BABTŲ SENIŪNIJA
Dasiūnų kaimas

Ąžuolo amžius yra apie 300 metų. Spaudos draudimo metais jo apylinkėse buvo slapta gabenamos ir platinamos lietuviškos knygos. Tai darę knygnešiai atvežtas knygas slėpdavo ir Dasiūnų kaime prie dvilypio ąžuolo. Jo kamienas 1,3 m aukštyje nuo pagrindo šakojasi į du simetriškus kamienus. Savo matmenimis ir išvaizda medis dominuoja horizonte, nors tėra apie 120 m piečiau nuo žemame slėnyje tarp medžių vingiuojančio Nevėžio.

Lit. ir nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Nev%C4%97%C5%BEio_dvilypis_%C4%85%C5%BEuolas

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Girininkų I kaimas (prie Alksnos miško)

Pušies aukštis - 9 m, skersmuo - apie l m, o kamieno apimtis prie žemės - 3 m. Prie kamieno kalvių darbo vinimis buvo prikalta lentelė su 1853 m. data. Žmonės pasakoja, kad 1913 m., kasant duobes bulvėms laikyti, netoli pušies buvo rasti stambaus vyro griaučiai ir žiedas. Nuo to laiko žmonės šią pušį vadina Milžinkapio pušimi. Kiti tvirtina, kad palaikų buvo daugiau, ir spėja, kad palaidotieji - žuvę kautynėse. Pušis mena ir Napoleono laikus. Šnekama, kad iš Rusijos traukdamiesi Napoleono kareiviai susėdę po pušimi pailsėti. Tuomet piemuo Bernotukas pamatęs, kad jie turį auksinę vyskupo lazdą. Kareiviams užmigus, jis bandęs ją pavogti, tačiau nepavykę - kareiviai atšipusiu duonpeiliu išraižę berniuko kaklą. 1863 m. čia buvo sukilėlių štabas - pušyje įrėžti jų vado J.Sidzikausko inicialai ir sukilimo data. 1910 m. rusų kareiviai šalia pušies kasinėjo žemę ieškodami brangenybių. Pasak kalbų, jie atkasę Napoleono kareivių paslėptą dėžę su slaptais dokumentais. Taigi daug mena ši per 300 metų turinti pušis.

1960 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta vietinės reikšmės paminklams.

Lit. Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės .- Kaunas, 1999 .- P. 67.

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Braziūkų kaimas

Prieš 300 metų miške pradėjus kurtis  Braziūkų kaimui, čia augo daugybė medžių, tame tarpe ir liepų. Liepose perėdavusios pelėdos. Išlikusi tik viena – Liepa motinėlė. Gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno kaldavę lenteles su reikšmingomis datomis. 1863 m. prie jos rinkdavosi sukilėliai, netolieje – jų kapai. Kaimo gyventojas J. Pupijus pasakodavęs, kaip jis vaikystėje įlįsdavęs į liepos vidų ir, kiauryme pakilęs aukštyn, pro skylę kamiene dairydavęsis po kaimo apylinkes. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Dabar ši kiaurymė užcementuota. 1960 m. liepa paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. – respublikinės reikšmės paminklu. 

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

Nuotr.: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Brazi%C5%ABk%C5%B3_liepa_(Motin%C4%97l%C4%97)_-_panoramio.jpg

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
Kulautuvos girinkija

Akmuo yra Kulautuvos girininkijos 22 masyvo kv. Nr. 167 PR dalyje, 930 m. į pietus nuo Kauno–Jurbarko kelio, 120 m. į vakarus, 6 m. nuo Prokupio dešinojo kranto. Čia į Prokupį iš šiaurės rytų įteka Alunta (ar Traku) vadinamas upelis. Iš visų pusių šią santaką, ir kartu akmenį, supa aukšti (iki 15 m aukščio) griovų šlaitai. 4,7 m ilgio (Š–P) ir 3 m pločio (R–V) duobėje yra išlikusi 2,6x1,2 m dydžio per kelis cm iš žemių kyšanti apatinė akmens dalis. Akmuo – vidutinio stambumo rausvas, vietomis su baltais intarpais granitas. Didžiausia akmens dalis, pasak vietos gyventojų, nuskelta 1833 m., darant akmeninius laiptus Raudondvario bažnyčiai. Tačiau ir po to akmens likusi labai didelė dalis („ten ant jo keturiese kadrilį galėjo šokt"); apie 1940 m. ji buvo sunaudota Kauno–Jurbarko keliui tiesti ar taisyti. Tada buvo išvežta 12 kv.m akmens. Pasak padavimų, akmuo esąs Velnio („po akmeniu yra net Liucipieris su lenciūgu prirakytas"), čia žmonėms vaidendavosi. Be to, vietos gyventojai Juškytei sapne tris kartus buvo liepta atkelti akmenį ir išvaduoti ten prasmegusį dvarą.

