LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS (LLA) ĮKŪRĖJAS IR IDEOLOGAS, BRIGADOS GENEROLAS

Gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskr. Veliuonos vlsč., Kalvių k. ūkininkų šeimoje.

1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 m. birželio 6 d., SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 m. grįžo Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 m. gruodžio 13 d. Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 m. pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 m. K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą.
Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Po jo mirties nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo.
Palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Atminimo įamžinimas:
1993 m. „Aušros“ gimnazijoje atidengta grupinė atminimo lenta, kurioje šalia kitų dešimties Nepriklausomybės kovose žuvusių gimnazistų pavardžių, įrašytas ir Kazys Veverskis.
1994 m. žūties vietoje, kairiajame Nevėžio šlaite (Užliedžių sen., Kauno r.) Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjo atminimui pastatytas medinis koplytstulpis. Drėgmės ir laiko apgadintas jis atiduotas muziejui. Jo vietoje 2014 m. atidengtas juodo metalo kalavijo formos paminklas su virš jo kylančia laisvės paukšte (skulpt. Marijus Petrauskas ir archit. Violeta Beigienė).
2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta nauja gatvė, 2011 m., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, tiltui per Nevėžį suteiktas Kazio Veverskio vardas ir atidengta atminimo lenta.
2014 m. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Kazlų Rūdos poligonui suteiktas Brigados generolo K. Veverskio vardas, jame iškilmingai atidengta atminimo lenta.

Mirė 1994 m. gruodžio 28 d.

Lit.: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VEVERSKIS%20KAZYS
https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-veverskis/
Daugiau: http://tiny.lt/s5rf4ck

ŽURNALISTĖ

Gimė 1953 m. Netonių km., Raudondvario sen., Kauno r.
Augo gausioje šešių vaikų šeimoje, žinojo, kas yra vargas, skurdas, pasiaukojimas. Ilgamžiai tėvai a.a. Stefanija ir Pranas Čiučiulkai viską padarė, kad sunkiais sovietiniais laikais net keturi iš šešių jų vaikų įgytų aukštąjį išsilavinimą. Ypač jie didžiavosi puikia lietuviško rašytinio žodžio puoselėtoja Kristina.
Baigusi Kulautuvos vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete gavusi žurnalistės diplomą, Kristina nuo 1976 m. iki paskutinės dienos dirbo rajoninio laikraščio redakcijoje, įsikūrusioje Donelaičio g. 43, Kaune. Ji paliko daugybę rašinių apie iškiliausius Kauno rajono žmones, problemas ir trūkumus, kurie jaudino visuomenę. Rašė aiškiai, paprastai, suprantamai. Buvo principinga, bet objektyvi žurnalistė.
Mirė 2012 m. kovo 7 d. Palaidota Raudondvario kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.kaunozurnalistai.lt/18642/

TEISININKAS, POLITINIS BEI VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1886 m. kovo 29 d. Vilkijoje, Kauno rajone

