Kraštotyra
Kauno rajono piliakalniai - Guogų piliakalnis
TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
Guogų kaimas
Piliakalnį 1953 m. aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kai buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė, atliko Lietuvos istorijos institutas 1955-1956 m., tyrimų vadovai Ona Kuncienė ir Adolfas Tautavičius, ir vėliau, 1989 m., tyrimų vadovas Gintautas Zabiela. 1955–1956 m. ištirta dalis pylimo ir 660 m² gyvenvietės plotas, 1989 m. – pylimo ir aikštelės liekanos.
Nustatyta, kad pylimas piltas 4 kartus, manoma, kad paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos XIII a.- XIV a. Aikštelė lyginta ir didinta. Pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptiktos dviejų kapų liekanos. Viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame - dalis kaulų. Kapai datuojami II a. pr. m. e. - I a. m.e. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų – išilginių rąstų sienas jungė skersinės.
Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis - 0,6-1,0 m storio, išskiriami trys horizontai. Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas I a. - II a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (I tūkstantmetečio pirmoji pusė ir vidurys) rasta 4,0 x 6,5 m dydžio akmenų grindinys. Jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (I tūkstantmečio pabaiga-2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai - juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu. Taip pat rasti 2 moliniai tigliai, geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė XVII a. - XIX a. , kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos. Jame rasta žiestos lygios keramikos, naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 2012 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Guog%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. Marytės Naunčikienės
Kauno rajono piliakalniai - Žiegždrių piliakalnis
SAMYLŲ SENIŪNIJA
Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 18x12 m dydžio, 1 m aukštesniu rytiniu galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, pietvakarių šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (vakaruose ir pietuose) - 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti.
Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7-¬8 dešimtmečiuose.
Pietrytinėje ir pietvakarinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1998-2001 m. Joje aptiktas iki 60 cm storio II a. – IV a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės šiaurinė dalis irgi nuplauta Kauno marių.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDieg%C5%BEdri%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. iš Lietuvos piliakalniai / Balys Buračas ; sudarytojas Gytis Grižas. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011] (Vilnius : Sapnų sala). - 465, [3] p. : iliustr.
Akmuo nuplautam piliakalniui atminti
Nuotr.iš https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=10014776
Kauno rajono piliakalniai - Virbališkių piliakalnis
KAČERGINĖS SENIŪNIJA
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Dievogalos dešiniajame krante, jos santakoje su Balnaraviu. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 9 m ilgio, 10 m pločio. Jos rytiniame krašte supiltas 10 m ilgio, 2 m aukščio, 16,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Aikštelė apardyta duobės, piliakalnis apaugęs pušimis, vakarinė jo pusė nuplauta. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 15 000 m². 1992 m.įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbali%C5%A1ki%C5%B3_piliakalnis
Nuotr.Vilijos Mitkuvienės
Kauno rajono piliakalniai - Vikūnų piliakalnis
BABTŲ SENIŪNIJA
Vikūnų kaimas
Piliakalnis įrengtas lygioje vietoje supiltoje kalvelėje Aluonos dešiniajame krante, 300 m į vakarus nuo Nevėžio dešiniojo kranto. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 4 m ilgio, 8,5 m pločio, iš visų pusių apjuosta 0,5¬-1,5 m aukščio (vakarų pusėje), 8 m pločio pylimo. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.
Aikštelė apgadinta palei pylimą iškasus duobę, kurios šonuose matyti apdegusio molio. Piliakalnis dirvonuoja, jame auga beržas. Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 3900 m².
Piliakalnyje lokalizuojamas bajoro Ivano namas, kurį kryžiuočiai sudegino 1365 m.
“Kaip gi atsirado čia šis piliakalnis? Kada? Apie tai papasakojo Vikūnų kaimo gyventojas K. Buivydas. Piliakalnis atsiradęs dar 1812 metais. Tuo metu šiomis vietovėmis praėję prancūzų armijos likučiai, vadovaujami generolo. Prie Aluonos upelio generolas žuvo. Kareiviai, pagerbdami savo mylimą vadą, kepurėmis supylė šį piliakalnį, kuris išliko iki mūsų dienų. Buivydas pasakojo, kad praėjus bent šimtui metų nuo piliakalnio atsiradimo, vietinis dvarininkas čia įrengė rūsį daržovėms. Piliakalnis buvo geroje vietoje, prie Nevėžio. Vasarą dvarininkas baržomis daržoves gabendavo į Kauną. Rūsys buvo užmūrytas, ant viršaus užpiltas storas žemės sluoksnis. Ir šiandien piliakalnio viršus įdubęs, Vaikščiojant girdimas plytų dunksėjimas. Šis pasakojimas gal arčiau tikrovės. Daug praėjo metų nuo piliakalnio atsiradimo. Tik lieknas berželis ir laukinė obelis šlama piliakalnio viršūnėje”.
Pagal padavimą, Vikūnuose gyveno ūkininkas. Jis turėjo 3 sūnus. Vienais metais jo bulvių lauką kažkas naktimis išrausdavo. Siunčia ūkininkas vyriausią sūnų, saugoti lauko. Tačiau šis užmigo, o ryte rado bulves išraustas. Kitą naktį eina į lauką vidurinysis sūnus. Bet ir jam nepavyko sugauti vagies. Trečią naktį tėvas siunčia jaunėlį. Šis paryčiais išgirdo triukšmą ir pamatė lauke didžiulį šerną. Jį užmušė ir užkasė toje vietoje, kur dabar yra piliakalnis. Savo forma dar šis piliakalnis panašus į šerną. 2003 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vik%C5%ABn%C5%B3_piliakalnis
Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.
