GARLIAVA
Vytauto g.22

K. Aglinskui – vaistininkui, knygnešiui,visuomenės veikėjui, vienam iš „Aušros" laikraščio steigėjui, prie namo, kuriame jis gyveno  1996 m. spalio 18 d. atidengta memorialinė lenta. Ant jos užrašyta „Šiame name 1885-1924 gyveno knygnešys Kazys Aglinskas". Aut. skulpt. A. Fokas (neišlikusi).

VILKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Bažnyčios Mažoji g. 5

Knygnešių kapai Vilkijos miesto senosiose kapinėse, kuriuose palaidotos: knygnešė Regina Liutkutė-Asanavičienė (1842-1941) (memorialinėje lentoje nurodyta kita gimimo data: "1852"), knygnešė, daraktorė Uršulė Murauskaitė (1850-1934), knygrišė, knygnešė, daraktorė Elžbieta Palubenskaitė (1860-1938) ir knygnešė, daraktorė Marijona Palubenskaitė (1855-1945), spaudos draudimo metais platinusios lietuvišką švietėjišką ir religinę literatūrą Vilkijoje ir jos apylinkėse, mokiusios vaikus skaityti, rašyti, tikėjimo tiesų.
1994 m. įrašytas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą.

Lit.:
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

BABTŲ SENIŪNIJA

Valstybinis hidrografinis draustinis vidurio Lietuvoje, Kėdaunių (Josvainių sen.) ir Kauno (Babtų sen.) rajonuose. Yra Aluonos (Nevėžio intakas) vidurupio ir žemupio slėnyje. Prasideda ~1 km į pietus nuoSkaistgirių , baigiasi likus mažiau nei 1 km iki upės žiočių. Taip pat apima bajėnų miško pietinį pakraštį, Aluonos intako Kriaušupio žemupį. Draustinis įkurtas 1992 m. Jame saugomas gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis formomis vidutiniškai vingiuotas Aluonos žemupys ir vidurupis. Draustinis užima 180 ha plotą, iš kurio 72 ha yra Kėdainių rajone. 

Lit. ir nuotr.: http://www.wikiwand.com/lt/Aluonos_hidrografinis_draustinis  

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis pima Arlaviškių mišką Kauno marių pakrantės šlaite, kurio dalyje auga grynas kadagynas. Draustinyje taip pat auga šie saugomi augalai: boloniniai katilėliai, melsvieji gencionai, gauruotieji gvazdikai. Paprastųjų kadagių ekotopas yra unikalus visame KMRP. Draustinio plotas – 110 ha. Jo tikslas – išsaugoti marių šlaituose augantį kadagyną, natūralių miškų likučius bei naujuosius marių pakrančių želdinius.

Lit.: http://www.kaunomarios.lt/index

Nuotr.http://kelioneslietuvoje.com/arlaviskiu-pazintinis-takas/  

TAURAKIEMIO SENIŪNIJA

Draustinis pima 13 ha ploto dvi apaugusias tankiais nendrių, švendrių sąžalynais ir krūmais bei pavieniais medžiais viena šalia kitos esančias saleles Kauno marių tvenkinyje. Draustinio tikslas – išsaugoti Raudonojoje knygoje įrašytas paukščių rūšis: didžiuosius baublius, plovines ir ilgasnapes višteles, švygždas bei kitas saugotinas paukščių rūšis (didžiąsias ir mažąsias krakšles, nendrinukes, remezas, laukius, kragus, nendrines linges ir įvairias ančių rūšis).

Lit.: http://www.kaunomarios.lt/index

Nuotr.: http://kaunas.kasvyksta.lt/2017/08/20/gamta/robinzonu-sala-iesko-savanoriu/

ČEKIŠKĖS, VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJOS

Draustinis yra Kauno, Jurbarko bei Raseinių rajonų teritorijoje. Dubysos upe 29 km nusidriekia nuo Ariogalos malūno iki pat žiočių. Įsteigtas 1974 m., siekiant apsaugoti retųjų lašišinių žuvų: žiobrių, šlakių ir lašišų nerštavietes. Dubysos upė žemiau Lyduvėnų yra Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), kurioje saugomos ūdrų, Baltijos lašišų ir kartuolių buveinės. 

