LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS, FINANSININKAS, POLITIKOS VEIKĖJAS

Gimė 1886 06 25 Šakių apskr. Sintautų vlsč. Piktžirnių k.,
1908 m. baigęs Sankt Peterburgo prekybos pramonės institutą, grįžo į Lietuvą. Čia pradėjo savo ekonominę veiklą Marijampolės „Žagrės" kooperatyvo tarnautoju. 1912 m. kartu su broliu kunigu Juozu suorganizavo Brolių Vailokaičių banką Kaune, kurio pagrindinis tikslas buvo sutelkti laisvą lietuvių kapitalą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vailokaitis liko Lietuvoje, dėl politinės veiklos vokiečių pasodintas į kalėjimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės kūrimo darbe. 1917 m. išrinktas Tautos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu. Buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. Po Pirmojo pasaulinio karo su broliu kun. Juozu Vailokaičiu įsteigė Ūkio banką ir jam vadovavo. Jo skyrius atidarė apskričių miestuose, kad lengviau sutelktų laisvą Lietuvos kapitalą žemės ūkiui, pramonei bei prekybai kredituoti. Mėsos gaminių pramonei organizuoti Vailokaičiai įsteigė akcinę bendrovę „Maistas", pastatė modernų mėsos perdirbimo fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais. Smulkių metalo pramonės dirbinių gamybai J. Vailokaitis su broliu Juozu nupirko Brolių Šmitų metalo fabriką ir įsteigė metalo akcinę bendrovę „Metalas". Fabriką pertvarkė ir sumodernino. Kad statyboms turėtų medžiagų, įsigijo Palemono plytinę Kaune ir keletą mažesnių įmonių provincijoje. Prekybai kelti steigė eksporto bei importo bendroves, turėjo tekstilės urmo prekybą. Brolių Vailokaičių įmonės daug prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos kėlimo. 1925 m. išrinktas į Lietuvos banko tarybą. 1940 m. pasitraukė Vokietijon, kur įsitraukė į lietuvių išeivių visuomeninę veiklą. Buvo vienas iš LAF įkūrėjų, išrinktas Lietuvių sąjungos primininku. Gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Blankenburgo miestą, kur mirė ir buvo palaidotas. 2007 08 17 simbolinė urna su žeme iš palaidojimo vietos parvežta ir palaidota Paštuvos kaimo kapinėse (Raudondvario sen., Kauno r.) šalia brolio. Daugiau: http://tiny.lt/info/v337c5p

Mirė 1944 12 16 Blankenburge, Vokietijoje

Daugiau: http://tiny.lt/d3576f9
Lit. ir nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Vailokaitis

LIETUVOS SAVANORIS, MOKYTOJAS, KARIŪNAS

Gimė 1896 m. gegužės 25 d., Dabušių k., Molėtų vlsč., Utenos apskr.

Įgijęs mokytojo specialybę, dirbo Vosiškių k. pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Netonių pradinę.
V. Stašelis aktyviai dalyvavo Raudondvario valsčiaus šaulių būrio organizavime, buvo valsčiaus tarybos narys, aktyviai reiškėsi Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos veikloje.  Pagerbiant kraštiečio atminimą, 1923 m. Raudondvario valsčiaus valdyba nutarė suteikti statomam Nevėžio tiltui V. Stašelio vardą. Tiltas pastatytas 1930-1931 m. ir iškilmingai atidarytas 1931 m. lapkričio 14 d. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, 1941 m. birželio 31 d. tiltas  susprogdintas. 1991 m. Raudondvario apylinkės Taryba vieną miestelio gatvių pavadino jo vardu,  Raudondvario pilies muziejuje įrengta ekspozicija, skirta šio Klaipėdos sukilimo dalyvio atminimui. Mirė 1923 m. laisvės kovoje, Klaipėdos sukilime.

Lit.  iš str. Nepamirštamas raudondvarietis / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Krašto istorija // Naujos tėviškės žinios. - ISSN 1392-8686. - 2003.

Nuotr. iš Babtų kraštotyros muziejaus archyvo

MONSINJORAS

Gimė 1925 m. gegužės 7 d. Pagirių k., Kauno r.

