Buračas Balys

ETNOGRAFAS, KRAŠTOTYRININKAS IR FOTOGRAFAS

Gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime Šiaulėnų valsčiuje ( Radviliškio rajone) Prano ir Marcelės Buračų šeimoje. Iš vaikystės turėjo polinkį dailiesiems darbams, mėgo drožinėti, ornamentais marginti skryneles, prieverpstes, kitus daiktus. Pirmąsias piešimo ir skaičiavimo pamokas B. Buračas gavo iš savo dailidės tėvo
Būdamas dešimties metų jau eksponavo savo smulkius dirbinius pirmojoje lietuvių dailės parodoje, surengtoje 1907 m. Vilniuje. Vėliau dalyvavo liaudies meno parodose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Žagarėje, kur ne kartą buvo apdovanotas. Besimokydamas pradinėje mokykloje pradėjo užrašinėti tautosaką.
Fotografuoti pramoko, kai Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m.) iš vokiečių karininko už gražiai išdrožinėtą lazdą mainais gavo paprastutį dumplinį fotoaparatą. B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo fotoaparatą kraštotyros tikslams - reportažinėms ir dokumentinėms fotografijoms daryti, pripažintas vienas pirmųjų žanrinės fotografijos pradininkų Lietuvoje..
Apie 1918 m. B.Buračas pradėjo rinkti tautodailės dirbinius Kauno, Vilniaus, Šiaulių ("Aušros") muziejams.
Baigęs pradinės mokyklos mokytojų kursus Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1921-1928 m. ir 1944 - 1954 m. mokytojavo, 1931 - 1933 m. dirbo Šiaulių "Aušros" muziejuje, įvairių laikraščių ir žurnalų korespondentu, 1939 - 1941 m. - Lituanistikos institute, 1941 m. – Liaudies kūrybos namuose ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigoje.
1928 m. pasišventė vien kraštotyriniam darbui. 1929–1941 m. ir 1954–1965 metų tarpsniais B. Buračas pėsčiomis ar dviračiu du kartus apkeliavo visą Lietuvą, kaip pats rašė: „Nėra tokio miesto, miestelio ar bažnytkaimio, kurio neaplankiau“. Balio Buračo nuotraukose (negatyvų išliko daugiau kaip 11 tūkstančių) – Lietuva, kurios nebėra. Keliaudamas užrašinėjo tautosaką, papročius; fotografavo smulkiosios architektūros paminklus, darbų ir švenčių scenas, muzikantus, pasakotojus, valstiečių buitį; rinko tautodailės dirbinius.
B. Buračas su savo fotografijomis bei darbais ne kartą dalyvavo parodose, konkursuose rengiamuose Lietuvoje ir svetur. 1922 m. dalyvavo Lietuvos banko paskelbtų lietuviškų monetų konkurse. Už pateiktą dviejų litų monetos projektą apdovanotas 500 litų pinigine premija, o moneta - atmušta. Reikšmingas įvykis jo biografijoje - 1937 metais Paryžiuje surengtoje tarptautinėje meno ir technikos parodoje, jo fotografijos kolekcija pelnė aukso medalį. Nėra tiksliai žinoma, kokios nuotraukos buvo šioje kolekcijoje. Pinigų – 50 Lt - neišteko sumokėti Medalio muito mokesčiui. Honorarus ir uždarbius išleisdavo brangioms tuo metu fotografijos medžiagoms įsigyti.
Nemažas B. Buračo gyvenimo ir veiklos tarpsnis siejamas su Karmėlavos miesteliu Kauno rajone. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo pradinių klasių mokytoju ir bibliotekininku, rinko kraštotyrinę medžiagą, aktyviai dalyvavo miestelio gyvenime. Daugelį vyresniosios kartos karmėlaviečių, kurių ne vieną B. Buračas mokė pradinėse klasėse, įvairiomis progomis (vestuvių, laidotuvių, gaunant asmens dokumentus) įprasmino fotonuotraukose.
1954 m. B. Buračas pasiprašo atleidžiamas iš mokytojo pareigų ir tęsia kraštotyrines keliones po Lietuvą. 1969 m. suteikti Lietuvos kraštotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbės nario, Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardai.
Nenuilstantis keliautojas ir tradicinės kultūros tyrinėtojas mirė 1972 liepos 28 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Balys Buračas - būdamas plataus akiračio kraštotyrininkas, muziejininkas, pedagogas, keliaudamas ir fotografuodamas po Lietuvą, paliko valstybei didžiulį neįkainojamą kultūrinį turtą, kuris savo reikšme lygintinas su Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko, Simono Daukanto ar jo paties amžininkės Ievos Simonaitytės palikimu. Pusšimtį metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose ir užfiksavęs kone visą etnografinę Lietuvą, sukaupė didžiulį fotografijų archyvą (kasmet padarydavo po 700-800 nuotraukų), kur užfiksuota Lietuvos kraštovaizdžio elementai, piliakalniai, autentiškoje kasdienybės ir švenčių aplinkoje įamžintas tautinis kostiumas, žmonių buitis ir kt.
Surinko nemažą meniškai drožinėtų prieverpsčių rinkinį, apie 3600 margučių kolekciją, 800 tautinių juostų; užrašė apie 4 200 dainų ir apie 800 papročių.
Paskelbė apie 600 kraštotyrinių straipsnių, sukūrė ekslibrisų ir iliustracijų knygoms. Parengė albumą " Lietuviškų juostų raštai" ( 1928 m.). 1913 m. jo etnografinių atvirukų rinkinį, rekomendavus Vydūnui, atspausdino O. Vitkauskytės knygynas Kaune ir Tilžėje. Svarbiausios knygos: "Lietuvos kaimo papročiai" ( 1993 m.), "Pasakojimai ir padavimai" ( 1996 m.), "Kryždirbystė Lietuvoje" (1999 m.), "Lietuvos piliakalniai" ( 2011 m.).
Fotografijų archyvai, tautosakos rinkiniai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje; nuotraukų, negatyvų rinkiniai bei keturios B.Buračo rinkinio inventorinės knygos su kontroliniais antspaudais - Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Lit.:Balys Buračas : [fotoalbumas / sudarytojas Aleksandras Macijauskas ; įvado autorius Skirmantas Valiulis ; vertėja Vida Urbonavičiūtė]. - Vilnius : Baltos lankos, 1998 (Kaunas : Spindulys). - 167, [1] p. : iliustr
Balys Buračas / Virgilijus Juodakis. - Vilnius : Vaga, 1971. - 191 p. : iliustr.
Visuotinė lietuvių enciklopedija / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas - Juozas Tumelis … [et al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. - t. : iliustr. ; 25 cm. - Virš. antr. nenurodyta. - ISBN 5-420-01486-6
[T.] 3 : Beketeriai - Chakasai. - 2003 (Kaunas : Spindulys).

Nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Balys_Bura%C4%8Das#/media/Vaizdas:Buracasb.jpg