BABTŲ SENIŪNIJA

Tvenkinys yra Gynios upės (Nevėžio intako) slėnyje, 6 km nuo upės žiočių. Plotas 60 ha. Gylis siekia 6,8 m. Tūris 0,0019 km³. Tvenkinio vanduo naudojamas laukų drėkinimui. Įrengtas 1980 m. Atstumas nuo tvenkinio užtvankos iki pagrindinės pratekančios upės žiočių 8 km. Prie Janušonių tvenkinio esantys kaimai: Janušoniai, Pociūnai, Vimbarai.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Janu%C5%A1oni%C5%B3_tvenkinys

Kauno marios – Kauno hidroelektrinės (HE) tvenkinys Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno HE užtvankos. Plotas 63,5 km². Ilgis 80 km, didžiausias plotis 3,3 km. Atstumas nuo Nemuno žiočių 223,4 km. Didžiausias gylis 24,6 m, vidutinis gylis 7,3 m. Žemutinėje Kauno marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo yra užliejęs visą Nemuno slėnį.
Žemutinėje dalyje marios plačiausios ir giliausios. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik slėnio dalis; čia marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 m. Krantai labai vingiuoti (kranto linijos ilgis 200 km), ypač žemutinėje dalyje, vietomis aukšti, statūs, ardomi. 5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis.
Į Kauno marias įteka:
Iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna.
Iš kairės – Šventupė, Žaisa, Žigla.
Vandens lygis vasarą svyruoja ~1,5 m. Prieš pavasario potvynį jis pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauną nuo potvynių, reguliuoja Nemuno nuotėkį, tiekia vandenį Kauno HE.
Kauno HE pradėta statyti 1955 10, Nemuno vaga užtvenkta 1959 07, visi keturi Kauno HE agregatai pradėjo veikti 1960 04. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Iš vietų, kurias užliejo Kauno marios, iškelta 45 gyvenvietės, tarp jų Juodkošiai, Garmiškės, Kračkiemis, Pastrėvys, Kapitoniškės, Rumšiškės, Aštragas, Gastilonys, Jakštonys, Neveronys (žr.: schema). Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – krantuose yra poilsiaviečių (lankomiausias paplūdimys ties Pažaislio vienuolynu).
Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių (didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys) ir didžiųjų kormoranų. Žuvingas (veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai). Kauno marių dešiniajame krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių). Per užtvanką eina Kauno–Marijampolės plentas. Tvenkinio didžioji dalis priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Dalį marių pakrantės apima ir Kauno marių kraštovaizdžio draustinis.

Lit.: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kauno_marios

Krivėnų tvenkinys - tvenkinys vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, 2 km į pietvakarius nuo Panevėžiuko, prie automagistralės Kaunas-Klaipėda. Įrengtas Nevėžio dešiniojo intako Striūnos slėnyje, 4 km nuo jos žiočių. Gylis siekia 12 m., plotas 0,67 km². , tūris 0,0029 km³. Į tvenkinį įteka Striūna ir Vilkupė. Yra sala. Iš vakarų prieina Zacišiaus miškas. Patvenktas 1972 m., priešerozinės paskirties. Prie Krivėnų tvenkinio įsikūrę Krivėnų, Zacišiaus kaimai.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kriv%C4%97n%C5%B3_tvenkinys

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Pajiesio tvenkinys – tvenkinys Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Jiesios slėnyje, 21,8 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis - 5,35 km, plotis - iki 0,3 km. Plotas 66,2 ha. Didžiausias gylis – 5 m. Tūris 1,4 mln. m³. Vanduo naudojamas laukams drėkinti. Prie tvenkinio yra Pajiesio, Sprindiškės, Juraitiškės kaimai. Tvenkinys įrengtas 1975 m.[1] Rytine pakrante eina kelias 130 Kaunas–Prienai–Alytus , telkšo žuvininkystės ūkio tvenkiniai.
2008 m. pastatyta 100 kW galios mažoji hidroelektrinė.

Lit.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Pajiesio_tvenkinys

Tvenkinys randasi: Kauno apskritis, Kauno rajono savivaldybė, Vandžiogalos apyl. Užtvenkta upė Gynia (Nevėžio intakas). Tvenkinio plotas 44.4ha (0.444 km²). Didžiausias gylis 7,3 m. Vanduo naudojamas laukams drėkinti. Atstumas nuo tvenkinio užtvankos iki pagrindinės pratekančios upės žiočių 14.2 km. Prie tvenkinio yra Pociūnų ir Vigrių kaimai. Tvenkinys įrengtas 1975 m.

Lit.: Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 , Vilnius, 1987, p. 406. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

BABTŲ SENIŪNIJA

Ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, Babtų pietvakariniame pakraštyje, Nevėžio slėnyje. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,22 km, plotis – iki 0,085 km. Altitudė 19,7 m. Rytinis krantas aukštas, kiti žemi, apaugę medžiais ir krūmais. Pietinis galas užpelkėjęs. Aplinkui plyti pievos ir dirbami laukai. Ežeras nenutekantis, priklauso Nevėžio upės baseinui.
Ežerėvardis Bernakam̃pė kilęs iš žodžių bernas („vaikinas, jaunuolis“) ir kampas („kertė“).

Lit.ir nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Bernakamp%C4%97

EŽERĖLIO SENIŪNIJA

Ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 6 km į pietus nuo Kluoniškių, 2 km į pietryčius nuo Ežerėlio. Apsuptas Ežerėlio durpyno. Forma apvali. Ilgis 0,7 km, plotis iki 0,5 km., plotas 0,16 km², kranto linijos ilgis 1,47 km. Ežeras yra ledyninės liekaninės kilmės. Kranto linija lygi. Ežerą iš visų pusių supa aukštapelkė (į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ežero - eksploatuojama). Visiškai užaugęs ir supelkėjęs. Didysis Ežerėlis priklauso Nemuno žemupio baseinui.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Didysis

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Dobilijos ežeras arba Dobilios ežeras – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 2 km į vakarus nuo Piliuonos, 0,8 km į pietus nuo kelio 1936 Margininkai–Piliuona ties Dobilija[1]. Ežeras ovalo formos, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 0,2 km, plotis – iki 0,15 km. Altitudė 82,3 m. Krantai žemi, plačiai užpelkėję – plyti ~ 8 ha pelkė, kurią supa miškas. Pietuose išteka upelis link Redimisčio upelio (Nemuno intakas). Aplink ežerą yra Dobilijos ir Taurakiemio kaimai. Anksčiau ežeras buvo virš 9 ha ploto, tačiau vykstant užpelkėjimo procesams beliko ~ 1,8 ha.

Lit. ir nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Dobilijos_e%C5%BEeras

UŽLIEDŽIŲ SENIŪNIJA

Dvaro ežeras – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 6 km į šiaurę nuo Užliedžių[1]. Ežeras telkšo tarp Nevėžio ir kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai , ties Muniškiais, 0,6 km į šiaurę nuo Kreivežerio. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,23 km, plotis – iki 0,07 km. Altitudė 19,6 m. Krantai apaugę medžiais ir krūmynais, vakarinis krantas užpelkėjęs. Šiaurėje siauromis protakomis jungiasi su keliais smulkiais senvaginiais ežeriukais. Ežeras nenutekantis, priklauso Nevėžio upės baseinui.

Lit. ir nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Dvaro_e%C5%BEeras