1863–1964 M. SUKILIMO DALYVIS

Gimė 1837 m. Panevėžiuke, Kauno r.

1856 m. baigė Peterburgo miškininkystės institutą. Dirbo Tambovo gubernijos miškų ūkio girininku. 1860 m. grįžo į Lietuvą, dirbo girininku Ašmenos girininkijoje. Bendravo su L. Zveždovskiu ( vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių). 1862 m. viduryje vadovavo Judėjimo
( vėliau Lietuvos Provincijos) komiteto Trakų apskrities skyriui. 1863 m. vasario mėn. vienas pirmųjų Gegužinės miškuose (Kaišiadorių r.) suorganizavo 50-80 sukilėlių būrį, buvo paskirtas Trakų apskrities kariniu viršininku. Siekė įgyvendinti sukilimo dekretus ir privertė Palomenės, Šilosedų (Kaišiadorių r.), Užusalių (Jonavos r.) dvarų savininkus išduoti aktus dėl nemokamo žemės perdavimo valstiečiams. 1963 m. kovo 12 d. prie Polemonės dvaro įvyko susidūrimas su carine kariuomene, kovo 15 d. būrys Būdų kaime buvo sumuštas, K. Koreva pateko į nelaisvę ir buvo sušaudytas Kaune.

Mirė 1863 m. kovo 21d.

Lit.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. - 87 p. : iliustr.
Nuotr.: iš https://www.vle.lt/straipsnis/julius-kletas-koreva/#gallery1

 ŽURNALISTĖ

Gimė 1949 m. sausio 1 d Kačerginėje, Kauno r.

Mokėsi Kačerginės pradinėje, nuo 1957 m. – Babtų vidurinėje mokykloje. 1963 m. ją baigė. Dėstė istoriją ir fizinį lavinimą Panevėžiuko aštuonmetėje mokykloje. 1967 – 1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus valstybiniame universitete ( dab. Vilniaus universitetas). Po studijų dirbo Lietuvos centriniame archyve, 1975 – 1979 m. – Vilniaus universitete Kartografijos laboratorijos kalbininke.1979 – 1989 m. – žurnalo „Šeima" pedagogikos – psichologijos skyriaus redaktorė. 1989 – 1992 m. – žurnalo „Ieva" atsakingoji redaktorė, nuo 1992 m. – „Baltijos" televizijos laidų moterims „Bitė" organizatorė, 1993 m. išleido žurnalą „Tau ir namams".

Publikuoti leidiniai: žurnalistinis romanas „Nesu kaltas, kad myliu“ (su kitais), 2010 m.

Lit.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. - 87 p. : iliustr.

Nuotr.:http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2010/03/virginija-kavaliauskiene-%E2%80%9Ejau-buvau-subrendusi-knygai%E2%80%9C/

SAVANORIS, KLAIPĖDOS KRAŠTO IŠVADAVIMO KOVŲ DALYVIS

Gimė 1899 m. lapkričio 9 d. Suvainiškių km., Rokiškio r.
1915 m. su šeima išvažiavo į Latviją, po to – į Rusiją. Baigė lenkų amatų mokyklą netoli Jeroslavlio, 1917 m. – Maskvos vairuotojų mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą, bet dirbo Latvijoje. 1920 m. išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavime, buvo ryšininkas. Nuo 1930 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje. Apdovanotas medaliu už Klaipėdos išvadavimą bei Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinais – už gerą darbą ministerijoje. 1954 - 1984 m. gyveno Gailiušių kaime, nuo 1984 m. – Babtuose.
Mirė 2004 m. gegužės mėn., sulaukęs 104 metų.

Lit. ir nuotr.: Mažoji Babtų enciklopedija / Egidijus Barkauskas, Tomas Stonys ; red. V. Stonys. - Kaunas : Projektavimas ir kompiuteriai, 1994. - 87 p. : iliustr.

Televizijos žurnalistė

Gimė 1957 m. rugpjūčio 9 d. Stumbrų km., Mažeikių r.

Pedagogas, gimęs 1949 m. vasario 11 d. Netoniuose, Kauno r.

