Kraštotyra
Mitkus Adomas
PASIPRIEŠINIMO DALYVIS, MOKYTOJAS
Gimė 1892 m. Virbališkių km, Zapyškio sen., Kauno apsk.
1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Dirbo Vilkaviškio apskrityje Užbaliuose ir Pajevonyse, vėliau Zapyškio valsčiuje, Virbališkių ir Pyplių mokyklose. Lietuvos švietimo ministro įsakymu, 1926 m. buvo paskirtas į Garliavos pradžios mokyklą vedėju ir dirbo iki 1941 m. birželio 14 d. Be mokytojo ir vedėjo darbo buvo pasinėręs į visuomeninę veiklą. Jo rankose buvo skautų, pavasarininkų, jaunalietuvių, šaulių organizacijų veikla. 1926–1940 m. – aktyvus šaulių sąjungos narys, Garliavos šaulių būrio vadas. A. Mitkus – pati ryškiausia nepriklausomybės tarpsnio Garliavos asmenybė.
Adomas ir jo žmona Ona Mitkai buvo labai neparankūs naujai okupacinei valdžiai, todėl 1941 m. birželio 14 d. jie ir dvi dukros buvo išvežti į tremtį. Adomas atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Sverdlovsko sritį. Ten ir mirė.
1990 m. atsirado galimybė susipažinti su A. Mitkaus byla. Jis buvo kaltinamas priešiškumu KP bei revoliuciniam judėjimui Lietuvoje, taip pat tuo, kad buvo aktyvus Tautininkų partijos ir Šaulių sąjungos narys. TSRS Ypatingojo pasitarimo prie vidaus reikalų komisaro 1942 m. rugpjūčio 25 d. pasmerktas sušaudyti. A. Mitkus reabilituotas Lietuvos TSR prokuratūros 1989 m. rugpjūčio 1 d.
Mirė 1942 m. birželio 22 d.
Daugiau apie jį: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/09/08/atmi_02.html
Nuotr. : http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/09/08/atmi_02.html
Marčiulaitis Antanas
Gimė 1923 m. Marijampolės apskr. ( dabar Prienų r.), Šilavoto valsč. Stuomenų k.
Subatis Brunonas
Menininkas
Gimė 1924 m. Besmerčių k., Čekiškės valsč.
Mokėsi Čekiškės pradžios mokykloje, Vilkijos progimnazijoje. 1923-1924 m.pabaigoje progimnazijoje buvo suorganizuota moksleivių rankdarbių ir piešinių paroda, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojami B.Subačiaus darbai. Jis norėjo mokytis Meno mokykloje, bet gyvenimas sutvarke kitaip. Susipažinęs su saleziečiais ir kunigo Jono Bosko mokymu, Bronius išvyko į Italiją. Nutaręs likti pasauliečiu, grįžo į Tėvynę. Čekiškėje aktyviai dalyvavo pavasarininkų organizacijos veikloje ir tapydavo. Drobėse atgimdavo gimtojo kaimo peizažai ir gyvenimo tikrovės vaizdai.
1931 m. Pernavoje vykusioje parodoje eksponavo apie 30 savo darbų, o 1932 m. Ariogaloje vykusioje parodoje sulaukė viešo pripažinimo ir buvo apdovanotas diplomu.
1940 m. pradėjo mokytis Meno mokykloje. Jo dėstytojai buvo J.Šileika, P.Galdikas, J.Vienožinskis ir kt. Tačiau 1941-ųjų birželį baigėsi mokslo metai. Pradėjo dirbti Kilovo klube - skaitykloje vedėju. Tačiau dirbo neilgai. Liko laisvu menininku ir dalyvavo įvairiose parodose. 1954 m. 12 B.Subačiaus paveikslų pateko į Kauno srities dailės parodą, 5 – į Vilnių, 3 - į Maskvą. B.Subatis buvo įvertintas už kūrybinius laimėjimus.
Savo darbus ne kartą eksponavo Čekiškės vidurinėje mokykloje, nutapė dekoracijas statomam spektakliui „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių". Be tapybos B.Subatį domino ir fotografija. Pokario metais jis buvo vienas iš pagrindinių fotografų Čekiškėje, pagarsėjo ne tik rajone, bet ir respublikoje.
B.Subačiaus darbai paplitę po visą Lietuvą. Jų yra įsigiję M.K.Čiurlionio muziejus, „Saulutė", Rumšiškių buities muziejus. Čekiškės bažnyčioje yra jo paveikslas „Gelbėk mane, Viešpatie, gyvenimo jūroje".
Mirė 1993 m.