M. Marma gimė 1886 m. Vilkijoje. Čia baigęs pradinę mokyklą, 1897–1905 m. mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1905 m. įstojo į Tartu (Estija) universiteto Teisės fakultetą, kurį baigęs įgijo teisininko specialybę. Visuomeninę veiklą pradėjo 1905 m. – dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje. 1906 m. vienas iš Tartu lietuvių studentų draugijos steigėjų.
1917 m. M. Marma dalyvavo lietuvių Seime Peterburge, atstovaudamas Tartu lietuviams. 1918 m. pabaigoje, grįžęs į Lietuvą aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kūrimą ir kovą su vidaus ir išorės priešais. Jis buvo išrinktas Kriūkų valsčiaus komiteto pirmininku, vėliau – Joniškio apskrities pirmininku. Dirbdamas Pasvalio apskrities viršininku, organizavo partizanų būrius. 1919 m. Pasvalio apskrities seimelio posėdyje, dalyvaujant apskrities viršininkui M. Marmai, svarstytas kovos su bermontininkais klausimas ir priimtas atsišaukimas į apskrities gyventojus. 1919 m. spalį M .Marma paskelbė ir atsargos milicininkų mobilizaciją partizanų būriams sudaryti. Joniškėlio partizanų batalionas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kariniu daliniu, pavadintas Atskiru partizanų batalionu ir sėkmingai dalyvavo kovose su bolševikų daliniais ir bermontininkais.
1922 m. sausio 13 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai. Nuo 1922 m. „Atžalos" bendrovės sekretorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vertėsi advokato praktika Vilkijoje. 1945 m. suimtas ir nuteistas 5 m. kalėjimo. Kalėjo Komijos ATSR, vėliau ištremtas į Irkutsko sritį.
1936 m. M. Marma apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordino medaliu su kardais ir Nepriklausomybės medaliu, pažymint jo veiklą Nepriklausomybės karo metu šiaurės rytų Lietuvos partizanų veikloje.
Mirė 1954 m. rugsėjo 4 d., Irkutske, Rusijos federacija.

Lit. ir nuotr. http://tiny.lt/85tcw4

INŽINIERIUS

Gimė 1931 m. balandžio 4 d. Kauno r., Lebedžių km.

Mokėsi Dokių pradinėje mokykloje ir Čekiškės progimnazijoje, „Aušros" gimnazijoje Kaune.
1952 m. persikėlė į Klaipėdą. Čia baigė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą, įgydamas pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą. Dirbo darbų vykdytoju, o nuo 1961 m., kaip gabus ir sumanus inžinierius, buvo paskirtas Klaipėdos statybos tresto 1-osios statybos valdybos viršininku. Jo vadovaujamas kolektyvas 1961 m. pastatė upių prieplaukos administracinį pastatą, 1962 m. - „Vaivos" kino teatrą, 10-ąją vidurinę mokyklą, „Neptūno" restoraną. 1963 m. prie Danės upės iškilo Klaipėdos miesto kultūros namai (dabar Muzikinis teatras) ir pirmasis daugiaaukštis gyvenamasis namas Taikos prospekto pradžioje, priešais senąjį miesto turgų. 1964 m. Gargžduose buvo pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, 1967 m. pradėtas statyti Klaipėdos namų statybos kombinatas. 1969 m. iškilo Jūrų prekybos uosto kultūros namai J. Janonio gatvėje. 1970-1973 m. M. Pužauskas vadovavo Celiuliozės kartono kombinato naujojo kartono cecho statybai.1974 m. pastatytas lengvosios atletikos maniežas.
Savo profesinę karjerą M. Pužauskas tęsė dirbdamas Statybos tresto ir Namų statybos kombinato vyriausiuoju inžinieriumi.
M. Pužauskas - 12-kos išradimų statybos srityje autorius, vienas jų įvertintas respublikine premija. Už profesionalumą ir atsidavimą darbui pelnė kolegų pagarbą, ne kartą sulaukė Vyriausybės ir Klaipėdos miesto vadovų padė¬kos raštų.
Išleistos knygos: „Mes statėme Klaipėdą", 1998 m.; „Darbas saulę palydėdavo",2002 m.; „Gyvenimo atspindžiai istorijos vingiuose",2005 m.; „Emigrantai" , 2011 m.
Mirė 2012 m. balandžio 9 d. Palaidotas Lėbartų kapinėse.

Lit. iš str. Statybininkas iš Lebedžių / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Mūsų kraštiečiai // Naujos tėviškės žinios. - 2013, gruod. 5, p. 4.

