Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono sinagogos - Čekiškės sinagoga

cekiske 

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Čekiškė, Lašišos g. 21 

Žydų bendruomenė, iki 1941 m. rugpjūčio 28 d. sudarę 77 proc. miestelio gyventojų, buvo neatskiriama Čekiškės miestelio istorijos dalis. Pirmieji duomenys apie žydų bendruomenę Čekiškėje siekia 1687 m. 1765 m. Čekiškėje jau buvo sinagoga. 1783 m. du gaisrai nusiaubė miestelį, tačiau sinagoga, keturios alaus daryklos ir keletas namų, esančių tarp miestelio aikštės ir Lašišos upelio, išliko. Vis dėlto, 1887 m. liepos 22 d. gaisras sunaikino didžiąją dalį miestelio, taip pat ir sinagogą. Po gaisro pastatas buvo atstatytas ir beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Tarpukariu Čekiškėje veikė pradinė mokykla, kurioje buvo mokoma jidiš kalba, biblioteka ir Žydų bankas.
Čekiškės sinagogos eksterjerai išliko beveik nepakitę nuo XIX a. pabaigos. Tai istoristinis, raudonų plytų, netinkuotas, dviejų aukštų pastatas, kurio plokštumos suskaidytos piliastrais. Sinagogoje išliko gausiai dekoruotas Aron Kodešas – šventoji arka rytinėje, į Jeruzalę orientuotoje, sinagogos sienoje, kurioje buvo saugomi Toros ritiniai. Taip pat išliko nepakitusi sinagogos vidinė struktūra – stačiakampio plano vyrų maldų salė ir atvira, vadinama moterų, galerija antrajame aukšte. Pastato viduje yra išlikusi autentiška sieninė tapyba, tačiau jos būklė yra avarinė.
2010 m. Čekiškės sinagoga įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.


Lit.: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/38082

Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra = A disapppearing heritage: the synagogue architecture of Lithuania / Marija Rupeikienė ; [vertėja Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk]. - [Vilnius] : E. Karpavičiaus leidykla, 2003.

Nuotr.: www.kauno.diena.lt

Kauno rajono paminklai - Profesoriaus Juozo Tonkūno biustas

 Prof. Juozo Tonkūno biustas

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Juozo Tonkūno biustas. Pastatytas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 1999 m. spalio 15 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.

Juozas Tonkūnas - atrasis Akademijos rektorius (1928-1934). Gimė 1894 03 30 Stačiūnuose (Pasvalio r.). Agronomas pievininkas. LMA narys korespondentas (1956). 1918 baigė Petrovsko žemės ūkio akademiją (Maskvoje), iki 1923 dirbo administracinį darbą Kaune ir Marijampolėje. 1924 dėstė Kauno universitete. 1924-1941 – Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vedėjas, 1927-1928 – prorektorius, 1928-1934 – rektorius; profesorius (1927). Tobulinosi užsienyje, studijavo sėklų kontrolės ir lauko bei vegetacinių bandymų klausimus. 1934-1939 – švietimo ministras. 1941 – represuotas. 1955-1956 – Dotnuvos selekcijos stoties agrotechninio skyriaus vedėjas. 1956-1968 dirbo Žemdirbystės institute, 1956-1962 – Pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. Nuo 1955 dėstė Žemės ūkio akademijoje.
Lauko bandymų Lietuvoje pradininkas: vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Su kitais organizavo pievų ir ganyklų mokslinius tyrimus bandymų stotyse (nuo 1925); 1928 įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį ir jai vadovavo (iki 1939). Svarbiausi veikalai: „Lauko bandymai” (1940), „Lauko bandymų metodas” (1957), „Pievos ir ganyklos” (su L.Kadžiuliu, 1966; 2-asis leid. 1977). Knygos „Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos” (1958) vienas iš autorių.
Mirė 1968 05 06 Vilniuje.

Lit. ir nuotr.: http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/

  

Kauno rajono paminklai - Jonučių ir Narsiečių kaimams atminti

  nars



ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių km.

Paminklas, pastatytas 1995 m. spalio 16 d., skirtas Jonučių ir Narsiečių kaimams bei jų gyventojams atminti. Paminkle įrašyta: „APSAUGOK, AUKŠČIAUSIAS, TĄ MYLIMĄ ŠALĮ, KUR MŪSŲ SODYBOS, KUR BOČIŲ KAPAI"/MAIRONIS/. Paminklo autorius A. Drulia.

Lit.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.- P. 75.

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas

Kauno rajono paminklai - Partizanui Juozui Lukšai

   lukš000


lukš1


lukš2


ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Pabartupio km.

