Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Kamšos botaninis-zoologinis draustinis

 kamš

RINGAUDŲ SENIŪNIJA

Draustinis įsteigtas 1960 m. Jo teritoriją sudaro apie 318 ha žemės. Draustinis yra Nemuno šlaituose augančiame Kamšos miške. Čia saugoma įvairiarūšė augalija, gyvūnija ir jų buveinės. Gilių raguvų išvagotuose lapuočių ir mišriuose draustinio miškuose auga šie retesni augalai : tuščiaviduris rūtenis, paprastoji gebenė, meškinis česnakas ir kt.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

Nuotr.: http://www.kapamatyti.lt/pazintinis-takas/naujas-pazintinis-takas-kamsos-botaniniame-zoologiniame-draustnyje/

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Kauno marių kraštovaizdžio draustinis

 kauno marios 

TAURAKIEMIO, SAMYLŲ SENIŪNIJOS

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs vaizdingose Kauno marių pakrantėse ir apima dabar jau apsemto Nemuno slėnio šlaitus bei siaurą apyslėnio dalį. Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, sukurtas 1959 metais. užtvenkus Nemuną.
Regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Plotas – 9 869 ha
Parko teritorijoje yra daugiau nei 900 augalų rūšių, iš jų ­ 44 saugomų augalų ir 24 saugomų grybų rūšys. Medžių rūšių įvairove garsėja Girionių parkas bei Dubravos arboretumas. Parke nustatytos 25 žuvų, 16 varliagyvių ir roplių, 186 paukščių ir 49 žinduolių rūšys. Didžioji regioninio parko dalis yra paskelbta paukščių apsaugai svarbia teritorija, čia peri juodasis peslys, plovinė vištelė ir tulžys.
Regioniniame parke yra daugiau kaip 30 gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Kauno marių pakrantėje (Kaune) Kauno rajone įsikūrę daugybę lankytojų pritraukiantis Salomėjos Nėries memorialinis muziejus, Pažaislio vienuolyno ansamblis,Kauno Tvirtovės V fortas. Su Kauno marių užlietais kaimais, jų dramatiška istorija bei ryškiausiais XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčiais galima susipažinti Kauno marių regioninio parko lankytojų centre Vaišvydavoje. Kitos lankomos Kauno marių regioninio parko vietos – gražiausiu Lietuvos pažintiniu taku išrinktas Kadagių slėnio takas, Žiegždrių geologinė atodanga, Dubravos rezervatinė apyrubė, Kalniškių konglomeratų atodanga,Girionių parkas. (Girionių parke driekiasi Pakalniškių ekologinis takas, Pakalniškių, Vieškūnų, Samylų piliakalniai. Apie Pakalniškių pilikalnį sklando legenda, jog šioje vietoje stovėjusi medinė kunigaikščio Vaišvydo pilis. Apačioje buvo Pažaislio kaimas o ant kalno, šalia medinės pilies – senovės gyvenvietė. Nuo šio asmenvardžio – Vaišvydo – vėliau pavadinta gyvenvietė.
Parke lankytojų patogumui įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai: Laumėnų, Pažaislio, Palemono, Pakalniškių.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_mari%C5%B3_regioninis_parkas

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Kauno marių regioninis parkas

 Kauno mariu pakrante 

TAURAKIEMIO, SAMYLŲ SENIŪNIJOS

KAUNO MARIŲ REGIONINIS PARKAS - tai kompleksinė saugoma regioninės svarbos teritorija, skirta kraštovaizdžio su jo elementais, gamtos ir kultūros kompleksams išsaugoti, rekreacijai, pažintiniam turizmui plėtoti. Parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, jo gamtines ekosistemas, didžiąsias atodangas, kultūros vertybes.

