Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Milinavičienė Eglė

Mokslo darbuotoja, dr. (biomedicinos m.)

Gimė 1967m. spalio 7 d., Kaune

Skaityti

Kublickas Česlovas

Mokslo darbuotojas, dr., doc. (technologijos m.)

Gimė 1931 m. sausio 9 d. Eigulių k., Kauno apskr.

Skaityti

Knašys Vytautas Petras

knašys

LIETUVOS POLITIKAS, VALSTYBĖS VEIKĖJAS. AGRONOMAS. DR. (BIOMED. M.; Ž.Ū. M. KAND. 1971)

Gimė 1937 m. gegužės 13 d. Garliavoje, Kauno r.

Mokėsi Radviliškio vidurinėje mokykloje 1945–1947 m., Garliavos vidurinėje mokykloje 1947–1952 m., Kauno Aukštesniosios Fredos sodininkystės-daržininkystės technikume 1952–1956 m., LŽŪA studijavo 1956–1961m.
Pareigos: 1961–1965 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties eksperimentinio ūkio direktorius, 1965-1989 m. Samališkės (Klaipėdos r.) bandym0 stoties ir jos bazėje įkurto Lietuvos žemdirbystės MTĮ Vėžaičių filialo direktorius. 1990–1991 m. Lietuvos žemės ūkio ministras, 1991–1993 m. LR ŽŪ ministerijos ekonominių ryšių su užsieniu valdybos viršininkas.
1994–1996 m. Valstiečių laikraščio valdybos pirmininkas, radijo stoties Laisvoji Europa žemės ūkio apžvalgininkas. 2003 m. įkūrė viešąją įstaigą Kaimo verslo projektai; jos prezidentas.
Nuo 1996 m. Tėvynės sąjungos narys. 1996–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo, jo Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos narys. 1996–98 žemės ir miškų ūkio ministras.
Parašė monografiją „Dirvožemių kalkinimas“ (1985). 8 knygų, tarp jų „Mineralinės trąšos“ (1973), „Agronomo žinynas“ (1974), „Agrochemiko žinynas“ (1984) vienas autorių.
Su kitais sukūrė ir Lietuvoje įdiegė dirvožemių kalkinimo technologiją (LSSR valstybinė premija 1979).
Apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2006).

Lit. ir nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-petras-knasys/

Karpus Algimantas

Algimantas Karpus

FIZIKOS MOKSLŲ DAKTARAS, DĖSTYTOJAS, KNYGŲ AUTORIUS, PUBLICISTAS

Gimė 1931 m. gruodžio 25 d. Babtuose, Kauno apskr.

Baigė Babtų progimnaziją, 1953 m. – Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kuriame pasiliko dėstyti. 1963 m. gegužės 28 d. Vilniaus valstybiniame universitete apsigynė daktaro laipsnį, tema „Stibio sulfido elektrinės ir optinės savybės bei jų ryšys su kristalochemine sandara ir energetinio spektro juostine struktūra“. 1964–1974 m. buvo bendrosios fizikos katedros vedėjas, o nuo 1981 m. – fizikos fakulteto dekanas, docentas. Algimantas Karpus išleido knygą „Mechanika. Paskaitos” (2003 m.)], buvo mokomosios priemonės „Mechaninių dydžių matavimas” (1979 m.) vienas iš bendraautorių. Tyrinėdamas savo paties giminės istoriją, Algimantas Karpus surinko tris tomus istorinių fragmentų apie Karpių giminės genealogiją, Karpavičių, Tryznų ir Karpių giminių, ir herbų istorijos fragmentus bei Karpių giminės dokumentų fragmentus. Šių tomų pagrindu prieš pat mirtį išleido knygą „Carpio Lietuvoje: Karpavičiai. Tryznos. Karpiai” (2010 m.)

