Kraštotyra
Kauno rajono piliakalniai - Pyplių piliakalnis
RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Pyplių kaimas
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m. skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m. pločio, 1,5 m. gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m. aukščio. Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai. Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio –II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.
1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį.
1997 m. piliakalnis įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Vietiniai gyventojai šią vietą apipynę legendomis, įvairiomis kraupiomis, neva “tikrai” įvykusiomis istorijomis. Pasak jų, piliakalnis užburtas, jo kasinėti niekam nevalia. Bandžiusius jį kasinėti naktimis apnikdavę košmarai, kurie iškart liaudavosi, nustojus kasinėti. Piliakalnyje lobį radusiam jaunuoliui labai nepavykę – už turtus įsigyti trobesiai sudegė, o jis pats netrukus susirgo nežinoma liga ir greitai pasimirė. Kitam gi artojui, užkliudžius piliakalnį žagre, piliakalnio gelmės sugaudė tarsi varpas, o žagrę traukęs arklys krito negyvas.
Istorikai prof. Z.Ivinskis ir K.Paunksnis spėja čia buvus garsiuosius Pilėnus, 1336 m. vasario gale didvyriškai pasipriešinusius kryžiuočiams.XIV a. šis piliakalnis ir jame stovėjusi pilis priklausė bendrai panemunės gynybinių įtvirtinimų sistemai, buvo netoliese esančios ir labai svarbios strateginiu požiūriu Kauno pilies forpostas.Kaimo ir piliakalnio vardas siejamas su legendiniu kunigaikščiu Pypliu, kuris ir supylęs piliakalnį čia žuvusiam sūnui pagerbti.
Šiandien piliakalnis - mėgiama Kačerginės ir aplinkinių kaimų gyventojų lankymosi vieta.
Lit. ir nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/
Kauno rajono piliakalniai - Piepalių piliakalnis
BABTŲ SENIŪNIJA
Piepalių kaimas
Piliakalnis yra į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo dešiniajame Nevėžio krante. Šlaitai statūs, daugiau kaip 10 m. aukščio. Aikštelė trikampė, 20 m. ilgio, iki 15 m. pločio. Manoma, kad pagrindinis piliakalnio naudojimo laikotarpis buvo I tūkstantmetis po Kristaus gimimo. Piliakalnyje rasta nemažai apdegusio molio. Senojoje literatūroje jis vadinamas Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio piliakalniu. Šis piliakalnis taip pat minimas 1880 m. Varšuvoje išleistame „Geografijos žodyne". Tai Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas.
Išlikę pasakojimai, apie tai, kad piliakalnyje vaidenasi, kad piliakalnį švedai kepurėmis supylę, kad jis kepurėmis supiltas Napoleono laikais, ar kad jame du broliai radę skrynią pinigų, tačiau susiginčijus, kuriam reikia arklius atvaryti skryniai parsivežti, ir vienam nusikeikus „kad jie skradžiai žemėn nueitų“, skrynia nugarmėjusi į Nevėžį.
2016 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registro sąrašą. Kviečiame aplankyti.
Lit.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. - 87 p. : iliustr
Nuotr. Laimono Klevecko ir https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/
Kauno rajono antakalniai ir piliakalniai - Neveronių kalva
NEVERONIŲ SENIŪNIJA
Kalva stovi dešiniame Nemuno krante, tarp Nemuno kranto kalvu. Kalvą į iš visų pusiu supa gili dauba, kuri jį plačiu ruožu skiria nuo kitu aplinkui esančių kalnelių. Piliakalnio viršūnėje yra šešios gilios, nuo metro iki pusantro metro gilumo duobės. Vakarinio piliakalnio galo duobėje matyti storas sluoksnis juodų žemių su degėsių priemaiša. Gili iš visų pusių kalvąį supanti dauba šaltiniuota ir dėl to visuomet šlapia. B. Buračas kalvą ant Kauno marių kranto vadina piliakalniu.