Teritorijos kraštovaizdis mažai urbanizuotas, čia mažai taršos šaltinių. Švarus vanduo su gausiais žuvų ištekliais bei stačių krantų atkarpos nulėmė, kad Dubysa yra svarbi Lietuvos tulžių populiacijai. Draustinyje aptinkami: didieji dančiasnapiai, griežlės o nuošaliose vietose besimaitinantį galima pamatyti net juodąjį gandrą.

Lit.: Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and Cultural Heritage of the Kaunas Region / Kauno rajono savivaldybė; Lietuvos miškų institutas ; [redaktorė Jūreta Valentienė]. - Kaunas : V3 studija, 2007 (Kaunas : Aušra). - 195 p. : iliustr

Nuotr.: http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=236

SAMYLŲ SENIŪNIJA

GIRIONIŲ PARKAS - vienas didžiausių ir gražiausių pokario laikotarpio parkų, įkurtas 1960 m. ant Kauno marių kranto, Nemuno slėnio kairiajame krante bei vaizdingose buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse. (iš pradžių vadintas Pakalniškių parku). Kartu su parku sukurta gyvenviete – Girionys. Jiems skirta 130 ha teritorija. Pirmieji želdiniai pasodinti 1960 m. pavasarį. Vaišvydavos girininkas A.Vasiliauskas pagal Miškų instituto Kauno marių apželdinimo projektą pasodino grupėmis klevų, maumedžių, tuopų. 1960-1962 m. architektas, doc. A.Tauras parengė Girionių parko projektą. Apsodinimo darbams vadovavo girininkas J. Stukšnys ir per 10 m. apsodino 40 ha plotą. 1963 m. archit. K.Kažemėkas suprojektavo naujus takus ir želdinius. Tais pačiais metais buvo pradėta sodinti ir centrinė parko dalis. Šiems darbams vadovavo Miškų instituto darbuotojai M.Lukinas, M.Jankauskas, L.Kairiūkštis.
1980-1981 m. padaryta geodezinė parko želdinių nuotrauka ir medžių bei krūmų inventorizacija. Į parko teritoriją įtraukta 81 ha natūralių medynų. Be 360 jau esančių, numatyta įvesti dar 500 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Vien tik eglių yra 10 rūšių ir formų. Kiti minėtini retesni augalai, tai: balkaninės bei sibirinės pušys, cūga, pilkojo pocūgė, kazokiniai kadagiai, tujos, puskiparisiai, bekočiai ąžuolai, japoniniai beržai, bukai irk kt. Parką taip pat puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui.
Šiuo metu peizažinio stiliaus parkas kartu su Raguolių pušynu, kuris tvarkomas kaip parkas, užima beveik 250 ha teritoriją. Jis yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausias rūšine sudėtimi.
Parką puošia apie 180 m ilgio tvenkinys. Girionių gyvenvietės pašonėje šliejasi Kauno A.Kvedaro aukštesniosios miškininkų mokyklos sporto stadionas. Parką prižiūri Dubravos mokomoji urėdija.
Girionių parkas – tai puiki vieta poilsiui bei pažintiniam turizmui. 1986 m. parkas paskelbtas republikinės reikšmės gamtos paminklu.

Lit.: Lietuvos parkai / Laimutis Januškevičius ; [nuotraukos Laimučio Januškevičiaus, Romualdo Barausko]. - Kaunas : Lututė, 2004 (Vilnius : Standartų sp.). - 485, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: http://www.dumu.lt/index.php?id=730&;print=1

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Didvyrių kaimas

Koplytstulpis, pastatytas politinio ir visuomenės veikėjo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, rezistencinio judėjimo rėmėjo, antisovietinės spaudos platintojo Viktoro Beržinsko (1872/1874–1947) buvusios sodybos vietoje. Čia jis gyveno nuo 1924 iki 1947 m.
1999 m. birželio 19 d. sodybos vieta pašventinta. 1998 m. pastatytas ąžuolinis stogastulpis, abipus jo pasodinti ąžuoliukai. Autorius skulptorius Kazimieras Švažas.
2003 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, saugomas valstybės.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/lietuvos-politinio-ir-visuomen%C4%97s-veik%C4%97jo-viktoro-ber%C5%BEinsko-sodybos-vieta/

Lit.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.- - P. 520.

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/