BABTŲ SENIŪNIJA
Piepalių kaimas

Piliakalnis yra į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo dešiniajame Nevėžio krante. Šlaitai statūs, daugiau kaip 10 m. aukščio. Aikštelė trikampė, 20 m. ilgio, iki 15 m. pločio. Manoma, kad pagrindinis piliakalnio naudojimo laikotarpis buvo I tūkstantmetis po Kristaus gimimo. Piliakalnyje rasta nemažai apdegusio molio. Senojoje literatūroje jis vadinamas Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio piliakalniu. Šis piliakalnis taip pat minimas 1880 m. Varšuvoje išleistame „Geografijos žodyne". Tai Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas.
Išlikę pasakojimai, apie tai, kad piliakalnyje vaidenasi, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylę, kad jis kepurėmis supiltas Napoleono laikais, ar kad jame du broliai radę skrynią pinigų, tačiau susiginčijus, kuriam reikia arklius atvaryti skryniai parsivežti, ir vienam nusikeikus „kad jie skradžiai žemėn nueitų“, skrynia nugarmėjusi į Nevėžį.
2016 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registro sąrašą. Kviečiame aplankyti.

Lit.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. - 87 p. : iliustr
Nuotr. Laimono Klevecko ir https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Pyplių kaimas

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m. skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m. pločio, 1,5 m. gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m. aukščio. Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai. Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio –II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.
1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį.
1997 m. piliakalnis įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Vietiniai gyventojai šią vietą apipynę legendomis, įvairiomis kraupiomis, neva “tikrai” įvykusiomis istorijomis. Pasak jų, piliakalnis užburtas, jo kasinėti niekam nevalia. Bandžiusius jį kasinėti naktimis apnikdavę košmarai, kurie iškart liaudavosi, nustojus kasinėti. Piliakalnyje lobį radusiam jaunuoliui labai nepavykę – už turtus įsigyti trobesiai sudegė, o jis pats netrukus susirgo nežinoma liga ir greitai pasimirė. Kitam gi artojui, užkliudžius piliakalnį žagre, piliakalnio gelmės sugaudė tarsi varpas, o žagrę traukęs arklys krito negyvas.
Istorikai prof. Z.Ivinskis ir K.Paunksnis spėja čia buvus garsiuosius Pilėnus, 1336 m. vasario gale didvyriškai pasipriešinusius kryžiuočiams.XIV a. šis piliakalnis ir jame stovėjusi pilis priklausė bendrai panemunės gynybinių įtvirtinimų sistemai, buvo netoliese esančios ir labai svarbios strateginiu požiūriu Kauno pilies forpostas.Kaimo ir piliakalnio vardas siejamas su legendiniu kunigaikščiu Pypliu, kuris ir supylęs piliakalnį čia žuvusiam sūnui pagerbti.
Šiandien piliakalnis - mėgiama Kačerginės ir aplinkinių kaimų gyventojų lankymosi vieta.

Lit. ir nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės kaimas

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 135 m ilgio ir 32 m pločio pietinėje dalyje, labai nelygi. Jos šiaurinė dalis 3 m aukštesnė, o pietinė dalis 2 m žemesnė už centrinę. Beveik per aikštelės vidurį, skersai jos eina 20 m pločio, iki 1 m gylio įdubimas. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 17 m ilgio, 3,5 m aukščio, 19 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Toliau į šiaurę tęsiasi natūrali kranto ketera, kurioje už 50 m nuo pylimo yra 1 m aukščio, 13 m pločio pakilimas. Vakariniame šlaite, 2-¬3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, kurios išorinis 3-¬4 m aukščio šlaitas pastatintas. Terasa užsisuka ir į pietinį šlaitą. Šlaitai statūs, 20-¬30 m aukščio. Piliakalnis apaugęs eglėmis ir krūmais, pietinis šlaitas nukirstas.
Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Paminklo teritorijos plotas 38 000 m². 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Samyl%C5%B3_piliakalnis

Nuotr. Birutės Šlapikienės

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA

Kapinyno teritorija apardyta ilgalaikių arimų, iškasinėta duobėmis. Kapinyno centre, maždaug 35x45 m. dydžio plote buvo įrengtos senosios kapinės. Jose dar stovi du antkapiniai paminklai. Šiuo metu teritorija neardoma, apaugusi lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. 1992 m. kapinynas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Nuotr. ir lit. iš https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Lit.: Lietuvos piliakalniai / Balys Buračas ; sudarytojas Gytis Grižas. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011.

SAMYLŲ SENIŪNIJA
Samylų kaimas

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marios) slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Jos pietinėje pusėje supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Po kasinėjimų piliakalnyje liko iš aikštelės centro į vakarų pusę išeinanti 2 m pločio, 1 m gylio duobė. Šiauriniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs praretintais medžiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m².
Šiaurinėje ir rytinėje papėdėse 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos. Piliakalnis įrengtas Metuvių genčių žemėse. Pasakojama, kad senovėje ties piliakalniu stovėjusi pagonių šventykla.
1925 m. vasario 18 d. aikštelę kasinėjęs J. Stankevičius aptiko apie 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį, viršuje užplūktą moliu. 1953 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Samylų piliakalnis su gyvenviete 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Samyl%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. Giedrės Balandytės

LAPIŲ SENIŪNIJA
Šančių kaimas

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, Margupio kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 19x9 m dydžio. Šiaurės vakarų papėdėje, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas 1 m. aukščio išoriniu šlaitu. Vakariniame šlaite yra 2,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8(šiaurėje)¬-18 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs pušimis su krūmų pomiškiu, aikštelėje iškastas apkasas ir duobė.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 16000 m².
Pietinėje papėdėje 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0an%C4%8Di%C5%B3_piliakalnis

Nuotr. iš ttps://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=20087782

KULAUTUVOS SENIŪNIJA

Dvarininkaitė Tamara, kurios vardu žmonės praminė kalną, viena gyveno sodyboje ant kalno. Tik vardas šios legenda virtusios moters buvęs kitas - Liudmila. Visa žemė - daugiau kaip šimtas hektarų - priklausė Liudmilos tėvui, Kulautuvos dvaro savininkui Feodosijui Fugelevičiui. „Kulautuvoje esantis Tamaros kalnas nėra registruotas kaip kultūros vertybė, nesaugomas valstybės. Jis svarbus kaip vietinės reikšmės gamtos paminklas, apipintas ir legendomis", - sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji inspektorė Asta Naureckaitė. Šiuo metu žemė aplink kalną yra privati nuosavybė.

