LAPIŲ SENIŪNIJA

Draustinis yra Kauno miškų urėdijos Vytėnų girininkijos teritorijoje. Jis prasideda Lapių miestelyje ir tęsiasi kairėje kelio Kaunas – Žeimiai pusėje iki Stavidvario miško. Šis draustinis išsidėstęs moreniniame gūbryje, gausiai išvagotame raguvų. Draustinio paskirtis – išsaugoti šias raguvas. Plotas - 1168 ha.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lapi%C5%B3_geomorfologinis_draustinis#/media/File:Kelias_Lep%C5%A1i%C5%A1kiuose.JPG

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

Draustinis yra 204 ha pločio. Viena dalis draustinio yra Kauno rajone Zapyškio seniūnijoje, kita – Šakių rajono teritorijoje. Draustinio įsteigimo tikslas - išsaugoti Liekės upelio erozinio slėnio kraštovaizdį Nemuno žemupio ruože. Draustinyje auga gražūs augalai – paprastieji kardeliai. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas .- kaunas, 2007 .- P. 132.

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

Draustinis užima 27 ha ploto Narėpos upelio slėnio atkarpą netoli Kulautuvos. Draustinis įsteigtas, kad apsaugotų vienintelę žinomą Lietuvoje kalninių apsiuvų populiaciją ir kitų retų rūšių vabzdžius. Visas draustinio plotas yra valstybinės reikšmės miške.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Ner%C4%97pos_entomologinis_draustinis

NEVĖŽIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS – saugoma teritorija Kauno rajone Raudondvario ir Užliedžių seniūnijose bei Kauno mieste. Draustinis įkurtas 1988 m., apima 1118 hektarų, iš kurių 540 ha - miškai. Istorikai pasakoja, kad draustinyje esančioje Nemuno ir Nevėžio santakoje buvo Virgalės ("Wyrgalle") sala, kurioje, kryžiuočiams 1362 m. sugriovus Kauno pilį, buvo pastatyta nauja pilis ir pavadinta Naujuoju Kaunu. Galbūt kažkur netoliese iki Lietuvos krikšto buvo vaidilučių saugoma Ramovė.
Draustinyje saugomas raiškus erozinio senlėsnio tipo Nevėžio upės kraštovaizdis, retųjų augalų bendrijos, stepinės stačiųjų dirsių pievos ir kt. Čia auga reti orchidinių šeimos augalai, pieviniai šalavijai, melsvieji gencionai, ir kt. Nevėžio ir jo intakų pakrantėse veši natūralūs lapuočių medynai, turtingi savo gyvūnų ir augalų pasauliu. Aptinkama ornitologinė vertybė, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą - griežlė. Draustinis priskirtas "Natura 2000" ekologinio tinklo svarbioms paukščių apsaugos teritorijoms (PAST).
Teritorijoje yra Bajoriškės, Upaitės, Sausinės, Rago upelių slėnių atkarpos, Nemuno - Nevėžio santaka, Bivylių senkapiai, Bernatonių piliakalnis (daugiau: http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=161). Taip pat draustinio teritorijoje išlikę 1931 m. pastatyto ir 1941 m. sugriauto Vinco Stašelio vardo tilto fragmentai: apie 11 metrų virš vandens lygio iškilusios betoninės atramos abejose upės pusėse ir pylimas (daugiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Raudondvario_tiltas).
2009 m. Nevėžio upės dešiniajame krante, plėtojant turistinę trasą Nemunu, ties Raudondvario pilies architektūriniu ansambliu įrengta prieplauka.

Lit.:http://raudondvaris.lt/turizmas-raudondvaryje

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Nev%C4%97%C5%BEio_kra%C5%A1tovaizd%C5%BEio_draustinis

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

Draustinis yra Kauno, Šakių ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijų sandūroje apima daugiau kaip 500 ha plotą. Novaraistis septintojo dešimtmečio pradžioje, kaip ir daugelis kitų Lietuvos pelkių, buvo paverstas eksplotuojamu durpynu. Todėl 1964 m. spanguoliautojų pamėgtoje vietoje atsivėrė durpių plynės. Tuo metu atrodė, kad daugelio nykstančių paukščių prieglobstis sunaikintas visiems laikams. Tačiau 1979 metais, nutraukus gavybą, nusidriekusias durpių platybes „atrado" įvairūs paukščiai. Labiausiai Novaraistį išgarsino migruojančių gervių sankaupos. Iki šiol neaišku, kodėl ir kada ši teritorija „suviliojo" gerves. Jau 1986 m. durpyne priskaičiuota iki 600 šių paukščių. Vėlesniais metais jų skaičius augo ir 20a. amžiaus pabaigoje rudeninio traukimo metu durpyne užregistruota iki 2000 poilsiui apsistojusių gervių. Tai maždaug apie 3% visos Vakarų Palearktikos populiacijos. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr.: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/novaraistis-tukstanciams-gerviu-atokvepio-stotele-tapusi-vieta-masina-ornitologus-is-viso-pasaulio-642-532798

