INŽINIERIUS

Gimė 1931 m. balandžio 4 d. Kauno r., Lebedžių km.

Mokėsi Dokių pradinėje mokykloje ir Čekiškės progimnazijoje, „Aušros" gimnazijoje Kaune.
1952 m. persikėlė į Klaipėdą. Čia baigė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą, įgydamas pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą. Dirbo darbų vykdytoju, o nuo 1961 m., kaip gabus ir sumanus inžinierius, buvo paskirtas Klaipėdos statybos tresto 1-osios statybos valdybos viršininku. Jo vadovaujamas kolektyvas 1961 m. pastatė upių prieplaukos administracinį pastatą, 1962 m. - „Vaivos" kino teatrą, 10-ąją vidurinę mokyklą, „Neptūno" restoraną. 1963 m. prie Danės upės iškilo Klaipėdos miesto kultūros namai (dabar Muzikinis teatras) ir pirmasis daugiaaukštis gyvenamasis namas Taikos prospekto pradžioje, priešais senąjį miesto turgų. 1964 m. Gargžduose buvo pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, 1967 m. pradėtas statyti Klaipėdos namų statybos kombinatas. 1969 m. iškilo Jūrų prekybos uosto kultūros namai J. Janonio gatvėje. 1970-1973 m. M. Pužauskas vadovavo Celiuliozės kartono kombinato naujojo kartono cecho statybai.1974 m. pastatytas lengvosios atletikos maniežas.
Savo profesinę karjerą M. Pužauskas tęsė dirbdamas Statybos tresto ir Namų statybos kombinato vyriausiuoju inžinieriumi.
M. Pužauskas - 12-kos išradimų statybos srityje autorius, vienas jų įvertintas respublikine premija. Už profesionalumą ir atsidavimą darbui pelnė kolegų pagarbą, ne kartą sulaukė Vyriausybės ir Klaipėdos miesto vadovų padė¬kos raštų.
Išleistos knygos: „Mes statėme Klaipėdą", 1998 m.; „Darbas saulę palydėdavo",2002 m.; „Gyvenimo atspindžiai istorijos vingiuose",2005 m.; „Emigrantai" , 2011 m.
Mirė 2012 m. balandžio 9 d. Palaidotas Lėbartų kapinėse.

Lit. iš str. Statybininkas iš Lebedžių / Antanas Vaičius. - Iliustr. - Mūsų kraštiečiai // Naujos tėviškės žinios. - 2013, gruod. 5, p. 4.

Nuotr.: http://tiny.lt/dgns36

TEISININKAS, POLITINIS BEI VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1886 m. kovo 29 d. Vilkijoje, Kauno rajone

M. Marma gimė 1886 m. Vilkijoje. Čia baigęs pradinę mokyklą, 1897–1905 m. mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1905 m. įstojo į Tartu (Estija) universiteto Teisės fakultetą, kurį baigęs įgijo teisininko specialybę. Visuomeninę veiklą pradėjo 1905 m. – dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje. 1906 m. vienas iš Tartu lietuvių studentų draugijos steigėjų.
1917 m. M. Marma dalyvavo lietuvių Seime Peterburge, atstovaudamas Tartu lietuviams. 1918 m. pabaigoje, grįžęs į Lietuvą aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kūrimą ir kovą su vidaus ir išorės priešais. Jis buvo išrinktas Kriūkų valsčiaus komiteto pirmininku, vėliau – Joniškio apskrities pirmininku. Dirbdamas Pasvalio apskrities viršininku, organizavo partizanų būrius. 1919 m. Pasvalio apskrities seimelio posėdyje, dalyvaujant apskrities viršininkui M. Marmai, svarstytas kovos su bermontininkais klausimas ir priimtas atsišaukimas į apskrities gyventojus. 1919 m. spalį M .Marma paskelbė ir atsargos milicininkų mobilizaciją partizanų būriams sudaryti. Joniškėlio partizanų batalionas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kariniu daliniu, pavadintas Atskiru partizanų batalionu ir sėkmingai dalyvavo kovose su bolševikų daliniais ir bermontininkais.
1922 m. sausio 13 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai. Nuo 1922 m. „Atžalos" bendrovės sekretorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vertėsi advokato praktika Vilkijoje. 1945 m. suimtas ir nuteistas 5 m. kalėjimo. Kalėjo Komijos ATSR, vėliau ištremtas į Irkutsko sritį.
1936 m. M. Marma apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordino medaliu su kardais ir Nepriklausomybės medaliu, pažymint jo veiklą Nepriklausomybės karo metu šiaurės rytų Lietuvos partizanų veikloje.
Mirė 1954 m. rugsėjo 4 d., Irkutske, Rusijos federacija.

