Įvykiai
Rimkevičius Liudvikas
AGRONOMIJOS MOKSLŲ DAKTARAS
Gimė 1936 m. balandžio 9 d. Baisogaloje, Radviliškio r.
1961 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1965 – 1969 m. dirbo Vytėnų sodininkystės – daržininkystės bandymų stoties eksperimentinio ūkio direktoriumi Babtuose. 1972 m. apgynė disertaciją „Agurkų veislių ir hibridų F1 tyrimas lauke ir šiltnamiuose". 1978 – 1983 m. dirbo Vytėnų bandymo stoties direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, 1983 – 1992 m.- Neveronių šiltnamių kombinato direktoriumi. 1993 m. pradėjo dirbti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniu bendradarbiu.
Parašė apie 40 mokslinių straipsnių daržovių selekcijos ir auginimo klausimais. 1972 m. balandžio 25 d. apgynė Lietuvos respublikos agronomijos mokslų daktaro disertaciją „Agurkų veislių ir hibridų F1 tyrimas lauke bei šiltnamiuose Lietuvos TSR sąlygomis“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Lietuvos žemės ūkio akademija.
Lietuvos daržininkų draugijos prezidentas.
Išleido knygą „Statau šiltnamį", 1998 (sudarytojas).
Lit.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994.
Gustaitis Motiejus
DVASININKAS, KUNIGAS, POETAS, VERTĖJAS, LITERATŪROS IR KULTŪROS TYRINĖTOJAS, PEDAGOGAS
Gimė 1870 m. vasario 27 d. Rokuose.
Tėvai – Kazimieras ir Elzbieta Gustaičiai. Buvo antras vaikas šeimoje. Broliai ir seserys: Kazimieras, Juozas, Mykolas, Agota. Motiejui einant aštuntus metus, mirė jo motina. Mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje.
1887 m. kovo 11 d. Varšuvoje įšventintas į kunigus. Kunigavo Marijampolėje. Nuo 1897 m. studijavo Rėgensburge (Vokietijoje) – bažnytinę muziką, Romoje – kanonų teisę, Freiburge – literatūros ir meno istoriją. 1903 m. apgynė daktaro disertaciją Adomo Mickevičiaus „Krymo sonetų“ tema.
Vienas iš „Žiburio“ draugijos steigėjų. 1907 m. įsteigtos Marijampolės mergaičių progimnazijos direktorius. 1914 m. lankėsi Amerikoje, rinko aukas „Žiburio“ draugijai. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su progimnazija pasitraukė į Rusiją.
1918 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi. Lenkams užėmus Seinus, 1920 m. gimnazija perkelta į Lazdijus. Lazdijuose gyveno iki mirties, toliau ėjo gimnazijos direktoriaus pareigas. Jo dėka gimnazijai nupirktas namas su žemės sklypu, įsteigti moksleivių bendrabučiai, valgykla.
Parašė pirmąjį lietuvišką literatūros teorijos vadovėlį „Stilistika“ (1923 m.).
Jo kapas Lazdijų kapinėse – vietinės reikšmės istorijos paminklas. Lazdijuose, name, kuriame jis gyveno, įsteigtas Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus. Ekspozicijoje – nuotraukos, knygos, laiškai, prisiminimai, pasakojantys apie M. Gustaičio gyvenimą ir kūrybą.
Viena iš Lazdijų gatvių pavadinta Motiejaus Gustaičio vardu.1995 m. Motiejaus Gustaičio vardu pavadinta Lazdijų gimnazija.
Mirė 1927 m. gruodžio 23 d. Lazdijuose.