BABTŲ SENIŪNIJA
Karalgirio kaimas

Karalgirio akmuo - geologinis kraštovaizdžio objektas. Riedulio  aukštis 188 cm, ilgis 345 cm, plotis 310 cm, apimtis 10,1 m. Akmens radimvietė anksčiau buvo Karalgirio girioje, bet, pertvarkius kraštovaizdį, atsidūrė kaimo ganykloje.1974 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu, 1985 m. įtrauktas į valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (geologinių) sąrašą.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 3-iasis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 223, [1] p. : iliustr

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Karalgirio_akmuo

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Pyplių kaimas

Karvelių ąžuolo skersmuo yra 2,2 m., aukštis – apie 15 m., o liemuo prie žemės net 7 m. skersmens. 1968 m.  paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Vietos gyventojas pasakojo, jog šis ąžuolas taip pavadintas todėl, kad jame perėdavę karveliai. Greta augęs kitas ąžuolas, mažesnis, buvo vadinamas Gandralizdžiu. Karvelių ąžuolą vienas inžinierius norėjęs nukirsti ir panaudoti Aleksoto tilto statybai. Vyrai, neturėdami ilgų pjūklų, nusprendę nupjauti medžio viršūnę ir pažiūrėti, ar medis sveikas.  Nupjovus paaiškėję, kad ąžuolas kiauras, tad sumanymo tekę atsisakyti. Per ilgus metus ąžuolo viršūnė "užgijusi", ir medis sulaukęs mūsų dienų. Kadais, kai žemė dar žagrėmis buvo ariama, prie ąžuolo žmonės rado užkastų monetų. 

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Karveli%C5%B3_%C4%85%C5%BEuolas

KULAUTUVOS SENIŪNIJA
Kulautuvos girinkija

Akmuo yra Kulautuvos girininkijos 22 masyvo kv. Nr. 167 PR dalyje, 930 m. į pietus nuo Kauno–Jurbarko kelio, 120 m. į vakarus, 6 m. nuo Prokupio dešinojo kranto. Čia į Prokupį iš šiaurės rytų įteka Alunta (ar Traku) vadinamas upelis. Iš visų pusių šią santaką, ir kartu akmenį, supa aukšti (iki 15 m aukščio) griovų šlaitai. 4,7 m ilgio (Š–P) ir 3 m pločio (R–V) duobėje yra išlikusi 2,6x1,2 m dydžio per kelis cm iš žemių kyšanti apatinė akmens dalis. Akmuo – vidutinio stambumo rausvas, vietomis su baltais intarpais granitas. Didžiausia akmens dalis, pasak vietos gyventojų, nuskelta 1833 m., darant akmeninius laiptus Raudondvario bažnyčiai. Tačiau ir po to akmens likusi labai didelė dalis („ten ant jo keturiese kadrilį galėjo šokt"); apie 1940 m. ji buvo sunaudota Kauno–Jurbarko keliui tiesti ar taisyti. Tada buvo išvežta 12 kv.m akmens. Pasak padavimų, akmuo esąs Velnio („po akmeniu yra net Liucipieris su lenciūgu prirakytas"), čia žmonėms vaidendavosi. Be to, vietos gyventojai Juškytei sapne tris kartus buvo liepta atkelti akmenį ir išvaduoti ten prasmegusį dvarą.

(Kultūros paveldo departamentas

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Braziūkų kaimas

Prieš 300 metų miške pradėjus kurtis  Braziūkų kaimui, čia augo daugybė medžių, tame tarpe ir liepų. Liepose perėdavusios pelėdos. Išlikusi tik viena – Liepa motinėlė. Gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno kaldavę lenteles su reikšmingomis datomis. 1863 m. prie jos rinkdavosi sukilėliai, netolieje – jų kapai. Kaimo gyventojas J. Pupijus pasakodavęs, kaip jis vaikystėje įlįsdavęs į liepos vidų ir, kiauryme pakilęs aukštyn, pro skylę kamiene dairydavęsis po kaimo apylinkes. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Dabar ši kiaurymė užcementuota. 1960 m. liepa paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. – respublikinės reikšmės paminklu. 

Lit.: Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. - Vilnius : Mintis, 1995 (Kaunas : Spindulys). - 452, [2] p. : iliustr.

