2020

Miškasodis nelaukia, kol pasibaigs karantinas / Justinas Adomaitis. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – ISSN 1392-2769. – 2020, bal. 18, p. 8–9. Apie Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio medelyną ir arboretumą.audžiamoji

Bitininko A. Amšiejaus ir bičių pavasaris / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, bal. 15, p. 16. Apie 43-ejus metus bitininkyste užsiimantį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytoją A. Amšiejų ir jo bityną; su paties bitininko įžvalgomis.

2017

Miškų gynėjai jau nebetylės / Arūnas Karaliūnas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. –  2017, gruod. 12, p. 14.Apie tai, kad valdžios noras bet kokia kaina pertvarkyti šalies urėdijų darbą neįsiklausant į miškininkų nuomonę jau sulaukė atkirčio - gruod. 9 d. Raudondvaryje susirinkę miškų likimu susirūpinę įvairių sričių specialistai įkūrė sąjūdį "Už Lietuvos miškus.

2016

Bites palepinkime ir jos būtinai atsidėkos : [pokalbis su jaunosios kartos bitininku A. Bučiu] / [kalbino] Daiva Valevičienė. – Iliustr. // Rasos. – ISSN 2029-1140. – 2016, Nr. 14 (liep. 20 - rugp. 2), p. 6-7.Apie bitininkystės ypatumus, šių metų medunešį, medaus grynumą, verslu tapusį poilsi.

Trečios kartos bitininkas suka pirmąjį šių metų medų / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Savaitraštis Kaunui. – ISSN 2424-4163. – 2016, geg. 26-birž. 1 (Nr. 21), p. 42-43.Apie Kauno rajono bitininką A. Bučių ir jo bityną. 

2015

Bitininko patirtis kaupiama dešimtmečiais / Rūta Antanaitienė. - Iliustr. // Kaimo laikraštis. - ISSN 2029-1248. - 2015, liep. 18-24 (Nr. 29), p. 1, 4.Apie bitininką R. Klovą, Kauno rajonas.

2013

Rytoj bus vėlu / Justinas Adomaitis. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – ISSN 1392-2769. – 2013, spal. 26, p. 12.Apie Kauno bitininkų draugijos bitininkus ir pirmininką J. Jankauską.

Medkopis senovėje / Libertas Klimka. – Iliustr. – Rugpjūtis // Naujos tėviškės žinios. – ISSN 1392-8686. – 2013, rugpj. 7, p. 4.

Gimė 1923 m. gimė Kaune, tarnautojų šeimoje.

MUZIKAS

Gimė 1936 m. Padargupių km., Ariogalos apyl., Raseinių raj. 

Nuo mažens apdovanotas muzikiniais gabumais, nepaisant ligos ir varginamas nepriteklių, Vytautas įgijo reikiamą išsilavinimą, įstojo į J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą: iš pradžių į kompozicijos skyrių, vėliau į chorvedybą. Svarbiausia – muzika. Ji liko pirmuoju ir pagrindiniu užsiėmimu. Baigęs mokyklą Vytautas vadovavo įvairiems meno saviveiklos kolektyvams Kauno mieste. Ryškų veiklos pėdsaką jis paliko tuometiniame P. Liberto šilko kombinato dainų ir šokių ansamblyje „Verpstė“. Čia Vytautas iš pradžių dirbo akompaniatoriumi, vėliau kaimo kapelos vadovu, o nuo 1985 m. – kolektyvo meno vadovu. Su šiuo kolektyvu pasiekti gražūs laimėjimai respublikinėje ansamblių šventėje, koncerte „Linas – saulės vaikas“, respublikinėse dainų ir šokių šventėse.

