Pradinis Įvykiai Straipsniai

Įvykiai

Kauno rajono kryžiai - Partizanams Girininkų II kaime Alšėnų seniūnija

alsenu miskasr.: alsenu miskas 2

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Girininkų II km.

Kryžius 1952 m. lapkričio 4 d. naktį šioje vietoje MGB kariuomenės vykdytos karinės čekistų operacijos metu žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno tėvūnijos būrio vado Kazimiero Rusecko-Dolerio ir partizano Leono Lukoševičiaus-Vytauto atminimui.
Pastatytas 1995 m. buvusio Tauro apygardos partizano, politinio kalinio P. Pečiulaičio-Lakštingalos ir partizanų ryšininko, politinio kalinio J. Rindeikos rūpesčiu.

Lit. ir nuotr.: http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm#Alsenu

Skaitymo skatinimo akcija vaikams ir paaugliams „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“

2018-aisiais - Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais - Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja vaikams ir paaugliams skirtą skaitymo skatinimo akciją „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Skaityti

Markauskienė Marija

Marija-Markauskienė2

https://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

KRAŠTOTYRININKĖ

Gimė 1926 m. rugsėjo 10 d. Vincentavos kaime (dabar Kėdainių raj.) ūkininkų šeimoje.

Būdama jauniausias vaikas šeimoje, ji patyrė didelę tėvų meilę ir globą. Mokėsi Daukšių, Čekiškės pradinėse mokyklose, vėliau – Vilkijos ir Krakių gimnazijose. 1945 m. baigusi pastarąją, pasirinko pedagogės kelią ir dirbo Ariogalos pradinėje mokykloje. Nuo 1946 m. rugsėjo 1d. iki pedagoginio darbo pabaigos M. Markauskienė dirbo Babtų vidurinėje mokykloje istorijos mokytoja. Gyvendama ir dirbdama Babtuose ji pamilo šį kraštą ir jo žmones – čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus, sulaukė vaikaičių. 1955 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu įgijo istorijos mokytojos specialybę. 1962–1964 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1948–1962 m. buvo Kauno rajono istorijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. Už nuopelnus švietimo srityje 1975 m. M. Markauskienei suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
1958 m. mokytoja pradėjo kurti mokyklos kraštotyros kampelį, kuris 1964 m. buvo pripažintas visuomeniniu, o 1986 m. jam suteiktas liaudies muziejaus vardas. Muziejuje mokytoja dirbo iki 2002 m. Nuo 1963 m.  dalyvavo visuose Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos suvažiavimuose, vadovavo šios draugijos Babtų skyriui, paskelbė per dešimtį straipsnių paminklosaugos ir kraštotyros tema periodikoje ir knygose. 1981 m. buvo išrinkta Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nare. Dirbdama kraštotyrinį darbą kartu su bendraminčiais parengė 5 tomų rankraštį „Babtų apylinkės istorija“. Mokytoja M. Markauskienė su džiaugsmu pasitiko atgimimą ir ta proga parengė bei išleido knygą „Babtai istorijos vingiuose“, taip įprasmindama Babtų 600 m. jubiliejų. Jau būdama garbingo amžiaus M. Markauskienė aktyviai talkino rengiant monografiją „Babtai“ (Versmė, Vilnius, 2017).

Mirė 2018 m. kovo 12 d. Palaidota Babtų kapinėse.

Lit.iš http://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

Garliaviečių klube vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Viešojoje bibliotekoje vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“

Kovo 28 dieną klube „Garliaviečiai“ vyko vakaronė „Sutelktinė pavasario sulaukus“. Tai pirmasis 2018-aisias metais organizuotas klubo narių susitikimas viešojoje bibliotekoje.

Skaityti

Kauno rajono piliakalniai - Upio kalnas

BABTŲ SENIŪNIJA

Upio kalnas yra prie Vosiškių, kitų vadinamas piliakalniu. Kalnas gavo pavadinimą nuo upelio vardu Upis. Jis yra taisyklingo stačiakampio formos, teikia įspūdį lyg būtų milžiniškas pastatas. Pagal vietos gyventojų, karta iš kartos, perduodamus pasakojimus, po tuo kalnu esančios senovės lietuvių mūrinės kareivinės ir jose užburti kariai. Prieš I pasaulinį karą rusų archeologinė komisija buvo pradėjusi tyrinėti, bet jos darbų išdavos nežinomos ir nepaskelbtos. Žymė, kur rusų komisijos buvo kasinėta, vėliau buvo užlyginta, užarta. Gen. Nagius kasinėjimų nebuvo atnaujinęs. Kalnas tebestovi ir dabar. 

Lit.: Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007.

Kauno rajonas spaudoje - Kaunas 2022

2022 

Į Parodos kalną – „Fluxus“ stiliumi / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugs. 12, p. 1–3.Apie renginį Kaune – karnavalinę eiseną į parodos kalną „Fluxus“ stiliumi, kostiumų ir kaukių gamybos dirbtuves. Pateikiami kauniečių E. Sabaitės, T. Stasiukaičio, programos „Kaunas 2022“ vadovės V. Vitkienės komentarai.