1932–1938 m. mokėsi Garliavos (Kauno r.) mokykloje. 1938–1940 m. – Kauno Tėvų jėzuitų Pagryžuvio reformuotose klasėse. 1940–1944 m. tęsė mokslus Kauno gimnazijose. 1944–1946 m. – Tėvų jėzuitų Pagryžuvio (Kelmės r.) vienuolyno noviciate. 1946–1947 m. ir 1953–1958 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1949–1953 m. mokėsi Panevėžio vidurinėje muzikos mokykloje. Ją baigęs įgijo choro ir ansamblio vadovo kvalifikaciją. 1958 m. kovo 23 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas į kunigus. Nuo 1958 m. iki 1962 m. buvo Švenčionių parapijos bažnyčios vikaras, 1962–1964 m. – Ignalinos parapijos klebonas, 1965–1966 m. Šumsko (Vilniaus r.) parapijos klebonas. 1966 m. liepos 11 d. kunigas V. P. Rūkas buvo paskirtas administratoriumi į Trakų parapijinę bažnyčią ir juo buvo beveik keturis dešimtmečius - iki 2001 metų. Nuo 1974 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 m. gruodžio 14 d. ėjo Trakų dekanato pareigas. Dabar monsinjoras yra emeritas. Kasdieninė tarnystė dievui ir žmonėms – tai tik viena monsinjoro, ramaus, santūraus ir visada besišypsančio žmogaus gyvenimo pusė. Labai sunkiu Lietuvos Bažnyčiai laiku monsinjoras išsaugojo neįkainojamos vertės Trakų Švč. Marijos apsilankymo bažnyčios aukso lobius. Monsinjoro iniciatyva ir pastangomis buvo restauruojami Trakų bažnyčios paveikslai, Trakuose pastatytas ne vienas kryžius ar paminklas. 1990 m. buvo užmegzti draugiški santykiai su Westfalijos kr. Miunsterio vyskupijos Rheine miesto Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu Giunteriu Hillebrandtu (Vokietija). Bažnyčios ir miesto savivaldybės dėka buvo pastatyti Jaunimo namai ir restauruoti Trakų senelių globos namai. 2000 m. Popiežius Jonas Paulius II Trakų dekanato dekanui, klebonui kunigui V. P. Rūkui suteikė monsinjoro titulą, ,,už ilgametį pastoracinį darbą Trakų parapijoje bei didelį įnašą katekizuojant jaunimą ir moksleivius, už rūpinimąsi bažnyčios paveldo tvarkymu, restauravimu, Jaunimo centro ir Parapijos globos namų statybas‘‘ .

Apdovanojimai:
2001 m. monsinjoras apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. 2003 m. minint 15-ąsias Trakų Sąjūdžio metines apdovanotas Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštu.
2005 m. gegužės 6 d. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė monsinjorui Trakų garbės piliečio vardą ir apdovanojo Trakų garbės piliečio ženklu.
2006 m. monsinjoras V. P. Rūkas buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje". Kaip buvo skelbiama, ši nominacija monsinjorui įteikta „už ilgametę vaisingą tarnystę Dievui ir žmonėms, dosnų tikėjimo ir meilės dalijimą ne tik žodžiais, o ir kasdieniniais darbais“.
2007 m. V. P. Rūkui įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija – I laipsnio Diplomas už ilgametę ir prasmingą ganytojišką veiklą Trakų žemėje, gebėjimą bendrauti su įvairių tikėjimų Trakų gyventojų bendruomene ir taurų siekį mokyti žmones mylėti Dievą.
2005 m. išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas“ . Apie V. P. Rūką rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“, „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“, periodikoje.

Mirė 2020 m. gruodžio 17 d.

Lit. ir nuotr. http://tiny.lt/4bp2axw

PARTIZANAS, TAURO APYGARDOS BIRUTĖS RINKTINĖS

Gimė 1923 m. birželio 23 d. Tvarkiškių k., Kauno r.

1931-1935 m. – mokėsi Juragių - Padainupio (Kauno r.) vid. mokykloje, 1937-1941 m. – privačiai mokėsi staliaus dailidės amato, 1962-1968 m. – Rusijoje, lagerio mokykloje. 1944-1952 m.– Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvis ( slapyvardis lakštingala). 1948 m. paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės II būrio vadu, 1951 m.- Žalgirio rinktinės vadu. 1952 m. buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme, 1953 m. perteistas 25 metams lagerio, 1972 m. – paleistas iš Mordovijos lagerio. 1972 - 1989 m. buvo persekiojamas Vidaus reikalų ministerijos, neleidžiama prisiregistruoti ir dirbti Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Maskvoje buvo susitikęs su JAV departamento sekretoriumi G.Shultzu (1988) ir aptarė Baltijos tautų okupaciją. Maskvoje gavo JAV piliečio pasą (1985-1989) ir 1989 m. išvyko į JAV.
Apdovanojimai: Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu už nuopelnus ginant LR laisvę ir nepriklausomybę.
Parašė knyga: „Šitą paimkite gyvą“.

Mirė 2007 m. vasario 24 d.

Daugiau: https://www.vle.lt/straipsnis/povilas-peciulaitis/
               http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-95
Nuotr. iš http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-95

LR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO SIGNATARAS

Gimė 1942 m. gruodžio mėn. 11 d. Kluoniškių k., Kauno r.