Mirė 2011 m. lapkričio 22 d. Vilniuje

Lit. ir nuotr.https://lt.wikipedia.org/wiki/Algimantas_Karpus

Ivanauskas Tadas

ivanauskas

LIETUVOS GAMTININKAS, RAŠYTOJAS, BIOLOGIJOS DAKTARAS, PROFESORIUS, AKADEMIKAS, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS NARYS

Gimė 1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkos dvare, Lydos apskrityje (dabar Baltarusija) bajorų Leonardo Ivanausko ir Jadvygos Reichel šeimoje.
Tėvo pomėgių paveiktas nuo vaikystės susidomėjo gamta, išmoko medžioti, preparuoti gyvūnus ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. 1901 m. baigė Varšuvos gimnaziją, 1903 m. – Peterburgo 10-ąją berniukų gimnaziją. 1903–1910 m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose ir gavo šių universitetų diplomus.
1910 m. Peterburge įkūrė (ir vadovavo iki 1915 m.) Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją „Zootom“. Gamino zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. 1914 m. ir 1917 m. medžiagos preparatams ruošti vyko Šiaurę (Murmaną, Šiaurės Norvegiją, Archangelską).
1916–1918 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje Peterburge. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir kartu su žmona Honorata Musteikos k. netoli Varėnos įsteigė lietuvišką mokyklą ir joje mokytojavo.
1919–1921 m. dirbo patarėju Žemės ūkio departamente Kaune. 1919 m. kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį (su zoologijos muziejumi), 1919–1922 m. buvo šios stoties direktorius. 1921–1939 m. „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927–1938 m. redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1923 m. kartu su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu buvo pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai.
1920 m. kartu su kitais įkūrė Aukštuosius kursus, vienas iš lektorių bei Gamtos skyriaus vedėjas (iki 1922 m.), vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. 1922–1940 m. šio universiteto Matematikos – gamtos fakulteto profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo 1929 m. Zoologijos katedros) vedėjas.
1928–1939 m. Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas. 1929 m. suorganizavo pirmąją kailinių žvėrelių augintojų akcinę bendrovę ir įkūrė kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, netoli Kauno. 1929 m. Ventės rage (Šilutės rajonas) įkūrė ornitologinę stotį. 1937 m. su kitais įsteigė Žuvinto rezervatą. 1938 m. įsteigto Kauno zoologijos sodo vienas įkūrėjų. 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Vilniaus universiteto profesorius, Zoologijos katedros vedėjas, 1942–1944 m. Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakulteto profesorius. 1943–1944 m. Vilniaus vidurinės miškų mokyklos dėstytojas.
1945–1950 m. Lietuvos MA Biologijos instituto direktorius. 1949–1951 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų apsaugos katedros (vėliau Miškininkystės katedra) profesorius; 1952–1954 m. šios katedros vedėjas. 1954–1965 m. Kauno medicinos instituto profesorius, Bendrosios biologijos katedros vedėjas. 1956–1964 m. Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius. 1965–1970 m. Kauno medicinos instituto Bendrosios biologijos katedros profesorius.
1922 m. T. Ivanauskui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas, 1922 m. Padujos (Italija) universiteto Garbės daktaro laipsnis. 1940 m. suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis, o 1941 m. išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu. 1945 m. T. Ivanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1971 m. Tado Ivanausko vardu pavadintas Kauno zoologijos muziejus.
Mirė 1970 m. birželio 1 d. Kaune, palaidotas Tabariškių kapinėse.

Pagal straipsnį knygoje – T. Arnastauskienė, A. Jakimavičius. Lietuvos zoologai XVII–XX a. Vilnius, 1997, p. 108–111.
Daugiau apie jį: https://lietuvai.lt/wiki/Tadas_Ivanauskas
http://www.krmuziejus.lt/obelynes-sodyba/

Lit. iš: https://www.zoomuziejus.lt/tadas-ivanauskas/
Nuotr. iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Tadas_Ivanauskas

Grigas Kazys

grigas

TAUTOSAKININKAS PAREMIOLOGAS, FOLKLORISTIKOS ISTORIKAS. HABIL. DR. (HUM. M.; FILOL. M. DR. 1983)

Gimė 1924 m. kovo 1 d. Pagiriuose, Čekiškės vlsč., Kauno apskr.

1945–1948 m. Kauno universitete studijavo (pašalintas dėl sovietų ideologijai nepriimtinų pažiūrų) lietuvių kalbą ir literatūrą, 1951m. baigė Vilniaus universitetą. 1950–1954 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1954–2002 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 1990–1996 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1996–1998 m. Vilniaus universitete; profesorius (1995).
Apdovanotas LSSR valstybine premija (su kitais, 1970), Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2000), Lietuvos mokslo premija (su kitais, 2001).