Nemažiau reikšmingi V. Povilaičio nuopelnai ir Kauno rajone. Čia jis dirbo Raudondvario, Rokų, Saulėtekio kultūros namuose meno vadovu, vadovavo kaimo kapeloms. Pirmąją savo kūrybos dainą „Lopšinė“ (ž. Federauskaitės) V. Povilaitis parašė dar būdamas studentu. Šia dainą 1958 m. atliko solistė J. Ragaišytė, šis kūrinys buvo gerai žinomas ir mokslo draugams, kurie dainą atlikdavo įvairių renginių metu.
V. Povilaitis yra parašęs dvi solo dainas, penkias dainas vokaliniams ansambliams, dvi dainas mišriam chorui, septynias pjeses kaimo kapelai, taip pat sukūręs muziką choreografiniams šokiams. Daina „Ruduo beržynėlyje“ (ž. A. Vitkausko) ir „Daina apie Netonis“ (ž. P. Žemkausko) buvo premijuotos Respublikos kompozitorių sąjungos ir Kauno miesto kultūros skyriaus paskelbtuose konkursuose.
1970 m. į Kauno rajono dainų ir šokių šventės repertuarą šventės organizacinis komitetas nutarė įtraukti V. Povilaičio parašytą kūrinį „Daina apie laimę“ (ž. P. Žemkausko), vėliau dainos pavadinimas buvo pakeistas į „Daina apie Kauno rajoną“. Ši V. Povilaičio daina 1970 m. birželio 20 d. nuskambėjo Kulautuvos estradoje. Choristams dirigavo Irena Bataitienė, kuri šią dainą buvo įtraukusi į savo kolektyvų atliekamų dainų repertuarą. Ypač pakiliai šią dainą atlikdavo raudondvariečiai.
„Prie Nevėžio lakštingala suoks
Jai pritars prie Jiesios ir Dubysos...“
Be šios dainos V. Povilaitis yra parašęs „Daina apie Čekiškę“ (ž. A. Vaičiaus), „Pavasaris Vilkijoje“ (ž. G. Randienės), „Nemuno melsvajam guoly“ (ž. L. Andriuškevičiaus), „Rokiečių daina“ (ž. P. Žemkausko) ir kt.
Su savo meno kolektyvu V. Povilaitis dalyvavo ne tik rajono šventiniuose renginiuose, bet ir respublikinėse dainų ir šokių šventėse. Respublikinės dainų šventės organizacinis komitetas 1980 m. buvo įpareigojęs V. Povilaitį šefuoti kaimo kapelų pasiruošimą šventei Birštono, Prienų ir Vilkaviškio rajonuose. 1981 m. birželio 7 d. įvykusioje Respublikinėje dainų ir šokių šventėje „Po gimtinės dangum“ V. Povilaitis – vienas vyriausiųjų kapelų vadovų. Šventėje buvo atlikta ir jo sukurta daina „Bėga baltos gijos“ (ž. J. Ylos).
1988 m. gegužės 20 d. P. Ziberto šilko kombinato dainų ir šokių ansamblis „Verpstė“ pažymėjo kūrybinės veiklos 15-metį (ansamblio meno ir kapelos vadovas V. Povilaitis). Šventėje skambėjo ir jo sukurti muzikiniai kūriniai. Jų tarpe „Bėga baltos gijos“, „Nusipinsiu vainikėlį (ž. J. Astrauskienės), „Kaimo seklyčioj“ (ž. P. Žemkausko), lenkų liaudies melodijų pynė (aranžuota V. Povilaičio).
Vadovaudamas meno kolektyvams, V. Povilaitis stengdavosi darbą atlikti tvarkingai, gražiai, skoningai, o svarbiausia – su meile. Daina ar muzikinis kūrinys turi teikti džiaugsmą ir pasitenkinimą tiek atlikėjams, tiek ir žiūrovams.
Ilgametis V. Povilaičio kūrybinis kelias buvo įvertintas 1975 m., jam buvo suteiktas meno saviveiklos žymūno vardas, o 1986 m. – kultūros žymūno vardas. Jo kūrybinė veikla įvertinta respublikiniais, Kauno miesto ir rajono bei darbo kolektyvų garbės ir padėkos raštais.
Tautinėje dainų šventėje (1990 m. ) dalyvavo Kauno P. Ziberto šilko kombinato dainų ir šokių ansamblis „Verpstė“ (vad. R. Meilutienė). Nors V. Povilaitis tuo metu jau nedirbo šiame kolektyve, tačiau nebuvo pamirštas jo indėlis. V. Povilaičiui buvo įteiktas atminimo ženklas, kuriuo buvo apdovanojami kolektyvų vadovai.
Tačiau svarbiausia – ne apdovanojimai. Svarbiausia, kad žinai, jog tavo įdėtas darbas davė gražius rezultatus, nusipelnė dalyvių bei žiūrovų padėkos. Smagu po savo žemę vaikščioti ir pėdsakus palikti.