Nuotr. iš http://wikimapia.org/33859451/lt/Vik%C5%ABn%C5%B3-piliakalnis
Kauno rajono piliakalniai - Vainatrakio piliakalnis
TAURAKIEMIO SENIŪNIJA
Vainatrakio kaimas
Piliakalnis yra Vainatrakio kaimo PR dalyje, Vyčiaus ir Striaunės upelių santakoje, kairėje kelio Pakuonis-Margininkai pusėje. Iš PR, PV ir ŠV piliakalnį supa upelių slėniai. Šlaitai apie 5 m aukščio. Piliakalnio aikštelėje buvusios protestantų kapinės, todėl yra išlikę antkapinių paminklų fragm2003 m. geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso vertinimo komisija pripažino šį piliakalnį blogiausiai saugomu. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė Vidimanta Kazimiera Poškaitienė apie tai informavo Taurakiemio seniūną Saulių Makūną ir paprašė organizuoti šio piliakalnio tvarkymo darbus. 2004 m. atliktus Vainatrakio piliakalnio priežiūros darbus organizavo Taurakiemio seniūnas Saulius Makūnas ir Taurakiemio kultūros centro direktorė Laima Vyliaudienė. Piliakalnis iš esmės pakeitė savo veidą. Kadangi buvo užfiksuoti šio piliakalnio teritorijos pažeidimai, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius kartu su Kauno teritoriniu padaliniu pradėjo ūkinės veiklos prevencinio sustabdymo procesą. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit. ir nuotr.: http://www.heritage.lt/konkursai/arch04/prieziura.html
Kauno rajono antakalniai ir piliakalniai - Tamaros kalnas
KULAUTUVOS SENIŪNIJA
Dvarininkaitė Tamara, kurios vardu žmonės praminė kalną, viena gyveno sodyboje ant kalno. Tik vardas šios legenda virtusios moters buvęs kitas - Liudmila. Visa žemė - daugiau kaip šimtas hektarų - priklausė Liudmilos tėvui, Kulautuvos dvaro savininkui Feodosijui Fugelevičiui. „Kulautuvoje esantis Tamaros kalnas nėra registruotas kaip kultūros vertybė, nesaugomas valstybės. Jis svarbus kaip vietinės reikšmės gamtos paminklas, apipintas ir legendomis", - sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji inspektorė Asta Naureckaitė. Šiuo metu žemė aplink kalną yra privati nuosavybė.
Lit.: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/sauletekis-pro-gelezine-tvora-102328
Nuotr.: Saulėtekis pro geležinę tvorą / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2008, birž. 14, p. 8.
Kauno rajono antakalniai ir piliakalniai - Šančių piliakalnis
LAPIŲ SENIŪNIJA
Šančių kaimas
Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, Margupio kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 19x9 m dydžio. Šiaurės vakarų papėdėje, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas 1 m. aukščio išoriniu šlaitu. Vakariniame šlaite yra 2,5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8(šiaurėje)¬-18 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs pušimis su krūmų pomiškiu, aikštelėje iškastas apkasas ir duobė.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 16000 m².
Pietinėje papėdėje 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit. https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0an%C4%8Di%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. iš ttps://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=20087782
Kauno rajono piliakalniai - Samylų piliakalnis
SAMYLŲ SENIŪNIJA
Samylų kaimas
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marios) slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Jos pietinėje pusėje supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Po kasinėjimų piliakalnyje liko iš aikštelės centro į vakarų pusę išeinanti 2 m pločio, 1 m gylio duobė. Šiauriniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs praretintais medžiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m².
Šiaurinėje ir rytinėje papėdėse 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos. Piliakalnis įrengtas Metuvių genčių žemėse. Pasakojama, kad senovėje ties piliakalniu stovėjusi pagonių šventykla.
1925 m. vasario 18 d. aikštelę kasinėjęs J. Stankevičius aptiko apie 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį, viršuje užplūktą moliu. 1953 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Samylų piliakalnis su gyvenviete 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Samyl%C5%B3_piliakalnis
Nuotr. Giedrės Balandytės
Kauno rajono Senkapiai - Riogliškio kapinynas
ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Kapinyno teritorija apardyta ilgalaikių arimų, iškasinėta duobėmis. Kapinyno centre, maždaug 35x45 m. dydžio plote buvo įrengtos senosios kapinės. Jose dar stovi du antkapiniai paminklai. Šiuo metu teritorija neardoma, apaugusi lapuočiais ir spygliuočiais medžiais. 1992 m. kapinynas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Nuotr. ir lit. iš https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Lit.: Lietuvos piliakalniai / Balys Buračas ; sudarytojas Gytis Grižas. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011.
Kauno rajono piliakalniai - Ringovės piliakalnis
VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Ringovės kaimas
Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 135 m ilgio ir 32 m pločio pietinėje dalyje, labai nelygi. Jos šiaurinė dalis 3 m aukštesnė, o pietinė dalis 2 m žemesnė už centrinę. Beveik per aikštelės vidurį, skersai jos eina 20 m pločio, iki 1 m gylio įdubimas. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 17 m ilgio, 3,5 m aukščio, 19 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Toliau į šiaurę tęsiasi natūrali kranto ketera, kurioje už 50 m nuo pylimo yra 1 m aukščio, 13 m pločio pakilimas. Vakariniame šlaite, 2-¬3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, kurios išorinis 3-¬4 m aukščio šlaitas pastatintas. Terasa užsisuka ir į pietinį šlaitą. Šlaitai statūs, 20-¬30 m aukščio. Piliakalnis apaugęs eglėmis ir krūmais, pietinis šlaitas nukirstas.
Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Paminklo teritorijos plotas 38 000 m². 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.