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijų. Iš viso bendrame 9869 ha parko plote yra 33,5% miškų, 53% vandens telkinių, 1,2% pelkių, 10,5% žemės ūkio naudmenų, 1,5% gyvenviečių ir 0,3% kitokių naudmenų. Specifinis Kauno marių kraštovaizdžio bruožas yra įspūdingos 10-20 m. aukščio krantų atodangos. Botaniniu požiūriu ypač vertingas kadagių slėnis Arlaviškių botaniniame draustinyje. Svarbiausias akcentas Kauno marių RP yra Kauno marios.Jos buvo sutvenktos 1959 m., pastačius Kauno hidroelektrinę. Užtvenkus Nemuną, marių dugnu virto didelė dalis upės slėnio. Iš viso vanduo užliejo 6350 ha plotą. Prieš užliejant šį plotą, į aukštesnes vietas buvo iškeldinta 721 sodyba. Bendras tvenkinio ilgis yra 93 km., didžiausias plotis 3,3 km., didžiausias gylis – 22 m.
Svarbiausios parko vertybės yra didžiosios atodangos., užlietos Nemuno intakų žiotys, suformavusios įlankas, virtusias lietuviškais „fiordais". Prie marių augančiuose miškuose gausi augalija ir gyvūnija. Miškuose yra ypač retų Lietuvos žinduolių – didžiųjų miegapelių. Perėjimo ir migracijos metu mariose aptinkami beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščiai.
Kauno marių teritorijoje yra vienas didžiausių Lietuvoje gamtos paveldo objektas – Girionių parkas. Prie Arlaviškių yra kadagių slėnis – botaninis draustinis, kur 4,6 ha plote auga įvairių formų įspūdingo dydžio 60-90 metų amžiaus paprastieji kadagiai.
Marių pakrantės išsiskiria reljefo formų ir biotopų įvairove, vingiuotais, stačiais, ragyvų išvagotais marių krantais su aukštais bangų ardomais klifais. Daugybė šaltinių, atsivėrusių šlaituose, sudarė sąlygas griovų, vėliau virtusių raguvomis, formavimuisi. Pakrantėse pagausėjo mažų pelkučių dėl Kauno marių patvankos pakilimo. Mariose gausu nedidelių salų bei seklumų, kurias supa nendrių, švendrių, meldų ir kt. sąžalynai. Kai kuriose pakrantėse plyti iki 300 m. pločio užpelkėjusios viksvinių ir varpinių augalų pievos. Pakrantės, seklumos ir salos yra svarbios daugelio vandens ir pelkių paukščių lizdavietės. Kauno rajono teritorijoje vertingiausi vandens ir pelkių paukščių biotopai yra vidurinėje vandens saugyklos atkarpoje ties Piliuona, Arlaviškėmis.
Pagrindinės Kauno marių RP rekreacines zonos yra žemutinė Kauno marių dalis bei marių akvatorija į pietus nuo Rumšiškių, Pažaislio, Amalių – Palemono, Girionių miško parkai, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių miškai.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr.https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_mari%C5%B3_regioninis_parkas 

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Jiesios kraštovaizdžio draustinis

jiesia  

GARLIAVOS APYLINKIŲ, ROKŲ SENIŪNIJOS

Draustinis – saugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Apima Jiesios upės žemupio slėnį. Plotas 410 ha (iš jų 176 ha priklauso Kauno miestui). Įkurtas 1960 m. Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvarteto periodo uolienas, taip pat eroziniai šlaitai ir krantai. Draustinio teritorijoje auga reti, saugomi augalai, pavyzdžiui, gebenė lipikė, tuščiaviduris rūTenis, tarpinis rūtenis, klumpaitė, lieknoji plukė, mažoji vištapienė, plačialapė gegūnė, didysis asiūklis, žirnialapis vikis, didžioji dantenė, didysis putelis , gležnalapė nertis, gegužraibė, kompasinė salota, raudonžiedis žalčialunkis, paprastasis sausažiedis, paprastasisi burbulis ir kt. Slėnyje gyvena reta vabzdžių rūšis – kalninė apsiuva, yra elniaragių, puošniažygių, juodųjų apolonų, kalninių cikadų, gyvena apie 50 paukščių rūšių, yra šikšnosparnių, žalčių, kiaunių, lazdyninių miegapelių, stirnų, šernų. Į draustinio teritoriją įeina ir Napoleono kalnas, stūksantis šalia Jiesios ir Nemuno santakos. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

Nuotr.: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Jiesios_kra%C5%A1tovaizd%C5%BEio_draustinis

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Girionių parkas

 girioniu 

SAMYLŲ SENIŪNIJA

GIRIONIŲ PARKAS - vienas didžiausių ir gražiausių pokario laikotarpio parkų, įkurtas 1960 m. ant Kauno marių kranto, Nemuno slėnio kairiajame krante bei vaizdingose buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse. (iš pradžių vadintas Pakalniškių parku). Kartu su parku sukurta gyvenviete – Girionys. Jiems skirta 130 ha teritorija. Pirmieji želdiniai pasodinti 1960 m. pavasarį. Vaišvydavos girininkas A.Vasiliauskas pagal Miškų instituto Kauno marių apželdinimo projektą pasodino grupėmis klevų, maumedžių, tuopų. 1960-1962 m. architektas, doc. A.Tauras parengė Girionių parko projektą. Apsodinimo darbams vadovavo girininkas J. Stukšnys ir per 10 m. apsodino 40 ha plotą. 1963 m. archit. K.Kažemėkas suprojektavo naujus takus ir želdinius. Tais pačiais metais buvo pradėta sodinti ir centrinė parko dalis. Šiems darbams vadovavo Miškų instituto darbuotojai M.Lukinas, M.Jankauskas, L.Kairiūkštis.
1980-1981 m. padaryta geodezinė parko želdinių nuotrauka ir medžių bei krūmų inventorizacija. Į parko teritoriją įtraukta 81 ha natūralių medynų. Be 360 jau esančių, numatyta įvesti dar 500 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Vien tik eglių yra 10 rūšių ir formų. Kiti minėtini retesni augalai, tai: balkaninės bei sibirinės pušys, cūga, pilkojo pocūgė, kazokiniai kadagiai, tujos, puskiparisiai, bekočiai ąžuolai, japoniniai beržai, bukai irk kt. Parką taip pat puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui.
Šiuo metu peizažinio stiliaus parkas kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, užima beveik 250 ha teritoriją. Jis yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausias rūšine sudėtimi.
Parką puošia apie 180 m ilgio tvenkinys. Girionių gyvenvietės pašonėje šliejasi Kauno A.Kvedaro aukštesniosios miškininkų mokyklos sporto stadionas. Parką prižiūri Dubravos mokomoji urėdija.
Girionių parkas – tai puiki vieta poilsiui bei pažintiniam turizmui. 1986 m. parkas paskelbtas republikinės reikšmės gamtos paminklu.