Nuotr.: http://tiny.lt/dgns36

KELIAUTOJAS, FOTOGRAFAS

Gimė 1963 m. Jurbarke, augo Alytuje, baigė studijas tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete. Fotografuoti menininkas pradėjo keliaudamas. R. Puišys, kalnų sportininkas, alpinistas, į kalnus visada pasiimantis fotoaparatą. Jis konkurso "Gamta – mūsų namai" laureatas, Lietuvos ir Rusijos fotografijos konkursų prizininkas, pelnęs apdovanojimų už fotografijas, eksponuotas parodose Sankt Peterburge ir Tokijuje. Fotomenininkas yra išleidęs du didelius fotografijos albumus, surengęs apie 40 personalinių parodų skirtingomis temomis Lietuvoje ir Sankt Peterburge."
Šiuo metu gyvena Garliavoje, Kauno rajone. Jam priklauso kaimo turizmo sodyba "Šaltupis" (Prienų raj.), kurioje įrengtas fotografijos technikos muziejus, savininkas. Sodyboje rengiamos fotografijos parodos, pavasarį organizuojami teatro, bardų festivaliai.

Lit.:     https://bbf.lt/fEDjL
Nuotr.: https://bbf.lt/CkNHj

AGRONOMIJOS MOKSLŲ DAKTARAS

Gimė 1931 m. rugpjūčio 5 d., Čižiūnų km., Čekiškės valsč., Kauno r.

1951 m. baigė Ariogalos vidurinę mokyklą, 1956 m. – LŽŪA Agronomijos fakultetą, tobulinosi V. Bieruto universitete Lenkijoje, Maskvos valstybiniame MV Lomonosovo universitete.
1956 – 1963 m. dirbo Žemdirbystės instituto Vokės (Vilniaus r.) filiale moksliniu bendradarbiu 1960 - 1963 m. dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų (Šilalės r.) bandymo stoties direktoriumi. Nuo 1973 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute moksliniu bendradarbiu.
1963 m. gegužės 7 d. apgynė Lietuvos respublikos agronomijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos TSR erozijos procesų veikiamų dirvožemių fizinės ir cheminės savybės“.
Knygų „Dirvožemio erozija"(1971 m.), „Dirvožemių erozija LTSR ir kova prieš ją" (1962 m.), „Daržovės ir prieskoniniai augalai" ( 1993 m.) bendraautorius. Taip pat parašė apie 80 mokslo ir apie 400 populiarių straipsnių apie dirvožemio eroziją, jaunųjų specialistų rengimą.

Mirė 2008 m. gruodžio 2 d.

Lit.: Gerumo ir gyvenimo pilnatvė / Alfonsas Užiūnas. - Iliustr. - Mūsų krašto žmonės // Naujos tėviškės žinios. - 2013, birž. 29, p. 4.

Gimė 1890 m. lapkričio 20 d. Kaune.

KNYGNEŠIAI-ŠVIETĖJAI:

Aglinskienė Liudvika, Andriuškevičius Benediktas, Bakanauskas Simonas, Baltrus Sutkus, Baltrušaitis Jonas, Budzeika Petras, Bulota Juozas, Danielius Jonas; Ivanauskas Karolis, Kairiūkštis Povilas, Liutkus Kazys, Marma Kazimieras, Palubenskas Antanas, Rinkus Antanas, Staniulis Jonas, Šeškevičius Kazimieras, Varkala Petras

RAŠYTOJAI,LITERATAI:

Babonas Mindaugas; Budrys Rimantas, Gaižauskaitė Zita (papildymas), Karosas Pranciškus, Kavaliauskienė – Barštytė Virginija,  Sasnauskas Pranas, Stanislovaitienė Vijolė, Teišerskytė-Pancernienė Valentina,  Staugaitis Justinas, Šalčius Juozas, Urbonaitė Audronė, Urbonavičius Midas.

SPAUDOS DARBUOTOJAI, KALBININKAI, VERTĖJAI:

Čiučiulkaitė Kristina , Danielius Juozas, Griškevičius Gediminas, Ibianska Vanda

KULTŪROS DARBUOTOJAI:

Aleknonis Gintaras, Buračas Balys, Grigaitienė Vladislava, Kvosčiauskas Eimutis, Liutvinavičius Stasys, Markauskienė Marija, Narcizas Freimanas, Obelienius Juozas, Pivarauskaitė Margarita, Podolskaitė Violeta, Poškaitis Kazys, Pšibarauskas Antanas, Rimdeikienė Aldona, Svidinskas Algirdas, Šiuša Andrius.