Antanas Vaičius
Kraštotyrininkas

2020

Poeto Roberto Keturakio eilėraščių knyga su subtiliomis Gražinos Didelytės iliustracijomis.
Ne ži no ma sis / Robertas Keturakis. - Kaunas : Pasaulio lietuvių centras, 2020 (Vilnius : Balto print). - 275, [11] p. : iliustr.

2019

Teesie: eilėraščiai. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2019.

„Eilėraščių rinkinyje „Teesie“ siūbuoja visos mano kūrybos viršūnė ir tylus prisipažinimas, kad autorius tuo abejoja.“/ poetas Robertas Keturakis

2016

 Nakties baltieji debesys: eilėraščiai. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

„Čia sudėti eilėraščiai, rašyti maždaug penkerius metus. Jaučiu, kad mano raiškos techninė, grubiai tariant, eilėraščių konstravimo patirtis jau yra meistriška. Tikiuosi, poetinės raiškos žinovai man neturėtų pareikšti prieštaravimų ar pastabų, kai kalbu apie savo meistriškumą ir didžiulę patirtį, kurią per eilėraštį sugebėjau iškelti iki skaitytojų. Nors toks įsitikinimas yra pavojingas, bet aš tuo tikiu.“ poetas Robertas Keturakis

   2015

Tiktai akimirkos : [eilėraščiai] / Robertas Keturakis. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2015. 

„Tiktai akimirkos“ – giedriausias, šviesiausias poeto rinkinys. R. Keturakis poetizuoja skaidrų ilgesį. Svarbi tautos pasaulėjauta, kalba, praeitis ir ateitis. “ / literatūrologė doc. dr Inga Stepukonienė.

    2014

 Užstalės eilės: eilėraščiai. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2014.

„Užstalės eilės“ – pirmoji Roberto Keturakio knyga, kurią sudarė ne pats autorius, o jo bičiuliai. Šios svarbios misijos imtasi, kad būtų sustabdyta akimirka žavinga, kad mielas kolega ir poetas būtų apsaugotas nuo nepasitenkinimo ir baimės, jog visa tai yra tik atsitiktinis [posmas], tik tam tikras variantas, kad jam nekiltų sąžinės graužatis, kodėl aš jiems neleidau gyventi knygos puslapiuose?

  2011

Jotvingiai : poema / Robertas Keturakis ; [dailininkas Edmundas Saladžius]. - Kaunas : Pasaulio lietuvių centro leidykla [i.e. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras], 2011.  

Poemoje per metraščių riksmą ir šnabždesį, skaudų žvelgimą į Jotvingių tragišką likimą paliečiama Lietuvos slaptinga (sakrali) lemtis - visa savo istorija patvirtinanti, kas yra laisvė, dieviškumo gelmė ir žmogiškumas.

     2011

Nuprausti mėnesienos : [eilėraščiai / Robertas Keturakis]. - Kaunas : Naujasis lankas, 2010

Už poezijos knygą „Nuprausti mėnesienos“ Robertas Keturakis apdovanotas Kauno meno kūrėjų asociacijos (KMKA) tarybos premija. 2011 m.  

   2008

Rinktiniai eilėraščiai. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2008.

2005

 Ahasferas : pasakos / Robertas Keturakis. - Kaunas : Atmintis, 2005.

Tai pasakų knyga suaugusiems, kurie nenori prarasti sugebėjimo stebėtis tikrove, atveriančia netikėtas savo galias, kaip kad dygliuotas kaktusas išskleidžia netikėtus žiedus.