Sporto meistras, imtynininkas

Gimė 1937 m. Piepaliuose, Kauno r.

GYDYTOJA PEDIATRĖ. HABIL. DR. (BIOMED. M.; MED. M. DR. 1974)

Gimė 1924 m. spalio 3 d, Rinkūnuose, Kauno r.

1945 m. baigė Kauno universitetą. 1956–1999 m. dirbo Kauno medicinos institute (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas) dėstytoja, 1959–1971 m. Vaikų ligų katedros vedėja; profesorė (1975). Mokslinio darbo sritis – vaikų reumatas, pneumonija, širdies ir kraujagyslių ligos. 1971–1995 m. dirbo Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje. Vadovavo epidemiologiniams ir klinikiniams vaikų ir paauglių, turinčių aterosklerozės ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, tyrimams Kaune. Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos pirmininkė (1973–1991). Parašė knygą „Aktualios pediatrijos problemos“ (1978, rusų kalba).
Apdovanojimai ir titulai: 1974 m. medicinos mokslų daktarė, 1973–1991 m. Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos pirmininkė.

Mirė 2004 m. lapkričio 8 d. Kaune

Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/ona-grinkeviciene/

Gimė 1890 m. lapkričio 20 d. Kaune.

AGRONOMIJOS MOKSLŲ DAKTARAS

Gimė 1931 m. rugpjūčio 5 d., Čižiūnų km., Čekiškės valsč., Kauno r.

1951 m. baigė Ariogalos vidurinę mokyklą, 1956 m. – LŽŪA Agronomijos fakultetą, tobulinosi V. Bieruto universitete Lenkijoje, Maskvos valstybiniame MV Lomonosovo universitete.
1956 – 1963 m. dirbo Žemdirbystės instituto Vokės (Vilniaus r.) filiale moksliniu bendradarbiu 1960 - 1963 m. dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų (Šilalės r.) bandymo stoties direktoriumi. Nuo 1973 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute moksliniu bendradarbiu.
1963 m. gegužės 7 d. apgynė Lietuvos respublikos agronomijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos TSR erozijos procesų veikiamų dirvožemių fizinės ir cheminės savybės“.
Knygų „Dirvožemio erozija"(1971 m.), „Dirvožemių erozija LTSR ir kova prieš ją" (1962 m.), „Daržovės ir prieskoniniai augalai" ( 1993 m.) bendraautorius. Taip pat parašė apie 80 mokslo ir apie 400 populiarių straipsnių apie dirvožemio eroziją, jaunųjų specialistų rengimą.

Mirė 2008 m. gruodžio 2 d.

Lit.: Gerumo ir gyvenimo pilnatvė / Alfonsas Užiūnas. - Iliustr. - Mūsų krašto žmonės // Naujos tėviškės žinios. - 2013, birž. 29, p. 4.

KELIAUTOJAS, FOTOGRAFAS

Gimė 1963 m. Jurbarke, augo Alytuje, baigė studijas tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete. Fotografuoti menininkas pradėjo keliaudamas. R. Puišys, kalnų sportininkas, alpinistas, į kalnus visada pasiimantis fotoaparatą. Jis konkurso "Gamta – mūsų namai" laureatas, Lietuvos ir Rusijos fotografijos konkursų prizininkas, pelnęs apdovanojimų už fotografijas, eksponuotas parodose Sankt Peterburge ir Tokijuje. Fotomenininkas yra išleidęs du didelius fotografijos albumus, surengęs apie 40 personalinių parodų skirtingomis temomis Lietuvoje ir Sankt Peterburge."
Šiuo metu gyvena Garliavoje, Kauno rajone. Jam priklauso kaimo turizmo sodyba "Šaltupis" (Prienų raj.), kurioje įrengtas fotografijos technikos muziejus, savininkas. Sodyboje rengiamos fotografijos parodos, pavasarį organizuojami teatro, bardų festivaliai.

Lit.:     https://bbf.lt/fEDjL
Nuotr.: https://bbf.lt/CkNHj