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Ant aukšto kairiojo Nemuno kranto tarp medžiais apaugusių Kamšos botaninio–zoologinio draustinio raguvų yra garsaus gamtininko, akademiko, biologijos mokslų daktaro, profesoriaus Tado Ivanausko (1882-1970) sodyba. Sodybos kompleksą sudaro parkas, sodas, gyvenamieji namai ir kiti statiniai.
Profesorius Tadas Ivanauskas Obelynėje gyveno 1921-1970 metais. Jo sukurtas ir puoselėjamas gamtos kampelis atspindėjo Lietuvos sodininkystės raidą. Profesorius anksti keldavosi, kasdavo duobes medeliams, juos skiepydavo, naikindavo piktžoles. Tado Ivanausko žmona Honorata puoselėjo gėlynus. Beveik 8 ha plote augo apie 100 obelų, 50 kriaušių veislių, daug slyvų, trešnių, įvairiausių gėlių, 300 rūšių ir formų augalų bei krūmų, 60 spygliuočių. Obelynė tapo profesoriaus draugų, mokslininkų, dailininkų, muzikantų, poetų, užsienio svečių mėgstama sambūrių vieta. Parkas 1958 m. paskelbtas respublikinės reikšmės istoriniu paminklu.
1973 m., po sodybos šeimininko mirties, gamtininko įdukros Eleonoros ir jos vyro Algirdo Baltuškevičiaus iniciatyva buvo įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba. Išsaugant garsiojo gamtininko palikimą daug pastangų įdėjo ir jo mokiniai: profesorius Mindaugas Navasaitis ir docentas Algirdas Navasaitis. 1997 m. ant namo sienos pritvirtinta ąžuolinė lenta su bareljefu ir profesoriaus žodžiais „Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“.
Į Lietuvos kultūros vertybių registrą gyvenamasis namas įrašytas 1993 m., sodininko namas, paukštidė, sodas ir parkas – 2006 m. 2015 m. sodyba tapo Kauno rajono muziejaus filialu.

Daugiau apie Obelynės sodybą ir prof. T. Ivanauską: http://www.krmuziejus.lt/obelynes-sodyba/

Lit.:http://alkas.lt/2015/03/21/t-ivanausko-sodyba-obelyneje-globos-kauno-rajono-muziejus-nuotraukos/

PANEMUNIŲ REGIONINS PARKAS yra Jurbarko, Šakių ir Kauno r. teritorijose. Užima 10547 ha plotą. Teritorijoje 25,5 užima miškai, 13,4 – vandens telkiniai, 0,2 – pelkės, 42, 8 – žemės ūkio naudmenos, 4,1 – gyvenvietės, 14 – kitos paskirties žemės. Konservacinėje zonoje įsteigtas Velniaravio rezervatas, Nemuno, Nykos ir Seredžiaus kraštovaizdžio draustinis ( nedidelė jo dalis patenka į Kauno rajoną), kiti geomorfologiniai, botaniniai draustiniai. Čia teka 72 upeliai, iš kurių 35 įteka į Nemuną. Parko teritorijoje gyvena 11 rūšių varliagyvių, 4 rūšys roplių, 40 rūšių žuvų ir 41 rūšis žinduolių, iš jų 2 žuvų, 2 varliagyvių, 1 rūšis roplių ir 10 žinduolių rūšių įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių. Geros regyklos yra Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Kriūkuose ir Seredžiuje. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys. Nuo nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją. Parke yra išlikę karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII-XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios panemunės piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi Veliuonos, SeredžiausGelgaudiškio miesteliai. Plokščiai išsiskiria upeliu - gatve ir Šventaduobe. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi Belvederio ir Gelgaudiškio dvaro pastatų ansambliai ir parkai. Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys Raudonėje ir Vytėnuose. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja Veliuonos miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir Seredžius,Gelgaudiškis, Plokščiai, Kriūkai.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

Nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Panemuni%C5%B3_regioninis_parkas#/media/File:Seredzius002.JPG

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti etalonines Vidurio Lietuvos miško augalų bendrijas. Draustinis yra Vilkijos seniūnijoje, Padauguvos miške. Plotas – 116 ha. Čia auga meškiniai česnakai, paprastieji kardeliai ir kt. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.

BATNIAVOS IR VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJOS

Draustinis įsteigtas išsaugoti Nemuno šlaituose esančias Vidurio Lietuvos lygumų miško augalijos bendrijas bei retųjų augalų augavietes. Plotas – 243 ha. Draustinis yra Pakarklės miške. 

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr.