BIBLIOTEKININKAS

Baigė Alytaus žemės ūkio m-klą, vėliau mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje ir baigė 4 klases. 1948 m. mokėsi Kauno Mokytojų seminarijoje, bibliotekininkystės skyriuje, 1949 m. – trijų mėnesių bibliotekininkų kursuose prie Kauno viešosios bibliotekos. Baigęs kursus ir Mokytojų seminariją buvo paskirtas dirbti į Lapių valsčiaus VB, vedėju ( nuo 1950 m.). 1951 m. pradėjo dirbti Vilijampolės rajono rajoninės bibliotekos vedėju.
1951 m. įstojo į Vilniaus Bibliotekinio technikumo neakivaizdinį skyrių, kurį baigė 1955 m. Tais pačiais metais, susijungus Kauno Panemunės ir Vilijampolės rajonams į vieną Kauno rajoną, Vilijampolės rajono biblioteka buvo pa vadinta Kauno rajonine biblioteka. 1951 m. prie šios bibliotekos buvo įsteigtas vaikų literatūros skyrius, (kuris 1953 m. buvo uždarytas ) vėliau - savarankiška rajoninė vaikų biblioteka , kurioje A.Pšibarauskas dirbo vedėju, tuo pačiu glaudžiai bendradarbiavo su Rajonine biblioteka. Taip išdirbo 8-erius metus. 1959 m. buvo pakviestas dirbti į LŽŪA biblioteką, kurioje išdirbo 11 metų. 1970 m. pradėjo dirbti Medicinos instituto bibliotekoje. Su pertraukomis čia išdirbo iki 1979 m. (1972-1976 m. – dirbo Kauno 4-os vidurinės mokyklos bibliotekoje), po to perėjo į Kauno Restauracines dirbtuves.
1980 -1990 m.- dirbo Kauno valstybiniame istorijos muziejuje.

Lit.: iš A. Pšibarausko atsiminimų

CHOREOGRAFAS, PEDAGOGAS

Gimė 1922 m. liepos 10 d. Dievogaloje, Zapyškio valsč.
1970 m. baigė Vilniaus universitetą, 1943–1954 m. buvo ansamblio Lietuva šokėjas. 1953-1972 ir 1983-1994 m. dirbo Lietuvos liaudies kūrybos centre Vilniuje (iki 1960 veikė įvairiais pavadinimais), 1954–1972 m. – Choreografijos skyriaus vedėjas. 1958-1982 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1967–1972 m. – Vilniaus pedagoginiame institute, 1985–1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose; docentas (1987). 1970 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). Lietuvos dainų švenčių baletmeisteris (1950, 1955, 1975), vyriausiasis baletmeisteris (1960, 1965,1970, 1980), moksleivių dainų ir šokių švenčių (1964, 1969) vyriausiasis baletmeisteris ir režisierius.
Sukūrė 15 šokių, aprašė daugiau kaip 100, parengė spaudai daugiau kaip 200 liaudies šokių, sudarė daugiau kaip 10 šokių rinkinių.
Parašė knygas: „Šokio aprašyma“s (1956, 1972, 1992), „Šokis dainų šventėje“ (1980), „Lietuvių šokio kelias į sceną“ (1985), „Liaudies choreografija“ (1992), „Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą“ (2001), parengė knygas apie choreografus J. Lingį, R. Tamutį.

Mirė 2001 m.

Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-poskaitis/#gallery1

AKTORĖ, REŽISIERĖ

Gimė 1953 m. birželio 4 d. Kaune

Gyveno Žiegždriuose, Kauno rajone. Čia praėjo vaikystės ir paauglystės metai. 1960-1966 m. lankė Šlienavos aštuonmetę mokyklą, kur baigė 6 klases, vėliau mokslus tęsė Kauno 13-oje mokykloje, kurią baigė 1971 m. Tais pačiais metais įstojo į LTSR Valstybinę konservatoriją, Aktoriaus meistriškumo fakultetą, dramos aktorės specialybę. Po ketverių studijų metų, jos kurso dešimtukas, vadovaujamas rež. D.Tamulevičiūtės, buvo pakviestas dirbti į LTSR Valstybinį Jaunimo teatrą.
1975 m. kartu su kursu pradėjo dirbti aktore Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre. 1997–2000 m. Valstybinio jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoja, nuo 2000 m. Valstybinio jaunimo teatro koordinatorė darbui su vaikais ir jaunimu.
1999 m. įkūrė VšĮ „Trečias skambutis“, 2001 m. įkūrė Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociaciją ASITEŽAS, jos prezidentė, kuri tais pačiais metais buvo priimta į tarptautinę organizaciją ASSITEJ. 2003 m. organizavo pirmąjį tarptautinį Lietuvos ASITEŽO festivalį, seminarą dramaturgams, kuriantiems vaikams ir jaunimui.
Sutuoktinis operatorius Zigmas Pranas Gružinskas, vaikai Rūta, Linas, Dominykas.
Teatre, kine ir televizijoje sukūrė per 70 vaidmenų.
Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narė. 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Violeta_Podolskait%C4%97

Nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/violeta-podolskaite/

REŽISIERĖ, SCENARISTĖ

Gimė 1956 m. balandžio 8 d., Viduklėje, Raseinių raj.

1963-1974 m. mokėsi Garliavos vidurinėje mokykloje (Kauno r.), 1974-1979 m. - Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, televizijos režisūros specialybės. Baigusi mokslus 1979 - 1989 m. laikotarpyje dirbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje. taip pat rašė scenarijus, organizavo filmavimus, režisavo laidas „Šeimininkės rytmetis“, „Sveikata“, „Gamta ir mes“, „Svetimo skausmo nebūna“, „Iš kultūros istorijos, „Lietuvos istorija“; organizavo ir transliavo tiesioginę laidą „Forumas“; režisavo TV spektaklį „Reptilija“ (pagal K.Sajos pjesę „Reptilija“), TV spektaklį vaikams „Aštuonetas iš Trepsės namų“ (pagal J.Avyžiaus to paties pavadinimo pasaką) ir kt.

1989-2001 m. Lietuvos televizijos vaikų ir jaunimo redakcijoje kūrė laidas vaikams „Vyturiams ir pelėdžiukams“, „Doros šalis“, „Vaikų šalis“, „Panoramytė“, „Tetos Betos svetainė“. Organizavo ir transliavo vaikų ir jaunimo renginius „Laumės juosta“, „Kopėčios“, Beždžioniukų diskoteka“. M. Pivarauskaitė transliavo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą (1993 m. rugsėjo 4-8 d.).
2001-2003 m. nacionalinėje televizijoje kūrė loteriją – žaidimą „Sekmadienio loto“, režisavo laidų ciklą „Žinomas ir nežinomas Juozas Miltinis“. 2003-2004 m. – režisavo televizijos laidų anonsus. 2003-2006 m. kūrė scenarijų, režisavo ir tiesiogiai transliavo per BTV loteriją - žaidimą „Sekmadienio loto“, 2003 - 2009 m. kūrė scenarijus, režisavo ir organizavo laidų „Šeštadienio rytas“, „Sekmadienio rytas“, „Su Palmira“ filmavimus. 2005 – 2009 m. – organizavo, redagavo ir maketavo dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Loto- totto“. 2010 m. kūrė scenarijų ir režisavo TV žaidimą - loteriją „Švarūs pinigai“. 2000 – 2010 m.- rašė straipsnius ,,Valstiečių laikraštyje“ apie LRT laidos „Bėdų turgus“ herojų likimus, apie visuomenėje žinomus ir įdomius žmones.
2011-2015 m. - režisavo šventinių renginių „Jūros šventė“ ir „Dainų šventė“, 2013 m.- Europos šokių čempionatų transliacijas. Nuo 2015 m. LRT laidos „Labanaktukas“ režisierė ir scenarijaus autorė.

Nuotr.: https://www.kino-teatr.ru/teatr/activist/364263/bio/

https://bbf.lt/DE9Fd

AKTORIUS

Gimė 1981 m. Vilkijoje, Kauno raj.