Lit. ir nuotr. http://tiny.lt/85tcw4

ŽURNALISTĖ

Gimė 1953 m. Netonių km., Raudondvario sen., Kauno r.
Augo gausioje šešių vaikų šeimoje, žinojo, kas yra vargas, skurdas, pasiaukojimas. Ilgamžiai tėvai a.a. Stefanija ir Pranas Čiučiulkai viską padarė, kad sunkiais sovietiniais laikais net keturi iš šešių jų vaikų įgytų aukštąjį išsilavinimą. Ypač jie didžiavosi puikia lietuviško rašytinio žodžio puoselėtoja Kristina.
Baigusi Kulautuvos vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete gavusi žurnalistės diplomą, Kristina nuo 1976 m. iki paskutinės dienos dirbo rajoninio laikraščio redakcijoje, įsikūrusioje Donelaičio g. 43, Kaune. Ji paliko daugybę rašinių apie iškiliausius Kauno rajono žmones, problemas ir trūkumus, kurie jaudino visuomenę. Rašė aiškiai, paprastai, suprantamai. Buvo principinga, bet objektyvi žurnalistė.
Mirė 2012 m. kovo 7 d. Palaidota Raudondvario kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.kaunozurnalistai.lt/18642/

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS (LLA) ĮKŪRĖJAS IR IDEOLOGAS, BRIGADOS GENEROLAS

Gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskr. Veliuonos vlsč., Kalvių k. ūkininkų šeimoje.