1951 m. rugsėjo 4 d., išduotas buvusio bendražygio partizano Jono Kukausko – Gardenio, kautynėse su MGB 2-N valdybos vadovaujama agentų smogikų grupe, Pabartupio kaime žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša – Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas (daugiau apie jį: http://partizanai.org/i-laisve-1962-28-65/1255-partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas ).
Tarybiniais laikais partizano Daumanto žūties vieta buvo apleista, apaugusi krūmokšniais. Žūties vietą žymėjo kuklus baltas metalinis kryžius ir paminklinis akmuo su įrašu: „JUOZAS LUKŠA DAUMANTAS, ŽUVĘS 1951-LX-4“. 
1999 m., minint 48-ąsias Juozo Lukšos mirties metinės, vietoje balto metalinio kryžiaus atidengtas naujas granito paminklas su šviesiu tautiniu kryžiumi, ryškiai iš tolo matomu tamsioje pamiškėje. Autoriai skulptorius J. Šlivinskas ir architektas J. Mikėnas. Šio paminklo iniciatoriai- Juozo brolis Antanas, J. Lukšos vardo fondas, globojamas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus V. Vitkausko, ir Daumanto buvusi žmona Nijolė. Paminklą pašventino prelatas A. Svarinskas. Paminklas mena svarbią mūsų krašto * istoriją. 
2001 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prie Garliavos – Pažėrų kelio yra pastatyti atitinkami kelio ženklai, nurodantys paminklo vietą.

Daugiau:
https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1917
http://www.partizanai.org/i-laisve-1999-130-167/3362-paminklas-daumantui
http://partizanai.org/i-laisve-1962-28-65/1255-partizanu-vadas-juozas-luksa-daumantas)

Lit.:
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/partizano-juozo-luksos-daumanto-zuties-vieta/8242
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Lietuvos Nepriklausomybės 15 – osioms metinėms

   123333333

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Pažėrų kaimas, J.Lukšos g.

1933 m. Pažėrų šaulių būrio vado Antano Siminsko iniciatyva Pažėruose pastatytas paminklas,
skirtas Lietuvos Nepriklausomybės 15 – osioms metinėms paminėti. Statybai vadovavo kryždirbys
iš Veiverių A. Glamba. Įrašas stačiakampėje šlifuoto granito plokštėje postamento fasade: „1918-
1933. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI 15 metų PAMINĖTI. GINSIU LIETUVOS
NEPRIKLAUSOMYBĘ NESIGAILĖDAMAS NEI SAVO GYVYBĖS. L.S.S. XIV RINKT. 50
PAŽĖRŲ ŠL. BŪRYS“.
1965 m. paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1989 m. liepos mėn. Pažėrų parapijos komiteto
pirmininko A. Pažėros ir komiteto nario L. Bružiko iniciatyva pradėti paminklo atstatymo darbai.
Atstatytą paminklą pašventino Garliavos klebonas monsinjoras A. Gustaitis.
1992 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.


Lit.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono
savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Lietuvos_Nepriklausomyb%C4%97s_paminklai_Kauno_rajone

https://www.krs.lt/media/1874/lietuvos_nepriklausomybes_paminklai.pdf

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt//virtualusturas

Kauno rajono paminklai - Profesoriaus Jono Bulavo biustas

 Prof. Jono Bulavo biustas LŽŪU kiemelyje

AKADEMIJOS SENIŪNIJA

Prof. Jono Bulavo biustas Aleksandro Stulginskio universiteto Rektorių atminimo alėjoje. Atidengtas 2003 m. birželio 26 d. Skulptorius Marijus Petrauskas.

Jonas Bulavas - aštuntasis Akademijos rektorius (1957-1962). Gimė 1903 07 24 Ginotuose (Rokiškio aps., Juodupės vls.). Agronomas selekcininkas. 1925 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1928 – Žemės ūkio akademiją. 1931 Švedijoje studijavo selekciją. 1925-1956 dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje; 1940-1941 ir 1944-1956 – direktorius. 1940-1983 (su pertrauka 1941-1944) dėstė Žemės ūkio akademijoje; 1947-1960 – docentas, nuo 1961 – profesorius. 1953 apgynė žemės ūkio mokslų kandidato, o 1968 – žemės ūkio mokslų daktaro disertacijas. 1957-1962 – Žemės ūkio akademijos rektorius. 1957-1976 – Augalininkystės katedros vedėjas. 1956 išrinktas Lietuvos mokslų akademijos ir SSRS žemės ūkio mokslų akademijos nariu korespondentu. 1966-1977 – Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos prezidentas.
Sukūrė keliolika kviečių ir miežių veislių, kviečių ir rugių (kvietrugių) hibridų. Parašė knygas „Augalų selekcija ir sėklininkystė” (1963), „Bendroji augalų selekcija” (1970).
Mirė 1984 10 07 Kaune.

Lit. ir nuotr.:http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/rektoriu-atminimo-aleja/