    2005

Ir niekad vėlai : eilėraščiai / Robertas Keturakis. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

„Eilėraščių knyga „Ir niekad vėlai“ – daugiaplanis kūrinys. Bendravimo su amžinybe akivaizdoje poetas, pasiekęs gyvenimo ir kūrybos brandą, fatališkai tiesus. Jautriai atsiveria asmenybė, apmąstomas gyvenimas.Tai viena jautriausių poezijos temų, ryškinanti tautos pasaulėjautą, žmogaus būties vidinį ritmą. Tai galima aptikti ir liaudies dainose, sakmėse.“
Istorikas Vytautas Baškys

   2004

Lelijos šventam Kazimierui : poema / Robertas Keturakis. - 3-iasis papild. leid. - Kaunas : Atmintis, 2004

  2002

Kulka Dievo širdy : romanas / Robertas Keturakis. - Kaunas : Žurn. "Nemunas" leidyb. grupė, 2002.

„Būdamas gimnazistu, rašiausi apie to meto įvykius. Mama, juos užtikusi, sudegino kaip pernelyg pavojingus. Sakė: dabar tik atsimink, kai užaugsi, viską aprašysi. "Kulką Dievo širdy" parašiau remdamasis mamos, savo, iš lagerio grįžusių artimųjų atsiminimais.“ Poetas Robertas Keturakis

   2000

Erškėtrožė ant Santakos delno : eilėraščiai / Robertas Keturakis. - Kaunas : Varpas, 2000

  2000

Namai ant traškančio ledo : [eseistika] / Robertas Keturakis. - Kaunas : Spindulys, 1996

  1995

Krintantis vakaro paukštis : eilėraščiai / Robertas Keturakis ; red. A. Dabulskis ... [et al.]. - Kaunas : Spindulys, 1993

1995

Neverk, mano broli, neverk: eilėraščiai. – Kaunas: Spindulys, 1995.

1987

Amžinai laikinai : eilėraščiai / Robertas Keturakis ; iliustr. Elvyra Kriaučiūnaitė. - Vilnius : Vaga, 1987

  1986

Likimus renkamės patys : apybraižos, esė / Robertas Keturakis ; iliustr. Gintaras Gesevičius. - Vilnius : Vyturys, 1986

   1985

  Perspėk kitus : eilėraščiai, poemos / Robertas Keturakis ; iliustr. Gintaras Gesevičius. - Vilnius : Vaga, 1985

   1982

   Kas mirksnį visur : eilėraščiai / Robertas Keturakis ; iliustr. Rimas Tumasonis. - Vilnius : Vaga, 1982

 1980

  Veidą matau : eilėraščiai ir poemos / Robertas Keturakis. - Vilnius : Vaga, 1980

   1979

 Reikia mylinčio žmogaus : apybraižos / Keturakis Robertas. - Vilnius : Vaga, 1979.

   1977

Vėluojančių gatvė : eilėraščiai / Keturakis Robertas. - Vilnius : Vaga, 1977.  

    1974

Atspindžiai : eilėraščiai / Robertas Keturakis. - Vilnius : Vaga, 1974. - 111 p.  

  1969

 Saulabroliai : [eilėraščiai]. - Vilnius : Vaga, 1969. - 111 p. - (įr.)  

 1965

Balti sparnai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965.

1961

Saulėtekis kely: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961.

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Skulptūros „Kristus, nešantis kryžių" autoriai skulptoriai L. Ivaškevičius ir J. Žukauskas. Sovietmečiu skulptūrą su kryžiumi bandyta sunaikinti, tačiau drąsių vietos gyventojų dėka ji išsaugota ir 1998 metais restauruota bei pastatyta Krūvandų kapinėse. Atidengė Kauno rajono mero pavaduotojas Jonas Gurskas, klebonas kun. Gintautas Kabašinskas, Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas ir Krūvandų bendruomenės atstovas Arūnas Maliukevičius. Skulptūrą pašventino kun. Vaidas Bartkus. 1918 m. bendruomenės narių ir Čekiškės klebono Gintauto Kabašinsko iniciatyva, skulptūra dar kartą atnaujinta.

Nuotr. iš https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/vilkijos-apylinkiu/darbai/

Kunigas, tautosakininkas, leksikografas.

Gimė 1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Ariogalos valsč., Raseinių r.

1862–1864 m. gyveno Vilkijoje.