1938 m. baigė Aušros berniukų gimnaziją Kaune, mokėsi Karo mokykloje, 1940 m. pirmoje pusėje studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, buvo studentų ateitininkų korporacijos Kęstutis pirmininkas. 1940 m. birželio 6 d., SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, gyveno internuotųjų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau – Berlyne. 1941 m. grįžo Lietuvą, vėl studijavo Vilniaus universitete. Nukentėjęs nuo nacių okupacinės valdžios 1941 m. gruodžio 13 d. Vilniuje su kitais įkūrė karinę ir politinę organizaciją Lietuvos laisvės armija, siekusią Lietuvos gyventojų sukilimu iškovoti nepriklausomybę; ši organizacija buvo įkurta kaip būsimos Lietuvos kariuomenės branduolys nepriklausomybės atkūrimo atveju.
K. Veverskis buvo Lietuvos laisvės armijos vyriausiasis vadas, iš 1943 m. pirmoje pusėje įkurtų 4 apygardų vadovavo Vilniaus apygardai. 1944 m. liepos 20 d. įsakymu armija buvo suskirstyta į 2 sektorius: Organizacinį (OS) ir Veikiantįjį (VS); Veikiantysis sektorius buvo pavadintas Vanagais – tai antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. K. Veverskio vadovaujamas Vanagų organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero. Čia 1944 vasarą veikė Vanagų karinė mokomoji stovykla. 1944 m. K. Veverskis su generolu M. Pečiulioniu ir inžinieriumi B. Snarskiu įkūrė Lietuvos gynimo komitetą – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovaujantį politinį centrą.
Sovietų kariuomenei užėmus visą Lietuvą, K. Veverskis grįžo į tėviškę. 1944 m. gruodžio 28 d. K. Veverskis kartu su ūkininku Boleslovu Gedučiu arkliais tarsi bulvių maišus, iš viršaus apkrautus malkomis, vežė Kauno pogrindžiui LLA dokumentus: Vanagų štabo įsakymus ir kitus raštus apie pogrindinės veiklos organizavimą, 1944 m. gruodžio 5 d. laikraštį „Laisvės karžygys“. Ties Raudondvariu, kairiajame upės šlaite prie sugriauto tilto per Nevėžį, juos sustabdė Raudondvario miestelio milicija ir stribai, norėdami patikrinti dokumentus. K. Veverskis turėjo dokumentus Jono Medelio pavarde, tačiau, įvertinęs iškilusį pavojų, puolė bėgti į šlaitą, kur buvo nušautas. Po jo mirties nutrūko Lietuvos gynimo komiteto veikla, Lietuvos laisvės armija neteko organizacinio savarankiškumo.
Palaidotas Raudondvario kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 13 d. perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Atminimo įamžinimas:
1993 m. „Aušros“ gimnazijoje atidengta grupinė atminimo lenta, kurioje šalia kitų dešimties Nepriklausomybės kovose žuvusių gimnazistų pavardžių, įrašytas ir Kazys Veverskis.
1994 m. žūties vietoje, kairiajame Nevėžio šlaite (Užliedžių sen., Kauno r.) Lietuvos Laisvės armijos įkūrėjo atminimui pastatytas medinis koplytstulpis. Drėgmės ir laiko apgadintas jis atiduotas muziejui. Jo vietoje 2014 m. atidengtas juodo metalo kalavijo formos paminklas su virš jo kylančia laisvės paukšte (skulpt. Marijus Petrauskas ir archit. Violeta Beigienė).
2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta nauja gatvė, 2011 m., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, tiltui per Nevėžį suteiktas Kazio Veverskio vardas ir atidengta atminimo lenta.
2014 m. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Kazlų Rūdos poligonui suteiktas Brigados generolo K. Veverskio vardas, jame iškilmingai atidengta atminimo lenta.

Mirė 1994 m. gruodžio 28 d.

Lit.: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VEVERSKIS%20KAZYS
https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-veverskis/
Daugiau: http://tiny.lt/s5rf4ck

Kunigas, tautosakininkas, leksikografas.

Gimė 1819 m. birželio 16 d. Daujotuose, Ariogalos valsč., Raseinių r.

1862–1864 m. gyveno Vilkijoje.

Gimė 1923 m. gimė Kaune, tarnautojų šeimoje.

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Šniūrų km.

Kryžius."Kristaus kančiai". Kryžius ąžuolinis, 5,5 m. aukščio. Viduryje – moters galva, rankos sudėtos maldai. Iškalti žodžiai: „Kasdieninės duonos duok mums šiandien". Pastatytas 1998 m. Iniciatorius P. Astromskis. Autorius tautodailininkas Vytautas Švirinas.

Nuotr. iš interneto

VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA

Skulptūros „Kristus, nešantis kryžių" autoriai skulptoriai L. Ivaškevičius ir J. Žukauskas. Sovietmečiu skulptūrą su kryžiumi bandyta sunaikinti, tačiau drąsių vietos gyventojų dėka ji išsaugota ir 1998 metais restauruota bei pastatyta Krūvandų kapinėse. Atidengė Kauno rajono mero pavaduotojas Jonas Gurskas, klebonas kun. Gintautas Kabašinskas, Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas ir Krūvandų bendruomenės atstovas Arūnas Maliukevičius. Skulptūrą pašventino kun. Vaidas Bartkus. 1918 m. bendruomenės narių ir Čekiškės klebono Gintauto Kabašinsko iniciatyva, skulptūra dar kartą atnaujinta.

Nuotr. iš https://www.krs.lt/savivaldybe/seniunijos/vilkijos-apylinkiu/darbai/