RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

Draustinis įsteigtas Lamankos miške ant Vejuonos upelio kranto. Užima 125 kv ploto. Vejuonos pakrančių drėgnose pievose aptikta viena iš gausiausių Lietuvoje kraujalakinio populiacijų. Šių drugių radimvietei išsaugoti ir buvo įsteigtas šis draustinis, apimantis Vejuonos pakrančių pievas, kuriose gausiai auga kraujalakė. Šiais žoliniais augalais minta krajalakinio melsvio vikšrai. Kiti vabzdžiai : rudakis satyriukas, pietinė hesperija, šiaurinis verpikas. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis yra  kairėje Nemuno pusėje ties Piliuonos gyvenviete. Plotas – 260 ha. Nemuno slėnio šlaitu draustinis nutįsta nuo Arlaviškių botaninio draustinio iki pietinės regioninio parko ribos. Draustinio teritorijoje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkučių, labai įvairi Kauno marių įlankų savaiminiai suaugusi augalija. Šioje vietoje stebėtos ir aptiktos perint labai retos Lietuvos paukščių rūšys: juodkrūtis bėgikas, oželis nykštukas, gaidukas, raudonkojis tulikas, didžioji kuolinga ir kt. Tikslas – išsaugoti retas paukščių rūšis ir jų peryklas bei retųjų augalų rūšis.

Lit.:http://www.kaunomarios.lt/index

RAUDONDVARIS

Parkas yra Raudondvario miestelyje ir užima apie 13 ha. XVII a. per. Raudondvario vietovė vadinta Naujuoju Aukštadvariu. Pastačius raudonų plytų rūmus, dvarą imta vadinti Aukštuoju Raudondvariu, kartais - Raudonpiliu. Pastatus supo miškai, besidriekiantys palei Nevėžį, Nemuną ir sudarantys matūralų miško parką. Jį 1832 m. įkūrė B.Tiškevičius. 1856 m. parką mini du keliautojai –F. Novakovskis ir T. Triplinas. Minima, kad  nuo Nevėžio į kalvą dvaro link vingiavo alėja, aplink rūmus buvo iškasti grioviai, vadinami fusomis, apaugę medžiais, krūmais. Prieš rūmus – sodas su gėlynais, pavėsinėmis, terasomis. Aukštutinėje parko dalyje dar ir dabar išlikę dviejų kelių pėdsakai. Pokario metais, vadovaujant architektei T.Šešelgienei,  buvo sodinami nauji parko želdiniai, nutiesti takai. 1975 m. archit. A.Knyva parengė parko rekonstrukcijos projektą, kuriuo vadovaujamasi ir šiandiena. 

Parką puošia seni, įspūdingi ąžuolai. Žaliąjį karkasą sudaro medžiai ir krūmai: mažalapė liepa, paprastasis klevas, uosis, skroblas, kalninė guoba, drebulė, blindė ir kt. Šlaituose palei upelius, užtvankas, natūraliame miško parke išliko ir senesnių medžių: paprastųjų ąžuolų, pušų, eglių.  Minėtini augalai: rutulio formos klevai, pilkosios tuopos, juodauogiai šeivamedžiai, siauralapiai žilakrūmiai. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m.- respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Lit.: Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: http://raudondvaris.lt/

 VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Draustinis įkurtas Nemuno ir Ringovės upelių slėnių 209 ha plote., Vilkijos girininkijos valdose. Draustinis įsteigtas pietinių drugių rūšių populiacijos ir jų biotopų apsaugai.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

KULAUTUVA

Paminklas rašytojai, mokytojai Stasei Jasiūnaitei Kulautuvos kapinėse. Paminkle pavaizduotas susimąstęs ir nuliūdęs Jėzus Kristus. Pastatytas 1986 m. Autorius tautodailininkas Ipolitas Užkurnys.

Daugiau apie ją: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021129/atmi_01.html

Nuotr. iš Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.

BABTŲ SENIŪNIJA
Karalgirio km., Babtų sen.

1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, prie Karalgirio, įvyko paskutinis Antano Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis su Rusijos kariuomenės daliniais. Kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių. 1863 m. gruodžio 17 d. A. Mackevičius suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant.  Žuvusių sukilėlių kapą žymi paminklinis akmuo, pastatytas Kraštotyros draugijos rūpesčiu 1969 m. Kapas aptvertas, apsodintas medžiais. 1990 m. medinė tvora pakeista nauja, ąžuoline.
Paminklas saugomas valstybės, 1993 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.:
Babtai istorijos vingiuose / M. Markauskienė .- Vilnius, 1994.- P. 21.
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/1863-m-sukil%C4%97li%C5%B3-kapas/

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

 ROKŲ SENIŪNIJA

1702 m. į Poltavos mūšį per Rokų apylinkes ir dabartinę Jiesios gyvenvietę žygiavo švedai. Jiesios gyvenvietėje, Sąnašos pakrantėje ties geležinkelio pervaža, buvo švedkapiai. Dabar čia gyventojų namai.

Lit.: Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin .– Kaunas, 2004 .– P. 8.

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Tabariškių kapinės

Tado Ivanausko - biologijos mokslo daktaro, profesoriaus, rašytojo kapas Tabariškių kapinėse.

Daugiau apie jį: https://biblioteka.vdu.lt/wp-content/uploads/2019/02/Tadas-Ivanauskas.pdf

Nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Tado_Ivanausko_kapas_Tabari%C5%A1ki%C5%B3_kapin%C4%97se.JPG

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA

Vandžiogalos žydų žudynių ir palaidojimo vieta. Prieš II – ąjį pasaulinį karą daugumą Vandžiogalos miestelio gyventojų sudarė žydų tautybės asmenys. Prasidėjus karui, jie buvo pradėti masiškai naikinti. Toks likimas laukė ir Vandžiogalos miestelio žydų. Dalis miestelio žydų buvo sušaudyti IX forte Kaune, kita dalis – daugiausia moterys ir vaikai – Babtų miške. Boreko miške, prie senųjų žydų kapinių, buvo sušaudyti likę 42 Vandžiogalos miestelio žydų tautybės asmenys.
Pagal vokiečių saugumo policijos ir SD 3-iojo operatyvinio būrio vado Karlo Jägerio raportą, pirmosios didesnės žydų žudynės Kauno apskrityje buvo įvykdytos 1941 m. liepos 9 d. Vandžiogaloje. Tuomet buvo sušaudyti 32 žydai, 2 žydės, 1 lietuvė, 2 lietuviai komunistai ir 1 rusas komunistas.
Vandžiogalos sen. Vandžiogalos mstl. (Boreko miške, 74 kv) žydų žudynių vietoje ir kape (unikalus kodas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2079) – 1941 m. liepos 8 d. nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudyti ir užkasti Vandžiogalos miestelio gyventojai: 32 žydai, 2 žydės, 1 lietuvė, 2 lietuvių tautybės komunistai ir 1 rusas komunistas (38 gyventojai). Įrašas ant paminklo: „Žuvusiems nuo hitlerinių budelių Vandžiogalos m žydų tautybės piliečiams. 1941-VII-8“ (hebrajų ir lietuvių kalbomis).

Lit.: https://www.krs.lt/media/1880/zydu_senosios_kapines_zudyniu_vietos_ir_kapai_krs.pdf