūs rajono žmonės (rajono Tarybos pirmininko P.Mikelionio kreipimasis // Tėviškės žinios.- 1991.-saus. 15.

Čiučiulkaitė K. Ryto sulaukėme giedodami : [žmonių, budėjusių Vilniuje, pasakojimai] // Tėviškės žinios.- 1991.- saus. 15.

Rajono valdyba praneša : [Juragių ir Sitkūnų koordinaciniai centrai] // Tėviškės žinios.- 1991, saus. 15.

Sausio 13-osios naktį besaugant: [apie J.Vaidoto mirtį prie Sitkūnų radijo stoties] / Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 15.

Gabartas R. Sitkūnų gynėjų atsiminimai // Respublika.- 1991, sausio 14.

Grinevičiūtė N. Juragiai: Lietuvos langas // Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 14.

Petrauskaitė Z. Sitkūnų tamsoje // Laisvasis Kaunas.- 1991, saus. 14.

Čiučiulkaitė K.Iki amžiaus galo //Tėviškės žinios.- 1991, saus. 13.

Pasipriešinimo judėjimo dalyvis

Gimė 1929 m. birželio 18 d. Pagirių km., Garliavos valsč., Kauno r. 

PASIPRIEŠINIMO DALYVIS, PARTIZANAS

Gimė 1920 m. rugpjūčio 1 d., Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno apskr.

Mokėsi gimnazijoje, vėliau Belvėderio pienininkystės-gyvulininkystės mokykloje ir buhalterių kursuose1944 m. dirbo Kauno „Kaspino“ galanterijos fabrike buhalteriu. 1946 m. saugumiečiams pradėjus verbuoti dirbti agentu, V.Vitkauskas išėjo partizanauti. I946 m. rugpjūčio 16 d. jis įstojo į Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų kuopą, kuri veikė Šakių apskrityje. 1947 m. gegužės 12 d. paskiriamas Žalgirio rinktinės vado adjutantu, suteikiant jam grandinio laipsnį. Iki 1948 m. balandžio 28 d., jau būdamas Žalgirio rinktinės vadu, laikinai ėjo ir Tauro apygardos vado pareigas, nuo 1950 m. sausio 25 d. – patvirtintas šiose pareigose (slapyvardis Karijotas). Rinko archyvinę medžiagą apie pirmuosius partizanus, vadus, kovos organizatorius, mūšius, kovotojų gyvenimo būdą, klaidas, kovines užduotis, buvusius vadovybės pasitarimus, posėdžius bei nutarimus ir kt.Už pareigingumą bei drąsą, vykdant savo pareigas jis buvo vertinamas ir aukščiausios partizanų vadovybės.
Apdovanojimai: 1950 m. spalio 14 d. Pietų Lietuvos srities vado įsakymu - III laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais, 1951 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 43-ųjų metinių proga – LLKS Vyriausios vadovybė suteikė laisvės kovotojo partizano kapitono laipsnį,1997 m. gruodžio 22 d. Viktorui Vitkauskui pripažintas kario savanorio statusas.1998 m. gegužės 19 d., prezidento V.Adamkaus dekretu – III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) ir majoro laipsnis (po mirties).
Mirė 1951 m. vasario 2 d.

Lit. ir nuotr. iš  http://www.genocid.lt/centras/lt/1277/a/

Daugiau: http://www.genocid.lt/centras/lt/1277/a/