Nuotr.: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Brazi%C5%ABk%C5%B3_liepa_(Motin%C4%97l%C4%97)_-_panoramio.jpg

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Girininkų I kaimas (prie Alksnos miško)

Pušies aukštis - 9 m, skersmuo - apie l m, o kamieno apimtis prie žemės - 3 m. Prie kamieno kalvių darbo vinimis buvo prikalta lentelė su 1853 m. data. Žmonės pasakoja, kad 1913 m., kasant duobes bulvėms laikyti, netoli pušies buvo rasti stambaus vyro griaučiai ir žiedas. Nuo to laiko žmonės šią pušį vadina Milžinkapio pušimi. Kiti tvirtina, kad palaikų buvo daugiau, ir spėja, kad palaidotieji - žuvę kautynėse. Pušis mena ir Napoleono laikus. Šnekama, kad iš Rusijos traukdamiesi Napoleono kareiviai susėdę po pušimi pailsėti. Tuomet piemuo Bernotukas pamatęs, kad jie turį auksinę vyskupo lazdą. Kareiviams užmigus, jis bandęs ją pavogti, tačiau nepavykę - kareiviai atšipusiu duonpeiliu išraižę berniuko kaklą. 1863 m. čia buvo sukilėlių štabas - pušyje įrėžti jų vado J.Sidzikausko inicialai ir sukilimo data. 1910 m. rusų kareiviai šalia pušies kasinėjo žemę ieškodami brangenybių. Pasak kalbų, jie atkasę Napoleono kareivių paslėptą dėžę su slaptais dokumentais. Taigi daug mena ši per 300 metų turinti pušis.

1960 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta vietinės reikšmės paminklams.

Lit. Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės .- Kaunas, 1999 .- P. 67.

BABTŲ SENIŪNIJA
Dasiūnų kaimas

Ąžuolo amžius yra apie 300 metų. Spaudos draudimo metais jo apylinkėse buvo slapta gabenamos ir platinamos lietuviškos knygos. Tai darę knygnešiai atvežtas knygas slėpdavo ir Dasiūnų kaime prie dvilypio ąžuolo. Jo kamienas 1,3 m aukštyje nuo pagrindo šakojasi į du simetriškus kamienus. Savo matmenimis ir išvaizda medis dominuoja horizonte, nors tėra apie 120 m piečiau nuo žemame slėnyje tarp medžių vingiuojančio Nevėžio.

Lit. ir nuotr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Nev%C4%97%C5%BEio_dvilypis_%C4%85%C5%BEuolas

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Dubravos EMMU Šilagirio miške

Šilagirio pušis – aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis. Kamieno skersmuo 85 cm, aukštis 30 m.[1] (informacinis stendas prie pušies skelbia: skersmuo 92 cm, aukštis 38 m). Gamtos paminklu paskelbta 1960 m., vietinės reikšmės paminklu – 1987 m.
Pasiekiama (vienas iš variantų) kelyje 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ties Lekėčiais pasukus į pietvakarius pagal nuorodą į Novaraistį. Pavažiavus 5,4 km pasukama į kairę pagal rodyklę „Šlekynė“, toliau miško keliukais lieka 2,1 km. Medis iš toliau sunkiai pastebimas, yra supamas miško, priėjimo taką nuo proskynos (apie 50 m) stelbia žemesnė augmenija.

Lit. ir nuotr:https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ilagirio_pu%C5%A1is

SAMYLŲ SENIŪNIJA

Atodanga - valstybės saugomas gamtos paveldo objektas , esantis Dubravos eksperimentinėje mokomojeje miškų urėdijoje ir Kauno marių regioniniame parke., 800 m. į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo. Atodangos aukštis 22 m, ilgis 400m. Tai didelės mokslinės reikšmės geologinė vertybė, liūdijanti sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir gamtinės aplinkos raidą vėlyvąjame ledynmetyje. Apatinėje šlaito dalyje atsidengia priemolio, sukloto prieš 24-17 tūkst. metų, sluoksnis. Žiegždrių, ji yra apie 800m į pietvakarius nuo Žiegždrių kaimo.
Kauno marių regioninio parko gamtai, Kauno marių krantų geologiniams ypatumams pažinti įkurtas Žiegždrių pažintinis takas. Tako ilgis 1,6 km. Keliaujant šiuo taku lankytojai pamato, kaip atrodo prieledyninių ežerų palikimas – varvos (juostuotieji moliai), vandens išgraužtos griovos, bei aplanko storiausią šiame krante Žiegždrių liepą.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 3-iasis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2010 (Kaunas : Arx Baltica). - 223, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDieg%C5%BEdri%C5%B3_atodanga

SAMYLŲ SENIŪNIJA
Kauno marių regioninis parkas

Žiegždrių liepa – aukščiu ir kamieno storiu išsiskiriantis medis, 2005 m. paskelbtas Kauno rajono gamtos paveldo objektu Kauno marių regioniniame parke. Tai pats storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Žiegždrių liepos aukštis 25 m, kamieno skersmuo 1,37 m, amžius virš 100 metų. Medis geros būklės, gyvybingas, gražiai nuaugęs, prie jo įrengtas medinis takas su laiptais, kuriais galima pasiekti konglomeratų atodangas ar nusileisti šlaitu iki marių vandens. Auga seniai nebenaudojamo kelio vietoje. Šiuo keliu prieš užtvenkiant Nemuną buvo susisiekiama su upės slėnyje įsikūrusiais kaimais.

Lit.: http://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/ziegzdriu-liepa/

Nuotr.:http://www.kaunorajonas.lt/lankytinos-vietos/ziegzdriu-liepa/