RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

Ešerinė arba Patkava – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 1 km į šiaurės rytus nuo Raudondvario, Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje. Pasagos (tarmiškai patkavos) formos vandens telkinys įsiterpęs tarp Nevėžio ir kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai . Ežero ilgis iš šiaurės vakarinio galo iki pietvakarinio – 0,63 km, plotis – iki 0,08 km. Altitudė 19,3 m. Krantai daug kur apaugę medžiais ir krūmais, pietvakarinis galas užpelkėjęs. Aplinkui plyti pievos. Iš šiaurvakarinio galo išteka upelis link netoliese tekančio Nevėžio.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/E%C5%A1erin%C4%97_(Kauno_r.)

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA

Kregždelė – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 9 km į šiaurę nuo Raudondvario, Nevėžio slėnyje. Prie ežero yra Maksvos kaimas. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus - 0,23 km, plotis - iki 0,1 km. Altitudė 18,3 m. Krantai apaugę medžiais ir krūmynais, vakarinis krantas aukštas. Pietuose išteka upeliukas į už 35 m tekantį Nevėžį.

Lit. ir nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Kreg%C5%BEdel%C4%97

BABTŲ SENIŪNIJA

Kreivežeris – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 6 km į šiaurę nuo Užliedžių[1]. Ežeras telkšo tarp Nevėžio ir kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai , ties Muniškiais, 0,6 km į pietus nuo Dvaro ežero, Nevėžio slėnyje. Ežeras lanko formos, ilgis iš vakarų į šiaurę - 0,18 km, plotis - iki 0,05 km. Altitudė 20,2 m. Krantai neaukšti, vietomis apaugę krūmais, vakarinis ir šiaurinis galai sparčiai užpelkėjantys. Aplinkui plyti pievos. Ežeras nenutekantis, priklauso Nevėžio upės baseinui.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kreive%C5%BEeris

BABTŲ SENIŪNIJA

Ragana – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 4 km į pietus nuo Babtų, Nevėžio slėnyje. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,2 km, plotis – iki 0,15 km. Altitudė 20,7 m. Krantai žemi, plačiai užpelkėję, apaugę krūmynais. Aplinkui esančioje pelkėje telkšo dar keletas mažų senvaginių ežeriukų. Pietuose išteka upelis link Vejuonos upės ir įteka į ją prie pat santakos su Nevėžiu. Šalia įsikūrę Žemaitkiemio ir Vosiškių kaimai.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ragana_

BABTŲ SENIŪNIJA

Vaga – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, Babtų pietiniame pakraštyje, Nevėžio slėnyje[1]. Ežero ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus - 0,14 km, plotis - iki 0,08 km. Altitudė 19,7 m. Krantai žemi, beveik ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Aplinkui plyti pievos. Pietuose išteka upelis link už 90 m tekančio Nevėžio. Ežeras labai užžėlęs vandens augalija, baigiantis užpelkėti.

Lit. ir nuotr.:https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaga

Šaltinis yra Kulautuvos girininkijos (Kauno raj.) 22 masyvo kvartalo Nr. 169 R dalyje, 80 m į šiaurės vakarus nuo Kulautuvos kapinių ir kelio į Kulautuvą (atsišakojančio iš Kauno–Jurbarko kelio), dešiniajame Nerėpos upelio krante. Šaltinis trykšta iš nedidelės daubos-cirko aukštumos šlaite, teka pietryčių kryptimi (170o) ir už 15 m įteka į Nerėpą. Iš seno vietovėje prie šaltinio (kai kada vadinamoje Milžinkapiu) stovėjo kryžius. Šaltinis lankomas ir dabar, prie jo esama juostelių nuo gėlių ir puokščių.

Lit.:Kultūros paveldo departamentas

Šaltinis yra Kauno miškų urėdijoje, Vilkijos girininkijos teritorijoje, daugėliškių vietovėje, I miškų masyvo 6 kvartalo pietiniame pakraštyje, 0,2 km. į šiaurės vakarus nuo Lazduonos upės dešiniojo kranto , 0,35 km. į rytus nuo kelio Seredžius – Čekiškė, 0, 65 km. į šiaurės vakarus nuo Butvilonių piliakalnio. Dauboje- cirke šiuo metu trykšta 6 stipresnės versmės. Galima manyti, kad jų būta daugiau, tačiau ilgainiui užako. Versmių vanduo susilieja į vieną nedidelį upelį ir nuteka į pietryčius, į Lazduoną. Virš pagrindinės, stipriai mušančios versmės yra įrengtas šulinys. Už 12 m. į šiaurės vakarus nuo jo, aukštumoje, stovi, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Vienas medinis kryželis įkeltas ir į eglę ties šuliniu. Pirmąsias žinias apie šią vietą randame 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulnėliu arba Prizginto šulnėliu, ir kur pasakyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs „gydomos ir šventos reikšmės". 1936 m. apie šią vietą duomenų surinko Balys Buračas, nors jų ir nepaskelbė. Senosios kartos žmonių pasakojimai rodo, kad ši vieta iš seno buvo laikoma šventa, XIX a. pab. – XX a. per. Čia jau stovėjo medinė koplytėlė, šalia kurios buvo ir dėžutė aukoms rinkti. Prie Palazduonio šaltinio žmonės užsukdavo vykdami į atlaidus Seredžiuje arba Čekiškėje. Šaltinio vandeniu praustis, šio vandens parsinešti visada ateidavo ir ligoniai. Daugiausia buvo gydomos akys, vanduo taip pat geriamas, laikomas šventu.

Lit.: Lietuvos Lokaliniai tyrimai

Kultūros paveldo departamentas