Lit. ir nuotr. iš Lietuvos piliakalniai / Balys Buračas ; sudarytojas Gytis Grižas. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011].
Kauno rajono piliakalniai - Naujasodžio piliakalnis
KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Vaistariškių kaimas
Piliakalnis stūkso apie 250 m į pietus nuo Neries kairiojo kranto ir 150 m ta pačia kryptimi nuo paneriu einančio Kleboniškio–Karmėlavos kelio. Piliakalnio teritorija priklauso Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos miško 18 kvartalui.
Žinias apie naują surastą piliakalnį Vaistariškių kaime pateikė archeologas Gintautas Zabiela 2009 m. pavasario pabaigoje. Kultūros paveldo centro darbuotojai žvalgė objektą vietoje 2009 m. lapkričio 10 d. Paaiškėjo, kad į šiaurę nuo piliakalnio, visai šalia jo, buvo suformuoti sklypai, kurių dalis jau užstatyti. Teritorija priklausė ne Vaistariškių, o Naujasodžio kaimui. Pasitarus su G. Zabiela, šis piliakalnis pervadintas į Naujasodžio piliakalnį..
Teritorija užima 12 809 kv. m. Piliakalnis įrengtas Neries slėnio ir mažo bevardžio upelio suformuotame stačiašlaičiame iškyšulyje, iš šiaurės pusės juosiamas Neries slėnio, o iš kitų pusių – bevardžio upelio griovos ir jos daubų. Apaugęs daugiausiai lapuočiais medžiais, šlaitai apardyti erozijos ir žvėrių urvų.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Naujasod%C5%BEio_piliakalnis_(Karm%C4%97lava)
Nuotr. iš https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/naujasod%C5%BEio-piliakalnis/
Kauno rajono piliakalniai - Lepšiškių piliakalnis (batareika)
LAPIŲ SENIŪNIJA
Lepšiškių kaimas
Piliakalnis stūkso apie 250 m į pietus nuo Neries kairiojo kranto ir 150 m ta pačia kryptimi nuo paneriu einančio Kleboniškio–Karmėlavos kelio. Piliakalnio teritorija priklauso Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos miško 18 kvartalui.
Žinias apie naują surastą piliakalnį Vaistariškių kaime pateikė archeologas Gintautas Zabiela 2009 m. pavasario pabaigoje. Kultūros paveldo centro darbuotojai žvalgė objektą vietoje 2009 m. lapkričio 10 d. Paaiškėjo, kad į šiaurę nuo piliakalnio, visai šalia jo, buvo suformuoti sklypai, kurių dalis jau užstatyti. Teritorija priklausė ne Vaistariškių, o Naujasodžio kaimui. Pasitarus su G. Zabiela, šis piliakalnis pervadintas į Naujasodžio piliakalnį..
Teritorija užima 12 809 kv. m. Piliakalnis įrengtas Neries slėnio ir mažo bevardžio upelio suformuotame stačiašlaičiame iškyšulyje, iš šiaurės pusės juosiamas Neries slėnio, o iš kitų pusių – bevardžio upelio griovos ir jos daubų. Apaugęs daugiausiai lapuočiais medžiais, šlaitai apardyti erozijos ir žvėrių urvų. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Naujasod%C5%BEio_piliakalnis_(Karm%C4%97lava)
Nuotr.Kristinos Guntulienės
Kauno rajono piliakalniai - Lantainių piliakalnis
DOMEIKAVOS IR RADIKIŲ SENIŪNIJOS
Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 23x15 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės pietrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietryčių šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. Pietvakarių šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su pietrytine terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio.
Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Aikštelė dirvonuoja, joje auga kelios pušys, pietinis šlaitas nukirstas, šiauriniame šlaite -krūmai. 1911 m. piliakalnį tyrinėjo Liudvikas Kšivickis, tačiau jame nieko nerado. Archyvinėje medžiagoje yra nurodoma, jog prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų pareigūnai kasinėjo piliakalnio viršūnę.Tyrimų apimtys nežinomos. 1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas.Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Šiaurinėje ir pietinėje pašlaitėse 3,5 ha plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės – XIV a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1938, 2001–2004 m. Iki 85 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, galąstuvas, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lentaini%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės ir https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#
Kauno rajono piliakalniai - Karmėlavos piliakalnis
KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Karmėlavos II kaimas
Piliakalnis yra Karmėlavos miestelio šiaurinėje dalyje, Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Iš trijų pusių jį juosia daubos, pietryčių pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 81x61,5 m dydžio, su apardytu kultūriniu sluoksniu, aikštelėje stovi sodyba. Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus, 9-26 m pločio ir 1-5 m aukščio, išorėje 9 m aukščio pylimas. Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio gynybinis griovys. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o pylimo dalis nukasta įrengiant įvažiavimą į sodybą. Piliakalnyje stovėjo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią 1388 m. nuo Vokiečių ordino apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai, bet 1391 m. pilį užėmė ir sunaikino kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIV a. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: Karmėlava / [leidinio autoriai ir sudarytojai Irena Mickuvienė ir Viktoras Trofimišinas]. - Kaunas : ["Tėviškės žinių" leidyb. centras], 1999 (Kaunas : Aušra). - 87, [1] p. : iliustr.- P. 15-16.
Nuotr. Ivetos Pukutienės
Kauno rajono piliakalniai - Jaučakių piliakalnis
VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Jaučakių kaimas
Piliakalnis yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytinėje pusėje likusi kyšulio dalis. Nuo daubų pusės piliakalnio šlaitai statūs, 10-12 m aukščio. Viršūnės aikštelė pailga, 46x22 m dydžio. Išliko apie 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Piliakalnyje stovėjo Paštuvos pilis, kuri paminėta 1323 m., o 1369 m. vasarą pulta Vokiečių ordino, kurio kariams į pilį prasiveržus pro slaptą įėjimą, buvusį šalia gynėjų išardyto tilto į pilį, dalis gynėjų pasidavė, o kiti, bandę prasiveržti Nemuno link, kur stovėjo tiltas, buvo išžudyti, pilies seniūnas Girdavas paimtas į nelaisvę, po to pilis buvo atstatyta ir dar kartą minima 1413 m. žiemą. 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jau%C4%8Daki%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Jau%C4%8Daki%C5%B3_piliakalnis
Kauno rajono piliakalniai - Jadagonių piliakalnis
ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Jadagonių kaimas
Piliakalnis dar vadinamas Raguvos kalnu. Jį iš vakarų ir šiaurės juosia Upio, iš rytų Nemuno slėniai, pietų pusėje tęsiasi kyšulys. Nuo slėnių pusės šlaitai statūs, kai kur apgriuvę, 15–30 m aukščio. Piliakalnio viršuje yra ovali 40x15 m dydžio, manoma, pagrindinė aikštelė. Joje yra kultūrinio sluoksnio liekanų.
Žemiau aikštelės, jos pietiniame pakraštyje buvo įrengti du priešpiliai. Išliko 3 m aukščio pylimas ir 1,5 gylio gynybinis griovys, už kurio yra 60 m ilgio ir 2–3 m pločio aikštelė. Jos rytinis pakraštys nuvirtęs į Nemuno slėnį, pietiniame pakraštyje - žemas pylimėlis, o už jo antrojo priešpilio 10x10 m dydžio aikštelė, kurios pietiniame gale supiltas pylimas (sulėkštėjęs). Priešpiliai piliakalnį skyrė nuo kitos kyšulio dalies. Visas piliakalnis apaugęs mišku.
Apie 1,5 km į pietryčius nuo Jadagonių piliakalnio yra Jadagonių alkakalnis. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jadagoni%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. Audronės Žikienės