Lit.: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/sauletekis-pro-gelezine-tvora-102328

Nuotr.: Saulėtekis pro geležinę tvorą / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2008, birž. 14, p. 8.

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
Vainatrakio kaimas

Piliakalnis yra Vainatrakio kaimo PR dalyje, Vyčiaus ir Striaunės upelių santakoje, kairėje kelio Pakuonis-Margininkai pusėje. Iš PR, PV ir ŠV piliakalnį supa upelių slėniai. Šlaitai apie 5 m aukščio. Piliakalnio aikštelėje buvusios protestantų kapinės, todėl yra išlikę antkapinių paminklų fragm2003 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso vertinimo komisija pripažino šį piliakalnį blogiausiai saugomu. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė Vidimanta Kazimiera Poškaitienė apie tai informavo Taurakiemio seniūną Saulių Makūną ir paprašė organizuoti šio piliakalnio tvarkymo darbus. 2004 m. atliktus Vainatrakio piliakalnio priežiūros darbus organizavo Taurakiemio seniūnas Saulius Makūnas ir Taurakiemio kultūros centro direktorė Laima Vyliaudienė. Piliakalnis iš esmės pakeitė savo veidą. Kadangi buvo užfiksuoti šio piliakalnio teritorijos pažeidimai, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius kartu su Kauno teritoriniu padaliniu pradėjo ūkinės veiklos prevencinio sustabdymo procesą. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr.: http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/prieziura.html

BABTŲ SENIŪNIJA
Vikūnų kaimas

Piliakalnis įrengtas lygioje vietoje supiltoje kalvelėje Aluonos dešiniajame krante, 300 m į vakarus nuo Nevėžio dešiniojo kranto. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 4 m ilgio, 8,5 m pločio, iš visų pusių apjuosta 0,5¬-1,5 m aukščio (vakarų pusėje), 8 m pločio pylimo. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.
Aikštelė apgadinta palei pylimą iškasus duobę, kurios šonuose matyti apdegusio molio. Piliakalnis dirvonuoja, jame auga beržas. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 3900 m².
Piliakalnyje lokalizuojamas bajoro Ivano namas, kurį kryžiuočiai sudegino 1365 m.

“Kaip gi atsirado čia šis piliakalnis? Kada? Apie tai papasakojo Vikūnų kaimo gyventojas K. Buivydas. Piliakalnis atsiradęs dar 1812 metais. Tuo metu šiomis vietovėmis praėję prancūzų armijos likučiai, vadovaujami generolo. Prie Aluonos upelio generolas žuvo. Kareiviai, pagerbdami savo mylimą vadą, kepurėmis supylė šį piliakalnį, kuris išliko iki mūsų dienų. Buivydas pasakojo, kad praėjus bent šimtui metų nuo piliakalnio atsiradimo, vietinis dvarininkas čia įrengė rūsį daržovėms. Piliakalnis buvo geroje vietoje, prie Nevėžio. Vasarą dvarininkas baržomis daržoves gabendavo į Kauną. Rūsys buvo užmūrytas, ant viršaus užpiltas storas žemės sluoksnis. Ir šiandien piliakalnio viršus įdubęs, Vaikščiojant girdimas plytų dunksėjimas. Šis pasakojimas gal arčiau tikrovės. Daug praėjo metų nuo piliakalnio atsiradimo. Tik lieknas berželis ir laukinė obelis šlama piliakalnio viršūnėje”.

Pagal padavimą, Vikūnuose gyveno ūkininkas. Jis turėjo 3 sūnus. Vienais metais jo bulvių lauką kažkas naktimis išrausdavo. Siunčia ūkininkas vyriausią sūnų, saugoti lauko. Tačiau šis užmigo, o ryte rado bulves išraustas. Kitą naktį eina į lauką vidurinysis sūnus. Bet ir jam nepavyko sugauti vagies. Trečią naktį tėvas siunčia jaunėlį. Šis paryčiais išgirdo triukšmą ir pamatė lauke didžiulį šerną. Jį užmušė ir užkasė toje vietoje, kur dabar yra piliakalnis. Savo forma dar šis piliakalnis panašus į šerną. 2003 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vik%C5%ABn%C5%B3_piliakalnis

Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.

Nuotr.  iš http://wikimapia.org/33859451/lt/Vik%C5%ABn%C5%B3-piliakalnis

KAČERGINĖS SENIŪNIJA

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Dievogalos dešiniajame krante, jos santakoje su Balnaraviu. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 9 m ilgio, 10 m pločio. Jos rytiniame krašte supiltas 10 m ilgio, 2 m aukščio, 16,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.  Aikštelė apardyta duobės, piliakalnis apaugęs pušimis, vakarinė jo pusė nuplauta. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 15 000 m². 1992 m.įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbali%C5%A1ki%C5%B3_piliakalnis

Nuotr.Vilijos Mitkuvienės