Mirė 2002 m. gruodžio 3 d. Vilniuje

Daugiau apie jį: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-grigas/
Lit. ir nuotr. : https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-grigas/

Elvyra Grinienė

griniene

GYDYTOJA TERAPEUTĖ, HIGIENISTĖ. HABIL. DR. (BIOMED. M.; MED. M. DR. 1972)

Gimė 1930 m. kovo 23 d. Garliavoje, Kauno r.

1955 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1955–1965 m. dirbo gydytoja Prienuose ir Šiauliuose. 1965–1997 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (nuo 1997 Šiaulių universitetas), 1965–1995 m. Higienos katedros vedėja, nuo 1997 m. dėstė Lietuvos kūno kultūros akademijoje; profesorė (1975). Mokslinio darbo pagrindinės sritys – vaikų ir paauglių sveikatos problemos, fizinis ir psichologinis prisitaikymas įvairiomis aplinkos sąlygomis, vaikų, turinčių somatinių ir neurologinių sutrikimų, ugdymas. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių.
Parašė knygas: „Moksleivių organizmo adaptacija mokymosi ir fiziniams krūviams“ (su kitais, 1982, rusų k.), „Vaiko adaptacija mokykloje“ (1984), „Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui“(1990), „Ar pažįsti save?“ (su J. V. Vaitkevičiumi ir T. Ivanova, 2001), „Žmogaus anatomija “(su kitais, 2003), „Sporto medicina vokiečių kalba treneriams ir sportininkam“s (Sportmedizin in Deutschunterrich für Sportler Trainer und Sportleher, elektroninė studijų knyga, su B. Girdauskiene ir R. Martusevičiene, 2006), „Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė“ (su J. V. Vaitkevičiumi, 2009), vadovėlius „Paauglio higiena“ (1981), „Moksleivio fiziologija ir higiena“ (su kitais, 1994), „Specialiojo ugdymo pagrindai “(su kitais, 2003).

Lit. ir nuotr.https://www.vle.lt/straipsnis/elvyra-griniene/

Burneckis Arvydas

burneckis2

NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO ONKOLOGINĖS RADIOTERAPIJOS SKYRIAUS VEDĖJAS, BIOMEDICINOS MOKSLŲ DAKTARAS

Gimė 1955 m. Sitkūnuose, Kauno r.

1962–1970 m. mokėsi Sitkūnų 8-metėje mokykloje, 1970–1973 m. – Babtų vidurinėje mokykloje, 1973–1979 m. studijavo KMI Medicinos fakultete.
1979–1980 m. dirbo Respublikinės Vilniaus klinikinės „Raudonojo kryžiaus" ligoninės gydytoju, 1980–1990 m. –Vilniaus onkologijos centro Distancinio spinduliavimo sk. gydytoju radiologu, 1992–1996 m. – vyr. ordinatoriumi, nuo 1996 m. – Konsultacinės poliklinikos vedėju., nuo 1997 m. – Lietuvos onkologijos centro Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas.

Daugiau apie jį: http://www.yrasalis.lt/desimt/gydytojai/med-m-dr-arvydas-burneckis/
Lit.: Kas yra kas Lietuvoje. Medicina / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. – Kaunas : Neolitas, [2007].
Nuotr.: https://bbf.lt/aVsXE

Armolaitis Edvardas

armolaitis

AGRONOMAS SODININKAS. HABIL. DR. (BIOMED. M., 1994)

Gimė 1922 m. gruodžio 22 d. Mauliuose (Pagirių vlsč.)

1950 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1957–1995 m. dirbo Sodininkystės ir daržininkystės institute. Surinko ir aprašė Lietuvos pietvakariuose auginamas vertingesnes obelų veisles, tyrė slyvų auginimą, vaismedžių genėjimą ir sodinimo atstumus. Parengė dvi obelų ir dvi slyvų auginimo technologijas.
Svarbiausi veikalai: „Vaismedžių genėjimas“ (1960 21963), „Vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas“ (su R. Vosyliumi, 1967), „Patarimai sodininkams mėgėjams“ (su kitais, 1978), „Intensyvus obelų sodas“ (su kitais, 1988), „Vaismedžių genėjimas ir perskiepijimas “(1993), „Slyvų auginimas“ (1994).

Mirė 1995 m. liepos 4 d. Babtuose

Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/edvardas-armolaitis/

Vitkauskas Vidmantas

Gimė 1962 m. sausio 17 d. Kaune

Skaityti