Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės 

Garliavos knygnešiui, vaistininkui K.Aglinskui

2017 m. spalio 11 d. K. Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.

***

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Paštuvos kaim kapinaitėse

Paštuvos parapijos kapinaitėse yra paslaptingas kapas. Antkapyje užrašyta, kad čia palaidotas Paštuvos dvaro, bažnyčios ir kapinių savininkas Ignas Karpis. Tai apie 2 m aukščio iš žemių supiltas apskritas kauburys.
Apie Igną Karpį ir tariamą jo kapą sklando įvairios legendos. Manoma, jog statant paminklą, buvo suklysta. Dvarą 1738 m. įsigijo Pranciškus Anta¬nas Karpis, jį paveldėjo sūnus Juozapas Karpis, pu jo mirties dvaras atiteko Juozapo sūnui Mauricijui Pranciškui Karpiui. Paštuvos dvarą 1782 m. paveldėjo Mauricijau*! brolis Felicijonas, o iš pastarojo - sūnus Eustachijus Karolis Karpis. Dokumentų, įrodančių, jog Paštuvos dvaras būtų priklausęs Ignui (Ignacijui) Karpiui ir kad jis tikrai čia palaidotas, nėra.
Ignacijus Karpis (1780-1809) negalėjo valdyti Pašiuvos dvaro, kadangi šis jam nepriklausė. Po tėvo Benedikto mirties L Karpis, būdamas vienturtis sūnus, paveldėjo tėvo dvarus, taip pat ir pats buvo jų nemažai įsigijęs, tačiau Paštuvos tarp jų nėra. Joniškėlis - šios Karpių giminės centras. Jame Ignas Karpis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, tad greičiausiai ten mirė, ten ir yra palaidotas.
Paminklas I. Karpiui iškilo daug vėliau, tarpukariu, tuomečio kapinių sargo Stasio Veličkos iniciatyva. Pasakojama, kad dvarininkui Karpiui mirus, jo siela niekaip negalėjusi nurimti. Ar dėl padarytų nuodėmių, ar dėl per didelio sielvarto. Atsikeldavusi ir vaikščiodavusi po apylinkes gąsdindama žmones. Neapsikentę paštuviškiai pasiskundė kunigui. Šis pataręs atkasti kapą ir mirusiajam nukirsdinti galvą, o tada vėl užkasti. Bet tai nepadėjo. Vaiduoklis ir toliau klajojo po apylinkes, tik dabar jau galvą nešda¬vosi rankose. Teko žmonėms dar kartą kapą atkasti ir padėti galvą prie kojų, kad numirėlis jos nebepa¬siektų. O kad būtų tikriau, tai kauburį supylė ir ant jo paminklą su kryžiumi pastatė. Nuo tada siela aprimo ir nebesivaideno.

Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Šimtmečio liudijimai ; kn. 1).

GARLIAVA
Bažnyčios g. 3

2015 m. rugsėjo 27 d. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje pašventintas naujai pastatytas kryžius. Kryžius skirtas kraštiečiui kunigui, misionieriui Jonui Bružikui atminti.  Kryžiaus autorius – Kazimieras Martinaitis.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

Rugsėjo 26 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje žymus Lietuvos žurnalistas, savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius, publicistas Rimvydas Valatka pristatė savo knygą „Jogailos akmuo Lenkija“.

Lapkričio 8 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatytas Keistuolių teatro monospektaklis „Švęsti kosmose ir tvarte“ Lietuvių rašytojo ir eseisto Gendručio Morkūno kūrinių motyvais.

Spalio 12 d. klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „ Metai“ aptarimas ir režisieriaus Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Kapinynas yra netoli Žvirgždės ir Karklės upelių santakos. Kalva paveikta natūralios gamtinės erozijos, apardyta seniau kasant joje duobes, ilgą laiką buvusi ariama, vėliau apsodinta mišku, kuriuo dabar ir apaugusi. Kapai - nedegintų mirusiųjų kapai su III-IV a. po Kristaus būdingomis įkapėmis; dalis kapų suardyta ar sunaikinta seniau ariant, kasant duobes ir sodinant mišką. 1997 m.įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr.: kvr.kpd.lt

1979 m. ištirtas 238 kv. m. Krūvandų  kapinyno plotas. Aptikta 10 apardytų griautinių žmonių kapų. Dalis kapų sunaikinta.
1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit. ir nuotr. iš kvr.kpd.lt