1949-1956 m. mokėsi Zapyškio 7-metėje mokykloje,1960m. baigė Ežerėlio mokyklą. 1965m. baigė LŽŪA Mechanizacijos fakultetą ir pradėjo dirbti Joniškėlio žemės ūkio technikumo dėstytoju. 1965-1990 ir 1997-2000 m. buvo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto aspirantas, dirbo šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, Projektavimo-konstravimo biuro skyriaus, o vėliau ir biuro vedėju. 1973 m. parengė ir apgynė disertacija technikos mokslo kandidato vardui gauti, kuris 1993 m. nostrifikuotas į technikos mokslu daktaro laipsnį. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o 1992 m. -į Lietuvos Respublikos Seimą. Yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990-1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo departamento direktoriumi, 2001-2004 m. - Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos direktoriumi.
2002 m. išleido publicistikos knygą „Darbų ir laiko tėkmėje", 2005 m. - eiliuotą knygele „Sausio naktis", 2007 m. - eilėraščiu rinkinį „Sapnu vyšnia", eilėraščių rinkinius „Žemės ir laiko spalvos", 2012 m., „Rudens žydėjimas“, 2015 m., „Prie Nemuno, Neries, Nevėžio...“, 2018 m. 
Eilėraščius spausdino laikraščiuose „Dirva" (JAV), „Naujos tėviškės žinios" (Kauno r.), skelbė kūrėju interneto svetainėje „Žalia žolė" ir kt.

Daugiau: https://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/

Nuotr. iš http://tiny.lt/epw35ep

Sportininkas ( skraidyklių ir parasparnių sportas)

Gimė 1952 m. spalio 28 d., Vilkijoje, Kauno r.

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYTAUTO DIDŽIOJO KARININKŲ KURSŲ LEKTORIUS PLK. LTN.

Gimė 1894 m. Dievogalos k., Garliavos vlsč., Kauno apskr.
Studijas pradėjo 1916 m.Varšuvos Veterinarijos institute. 1918 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerija pasiuntė mokytis į Tartu universitetą, kurį baigė 1923 m. ir pradėjo dirbti veterinarijos gydytoju Lietuvos kariuomenėje. Dėstė veterinariją Karo mokykloje. 1936 m. dėstė Kauno Veterinarijos akademijoje arklių kaustymo ir kanopų ligų mokslą. 1941 m. ištremtas į Sibirą.
Darbai:“Arklių kaustymo vadovėlis”, 1934 m.  Mirė 1962 m. Kaune

Nuotr. iš http://tiny.lt/bemb85f

GYDYTOJA 

Gimė 1927 m. sausio 10 d., Leopoldavo k., Plungės r.

1932–1938 m. mokėsi Tverų (Plungės r.) prad. mokykloje, 1939–1944m. – Telšių gimnazijoje, 1944–1945m. – Telšių mokytojų seminarijoje, 1945–1947m. – Vilniaus akušerių felčerių m-kloje, 1947–1950 m. ir 1957–1960 m. – studijavo Kauno medicinos institute.  Dirbo 1950–1954m. – Nemakščių (Raseinių r.) ambulatorijos akušere, 1954–1956 m. - Adakavo (Tauragės r.) 8-metės mokyklos mokytoja, 1960–1961m. – Vidiškių (Ukmergės r.) ambulatorijos vedėja, 1961–1997 m. –  Garliavos (Kauno r.) poliklinikos gydytoja.  Gydytoja nuo 1957 m. gyvena Garliavoje ir 1997–2006 m. dirbo VŠĮ Garliavos ligoninės Rentgeno kabineto vedėja, rentgenodiagnostike. Darbe gydytoja pasižymėjo puikiomis medicininėmis žiniomis. Ji buvo uoli švietėja, važinėjo po kolūkius, darbovietes, skaitydavo sanitarinio švietimo paskaitas. Paskaitos baigdavosi litaratūriniais vakarais. Kalbėdavo apie knygas, deklamuodavo eiles. Literatūra jai visuomet buvo gyvenimo kelrodis. Aktyviai dalyvavo „Garliaviečių klubo“, veikusio Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, veikloje. 

2007 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Lit.: "Kas yra kas Kauno apskrityje 1999".- Kaunas, 1999.- P. 291.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

PRELATAS,LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARYS,VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskr.

1897 m. baigė Igliškėlių pradžios mokyklą ir 1900 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, kurią baigė 1905 m. 1905–1907 m. mokytojavo Penchratkoje, vėliau Rutkuose (Lenkija, Lomžos gubernija), 1907–1908 m. – Papilėje. 1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Ją baigęs 1913 m. įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1916 m. 1914 m. birželio 13 d. vyskupo Ciepliako įšventintas į kunigus. 1917 m. paskirtas gimnazijos kapelionu Voroneže. Tais pačiais metais įkūrė Krikščionių demokratų partiją. 1918 m. gegužę grįžo į Lietuvą. Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės reformos komisijos pirmininku. 1919–1923 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1923–1926 m. – žemės ūkio ministras.1927–1927 m. Lilyje ir Tulūzoje studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930–1931 m. Garliavos vikaras, 1931–1933 m. profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1933–1935 m. Veiverių klebonas, 1935–1942 m. – Kalvarijos klebonas ir dekanas.1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Gyveno Vokietijoje, 1956 m. persikėlė į JAV. 1945–1955 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas. 1948 m. pakeltas į prelatus.

Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Čikagoje, JAV. ( palaikai 2006 m. spalio 23 d. perlaidoti į Kauno  Kristaus Prisikėlimo bažnyčią).

Lit. ir nuotr.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Krupavi%C4%8Dius

KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.

Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje. Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339