MENININKAI:

Bendžiūnas Stasys, Drigotienė Audronė, Kosinskaitė Miglė, Kučinskaitė-Kumpauskienė Eugenija, Karavajevas Olegas, Kunickas Jonas, Laužadienė - Ridikaitė Virginija, Lanauskas Kęstutis, Mostauskis Stanislovas, Obcarskas Antanas (papildymas),  Olbutas Antanas, Puišys Raimondas, Sutkus Antanas

MUZIKAI:

 Padleckas Stasys, Povilaitis Vytautas

MOKSLO DARBUOTOJAI:

Armolaitis Edvardas, Brėdikis Jurgis, Burneckis Arvydas, Elvyra Grinienė, Grigaliūnas Jonas,  Grigas Kazys,  Grinkevičienė Ona, Ivanauskas Tadas, Jakučionis Povilas, Karpus Algimantas, Knašys Vytautas Petras, Obelenis Vytautas, Pranckevičius Gediminas, Prapuolenis Algis, Rimkevičius Liudvikas, Rinkevičienė Roma, Rutkauskienė Danguolė,  Smailys Alfredas, Staniulis Juozas Benediktas, Stepukonienė Inga, Šlapkauskaitė Danė, Vaidelys Jonas, Vailionis Liudas, Visockis Ottonas,

KITI:

Ajonis Adolfas, Andriušis Stanislovas, Augustauskas Vytautas, Bačkis Stanislovas, Beržinskas Viktoras, Bružikas Jonas, Buzienė Gražina, Chmielevskis Aleksandras, Čebelytė Ona, Gronskytė-Mickuvienė Irena, Gustaitis Andrius, Gustaitis Motiejus,  Jakučionis Povilas, Jankauskas Juozas, Kalpokas Jonas, Kliučienė Nijolė, Koreva Kletas, Krasauskas Robertas, Krupavičius Mykolas, Marcinkienė Jadvyga, Markelis Leonas, Marma Mykolas, Mašanauskas Ksaveras, Nagevičius Vladas, Inocenta Zuzana Miliūtė, Milčius Leonas, Mitkus Adomas, Paltanavičius Antanas, Pečiulaitis Povilas, Pundzevičius Eduardas, Pužauskas Mykolas, Rūkas Vytautas Pranciškus, Sikorskienė Monika, Skučas Kazimieras,  Stašelis Vincas, Vailokaitis Jonas, Varkalaitė-Baltrušaitienė Antanina, Veverskis Kazys, Vitkauskas Viktoras

GYDYTOJA PEDIATRĖ. HABIL. DR. (BIOMED. M.; MED. M. DR. 1974)

Gimė 1924 m. spalio 3 d, Rinkūnuose, Kauno r.

1945 m. baigė Kauno universitetą. 1956–1999 m. dirbo Kauno medicinos institute (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas) dėstytoja, 1959–1971 m. Vaikų ligų katedros vedėja; profesorė (1975). Mokslinio darbo sritis – vaikų reumatas, pneumonija, širdies ir kraujagyslių ligos. 1971–1995 m. dirbo Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje. Vadovavo epidemiologiniams ir klinikiniams vaikų ir paauglių, turinčių aterosklerozės ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, tyrimams Kaune. Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos pirmininkė (1973–1991). Parašė knygą „Aktualios pediatrijos problemos“ (1978, rusų kalba).
Apdovanojimai ir titulai: 1974 m. medicinos mokslų daktarė, 1973–1991 m. Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos pirmininkė.

Mirė 2004 m. lapkričio 8 d. Kaune

Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/ona-grinkeviciene/