Kraštotyra
Kauno rajono gamtos paminklai - Žiegždrių liepa
SAMYLŲ SENIŪNIJA
Kauno marių regioninis parkas
Žiegždrių liepa – aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis, 2005 m. paskelbtas Kauno rajono gamtos paveldo objektu Kauno marių regioniniame parke. Tai pats storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Žiegždrių liepos aukštis 25 m, kamieno skersmuo 1,37 m, amžius virš 100 metų. Medis geros būklės, gyvybingas, gražiai nuaugęs, prie jo įrengtas medinis takas su laiptais, kuriais galima pasiekti konglomeratų atodangas ar nusileisti šlaitu iki marių vandens. Auga seniai nebenaudojamo kelio vietoje. Šiuo keliu prieš užtvenkiant Nemuną buvo susisiekiama su upės slėnyje įsikūrusiais kaimais.
Lit.: http://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/ziegzdriu-liepa/
Nuotr.:http://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/ziegzdriu-liepa/
Kauno rajono gamtos paminklai - Žiegždrių atodanga
SAMYLŲ SENIŪNIJA
Atodanga - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas , esantis Dubravos eksperimentinėje mokomojeje miškų urėdijoje ir Kauno marių regioniniame parke., 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo. Atodangos aukštis 22 m, ilgis 400m. Tai didelės mokslinės reikšmės geologinė vertybė, liūdijanti sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir gamtinės aplinkos raidą vėlyvąjame ledynmetyje. Apatinėje šlaito dalyje atsidengia priemolio, sukloto prieš 24-17 tūkst. metų, sluoksnis. Žiegždrių, ji yra apie 800m į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo.
Kauno marių regioninio parko gamtai, Kauno marių krantų geologiniams ypatumams pažinti įkurtas Žiegždrių pažintinis takas. Tako ilgis 1,6 km. Keliaujant šiuo taku lankytojai pamato, kaip atrodo prieledyninių ežerų palikimas – varvos (juostuotieji moliai), vandens išgraužtos griovos, bei aplanko storiausią šiame krante Žiegždrių liepą.
Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 3-iasis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 223, [1] p. : iliustr.
Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDieg%C5%BEdri%C5%B3_atodanga
Kauno rajono gamtos paminklai - Šilagirio pušis
ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Dubravos EMMU Šilagirio miške
Šilagirio pušis – aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis. Kamieno skersmuo 85 cm, aukštis 30 m.[1] (informacinis stendas prie pušies skelbia: skersmuo 92 cm, aukštis 38 m). Gamtos paminklu paskelbta 1960 m., vietinės reikšmės paminklu – 1987 m.
Pasiekiama (vienas iš variantų) kelyje 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ties Lekėčiais pasukus į pietvakarius pagal nuorodą į Novaraistį. Pavažiavus 5,4 km pasukama į kairę pagal rodyklę „Šlekynė“, toliau miško keliukais lieka 2,1 km. Medis iš toliau sunkiai pastebimas, yra supamas miško, priėjimo taką nuo proskynos (apie 50 m) stelbia žemesnė augmenija.
Lit. ir nuotr:https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ilagirio_pu%C5%A1is