Mokėsi Vilkijos gimnazijoje. Nuo mažumės sukosi mokyklos dramos studijoje. Baigęs gimnaziją, paskatintas dramos studijos vadovės I.Štilpaitės, įstojo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (kurso vadovas Jonas Vaitkus). Baigė aktorinio meistriškumo bakalaurą, mokėsi magistrantūroje, įgijo pedagoginę kvalifikaciją.
Dar studijų metais su studentišku spektakliu „Užribis“, pagal V.Pelevino apsakymą „Mėlynasis užribis“ atvažiavo į Kauno dramos teatrą. Tai buvo jo svajonė, nes labiausiai norėjo vaidinti Kaune. Šiame teatre E.Kvosčiauskas praleido labai daug laiko. Darbas Kaune jį subrandino kaip aktorių, perėmė labai daug patirties iš ten dirbusių aktorių. Pirmasis ryškus žybtelėjimas teatro scenoje buvo Kaune vaidintas „Savižudis“ ( autorius – N.Erdmanas).
Teatras – pagrindinė ir nuolatinė aktoriaus veikla, tačiau mėgsta dirbti ir su jaunimu. Dirbo neformalaus ugdymo organizacijoje „Babilonas“, „Tele bim bam“ mokyklėlėje, „Domino“ teatre, muzikiniame humoro šou „Nr. 1“, Gyčio Ivanausko teatre, O.Korsunovo teatre, Kauno valstybiniame, Lietuvos nacionaliniame teatre, kine, dalyvavo projekte „ Žvaigždžių duetai“. Teko vaidinti festivaliuose Prancūzijoje, Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
2007 m. apdovanotas už Antano vaidmenį Mariaus Macevičiaus "Antoskos kartoskos" (rež. Ramunė Kudzmanaitė) Fortunos statulele.

Lit.: E.Kvosčiauskas: „Visur patekau savo jšgomis“ / M.Rudzevičiūtė // Naujos tėviškės žinios .– 2010, rugpj. 20

Kraštotyrininkas

Gimė 1920 m. balandžio 22 d. Putviškiuose, Pasvalio r.

Režisierė 

Gimė 1936 m., rugsėjo 25 d., Jonučiuose, Kauno r. 

DAINININKĖ, KULTŪROS DARBUOTOJA

Gimė 1890 m. lapkričio 20 d., Kaune

1908 m. baigusi mokytojų kursus Kaune mokytojavo Garliavoje, Kamajuose. Nuo 1910 m. dainavo Vilniaus „Rūtos“ draugijos koncertuose. 1918 m. baigusi Petrogrado konservatorijos N. Ireckajos klasę, dėstė Vitebsko liaudies konservatorijoje, nuo 1919 m. dainavo Smolensko operos teatre (Olga – Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas).
1920 m. grįžo į Lietuvą, koncertavo, Lietuvių meno kūrėjų draugijos Muzikos sekcijos narė. 1920 m. tobulinosi Paryžiuje pas F. Litviną. 1921–1944 m. Valstybės teatro solistė, dainavo apie 30 vaidmenų. 1921–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1933–1944 m. Kauno konservatorijoje. Koncertavo Latvijoje, Estijoje, ten dainavo ir operoje, Suomijoje, Vokietijoje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Daug koncertavo. 1946 m. atvyko į JAV, apsigyveno Elizabete (Naujasis Džersis). Surengė bažnytinių koncertų. Pirmoji atliko Stasio Šimkaus baladės „Nugrimzdęs dvaras“ solo partiją (1932 m.), daugelį Juozo Gruodžio, Aleksandro Kačanausko dainų.
Mokinės: Veronika Dagelytė, Antanina Dambrauskaitė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė, Alė Kalvaitytė, Elzbieta Kardelienė, Marija Lipčienė, Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Pranė Radzevičiūtė, Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė.
Vaidmenys : Toska – Džakomas Pučinis. Toska;Aida, Amelija, Leonora – Džiuzepė Verdis. Aida, Kaukių balius, Trubadūras; Ortrūda, Elizabetė – Richardas Vagneris. Lohengrinas, Tanhoizeris; Liza – Piotras Čaikovskis. Pikų dama; Jaroslavna – Aleksandras Borodinas. Kunigaikštis Igoris; Birutė – Mikas Petrauskas. Birutė; Gražina – Jurgis Karnavičius. Gražina; Žvaigždonė – Antanas Račiūnas. Trys talismanai.
Apdovanojimai: 1931 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas

Mirė 1961 m. liepos 23 d. Niujorke, JAV

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladislava_Grigaitien%C4%97