Lit.: Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: http://www.dumu.lt/index.php?id=730&;print=1

  

Kauno rajono draustiniai miškai parkai-Dubysos valstybinis ichtiologinis draustinis

Dubysa 

ČEKIŠKĖS, VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJOS

Draustinis yra Kauno, Jurbarko bei Raseinių rajonų teritorijoje. Dubysos upe 29 km nusidriekia nuo Ariogalos malūno iki pat žiočių. Įsteigtas 1974 m., siekiant apsaugoti retųjų lašišinių žuvų: žiobrių, šlakių ir lašišų nerštavietes. Dubysos upė žemiau Lyduvėnų yra Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), kurioje saugomos ūdrų, Baltijos lašišų ir kartuolių buveinės. 

Teritorijos kraštovaizdis mažai urbanizuotas, čia mažai taršos šaltinių. Švarus vanduo su gausiais žuvų ištekliais bei stačių krantų atkarpos nulėmė, kad Dubysa yra svarbi Lietuvos tulžių populiacijai. Draustinyje aptinkami: didieji dančiasnapiai, griežlės o nuošaliose vietose besimaitinantį galima pamatyti net juodąjį gandrą.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr.: http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=236

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Arlaviškių ornitologinis draustinis

Arlaviškių-takas-01-1000x667

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis pima 13 ha ploto dvi apaugusias tankiais nendrių, švendrių sąžalynais ir krūmais bei pavieniais medžiais viena šalia kitos esančias saleles Kauno marių tvenkinyje. Draustinio tikslas – išsaugoti Raudonojoje knygoje įrašytas paukščių rūšis: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas bei kitas saugotinas paukščių rūšis (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, remezas, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairias ančių rūšis).

Lit.: http://www.kaunomarios.lt/index

Nuotr.: http://kaunas.kasvyksta.lt/2017/08/20/gamta/robinzonu-sala-iesko-savanoriu/

  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Arlaviškių botaninis draustinis

 P5191822-1024x768

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis pima Arlaviškių mišką Kauno marių pakrantės šlaite, kurio dalyje auga grynas kadagynas. Draustinyje taip pat auga šie saugomi augalai: boloniniai katilėliai, melsvieji gencionai, gauruotieji gvazdikai. Paprastųjų kadagių ekotopas yra unikalus visame KMRP. Draustinio plotas – 110 ha. Jo tikslas – išsaugoti marių šlaituose augantį kadagyną, natūralių miškų likučius bei naujuosius marių pakrančių želdinius.

Lit.: http://www.kaunomarios.lt/index

Nuotr.http://kelioneslietuvoje.com/arlaviskiu-pazintinis-takas/  

Kauno rajono draustiniai, miškai, parkai - Aluonos hidrografinis draustinis

  aluon

BABTŲ SENIŪNIJA

Valstybinis hidrografinis draustinis vidurio Lietuvoje, Kėdaunių (Josvainių sen.) ir Kauno (Babtų sen.) rajonuose. Yra Aluonos (Nevėžio intakas) vidurupio ir žemupio slėnyje. Prasideda ~1 km į pietus nuoSkaistgirių , baigiasi likus mažiau nei 1 km iki upės žiočių. Taip pat apima bajėnų miško pietinį pakraštį, Aluonos intako Kriaušupio žemupį. Draustinis įkurtas 1992 m. Jame saugomas gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis formomis vidutiniškai vingiuotas Aluonos žemupys ir vidurupis. Draustinis užima 180 ha plotą, iš kurio 72 ha yra Kėdainių rajone. 

Lit. ir nuotr.: http://www.wikiwand.com/lt/Aluonos_hidrografinis_draustinis