(Kultūros paveldo departamentas

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Pyplių kaimas

Karvelių ąžuolo skersmuo yra 2,2 m., aukštis – apie 15 m., o liemuo prie žemės net 7 m. skersmens. 1968 m.  paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Vietos gyventojas pasakojo, jog šis ąžuolas taip pavadintas todėl, kad jame perėdavę karveliai. Greta augęs kitas ąžuolas, mažesnis, buvo vadinamas Gandralizdžiu. Karvelių ąžuolą vienas inžinierius norėjęs nukirsti ir panaudoti Aleksoto tilto statybai. Vyrai, neturėdami ilgų pjūklų, nusprendę nupjauti medžio viršūnę ir pažiūrėti, ar medis sveikas.  Nupjovus paaiškėję, kad ąžuolas kiauras, tad sumanymo tekę atsisakyti. Per ilgus metus ąžuolo viršūnė "užgijusi", ir medis sulaukęs mūsų dienų. Kadais, kai žemė dar žagrėmis buvo ariama, prie ąžuolo žmonės rado užkastų monetų. 

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Karveli%C5%B3_%C4%85%C5%BEuolas

BABTŲ SENIŪNIJA
Karalgirio kaimas

Karalgirio akmuo - geologinis kraštovaizdžio objektas. Riedulio  aukštis 188 cm, ilgis 345 cm, plotis 310 cm, apimtis 10,1 m. Akmens radimvietė anksčiau buvo Karalgirio girioje, bet, pertvarkius kraštovaizdį, atsidūrė kaimo ganykloje.1974 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu, 1985 m. įtrauktas į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (geologinių) sąrašą.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 3-iasis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 223, [1] p. : iliustr

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Karalgirio_akmuo

SAMYLŲ SENIŪNIJA

Tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai. Jis yra Dubravos EMMU ir Kauno marių RP teritorijoje, Kauno marių pakrantėje, Žiegždrių miške. Konglomeratas – tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, šiek tiek primenantis mums žinomą betoną. Kadangi šlaite nuolat vyksta abrazijos procesai, uolienos dažnai atlūžta, įvairaus stambumo gabalais ritasi žemyn. Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima matyti nedidelių varveklių. Tai sustingusios stalaktitų užuomazgos, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite. Kalniškių konglomeratų atodanga yra sudėtinė geologinių vertybių pažinimo – Žiegždrių geologinio tako – dalis. Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu (užlietu) Kalniškės kaimu.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 3-iasis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 223, [1] p. : iliustr.

Nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalni%C5%A1ki%C5%B3_konglomerat%C5%B3_atodanga

SAMYLŲ SENIŪNIJA

Dubravos eksperimentinėje - mokomojoje miškų urėdijoje, Šilėnų girininkijoje yra kamienais suaugę medžiai - ąžuolas ir pušis. Medžiai taip suaugę, lyg būtų iš vieno kelmo. Aukščiau kamienai išsiskiria. Pušies kamienas ties suaugimu susiplojęs, o ąžuolo šakos įaugusios į pušies kamieną. Tai iš tiesų graži bičiulystė.
Legenda byloja: „Pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai, ir vienas nuo kito neatsitraukė daugiau kaip 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolėlį prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti".
Pušies aukštis – 31, 5 m, ąžuolo – 28 m. Abiejų medžių apimtis – 3,60 m. 1971 m. medžiai yra paskelbti kaip valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, o 1987 m. – priskirti prie respublikinės reikšmės paminklų.

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

LAPIŲ SENIŪNIJA

Atodanga yra Drąseikių kaime, Lapių girininkijoje ir tęsiasi palei dešiniąją Neries pakrantę daugiau kaip 200 m. Pasiekiama iš kelio, Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, pasukus per kolektyvinius sodus.
Jos aukščiausioji vieta siekia 30,2 m. Viršutinė dalis yra statmena it siena. Nuožulnesnėse vidurinėje ir apatinėje dalyse gausu moreninio priemolio nuošliaužų. Ten kur šlaitų danga stabilesnė, auga alksniai, lazdynai, karklai ir kiti krūmai, žolė. Atodangos papėdėje smulkesnio grunto nemažai nuskalauja pakilusi Neris (ypač pavasarinio polaidžio metu), todėl čia yra susikaupę daugiau gargždo ir didokų riedulių. Atodangoje ties Drąseikiais rasta akmens amžiaus stovyklų pėdsakų bei neolito dirbinių: strėlių antgalių, rėžtukų, grumžtukų. 1964 m. atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų.

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

Nuotr.: http://kaunas.kasvyksta.lt/2014/11/02/rajonas/draseikiu-atodanga-ne-visiems-prieinamas-gamtos-paminklas/