Girionis papuošė žemės meno kūriniai / KRD inf.. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugs. 5, p. 13.Apie Girionyse (Kauno rajone) vykusį Žemės meno festivalį, projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginį, kurio metu sukurtos floristinės instaliacijos buvo eksponuojamos Liepų alėjoje.

Gaivinant atmintį: kelionė kitokio Kauno link : [pokalbis su programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalies „Atminties biuras“ kuratore dr. Daiva Price] / [kalbėjosi] Kotryna Lingienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugpj. 27, p. 45–47.Apie įgyvendintus programos „Atminties biuras“ tikslus, labiausiai pavykusius renginius Kaune ir Kauno rajone.

„Wreck“ – juodojo debesies kelionė / Justina Milutytė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugpj. 26, priedas „Santaka“, p. 7.Apie tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ renginį – italų choreografo P. Marullo performansą „Wreck“.

Nesuprasti meno – normalu? : [pokalbis su festivalio „ConTempo“ vadove Gintare Masteikaite] / [kalbėjosi] Brigita Sabaliauskaitė ; M. Patašiaus nuotr.. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – ISSN 1392-2378. – 2022, rugpj. 20, p. 4.
Apie tris savaites Kaune ir Kauno rajone vykstantį šiuolaikinio meno festivalį, kurio metu bus parodyta 140 įvairaus žanro aukščiausio lygio scenos menų pasirodymų. Jie vyksta ne tik įprastose scenose, bet ir netikėtose erdvėse bei mažuose miesteliuose.

Šokio festivalyje – ir žirafos, ir akrobatė / Jurgita Šakienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugpj. 9, p. 22.Apie tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“, inicijuoto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektus Kaune ir Kauno rajone.

Muzikiniai maršrutai: nuo Lvivo, Vilniaus iki Pažaislio ir Zapyškio / Giedrius Prunskus. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugpj. 8, p. 22–23.Apie tai, kad rugpjūčio 12 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir XXVII Pažaislio muzikos festivalis kviečia į išskirtinį muzikinį projektą „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtą Ukrainos kovai už laisvę palaikyti.

Prasideda „ConTempo“ nuotykiai / KD inf.. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, rugpj. 3, p. 22.Apie tarptautinio Baltijos šalių festivalio "ConTempo" renginius Kaune ir Kauno rajone. Pateikiami festivalio vadovės G. Masteikaitės komentarai.

Vasara pakaunėje žydės renginiais / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2022, birž. 13, p. 9, 14.Apie tai, kad programos „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ tradicinių renginių kraitę šią vasarą papildys „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto veiklos pakaunėje.

Atraskite tarpukario modernizmo architektūrą rajone / Jugita Šakienė // Kauno diena. - 2021, gruod. 13, p. 14.Vienas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ užmojų buvo vis platesniam žmonių ratui padėti Kaune ir Kauno rajone atrasti tarpukario modernizmo architektūros pastatus. Pateikiami Kauno rajono regioninių partnerysčių ir programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorės V. Migonytės-Petrulienės komentarai apie kurortinio mazgo – Kulautuvos, Kačerginės, Lampėdžių, Aukštosios Panemunės – statinių pristatymo ir populiarinimo planus.2022-ieji šiuolaikinio meno sostinėje: parodų gidas // Kauno diena. - 2021, gruod. 17, priedas „Santaka“, p. 2–5. Apie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metų parodas, kurios bus surengtos Kaune ir Kauno rajone.

Žemsiurbė virsta plaukiojančiu sodu ir erdve kūrybai / Jurgita Šakienė. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, gruod. 13, p. 14.Vienu ryškiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų Kauno rajone taps unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas „Nemuno 7“, kurio paskirtis – vieša kultūrinė erdvė vizualaus, scenos ir kitų menų renginiams. Tokiai veiklai pritaikyta jau nebenaudojama žemsiurbė, kuri bus prišvartuota Nemuno krante ties Zapyškiu. Laivas veiks kaip meno, mokslo, kūrybos ir kultūros centras. Idėją įgyvendina ir pristato „Ars Futuri“. Pateikiami jos vadovės A. Ivanauskienės komentarai.

Iš Kauno rajono – Lietuvai ir Europai / Jurgita Šakienė ; [su Kauno rajono mero Valerijaus Makūno komentaru]. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, gruod. 13, p. 11–13.Įžvalgomis apie Kauno rajono indėlį į projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sėkmę, pažadintas Kauno rajono galias ir kūrybinius slėpinius dalijasi VšĮ „Kaunas 2022“ direktorė V. Vitkienė.


Kultūra į kiemus su cepelinais ir kelionėmis laiku / KRD inf. // Kauno diena. - 2021, gruod. 13, p. 15.Visoje Europoje miestų ir priemiestinių savivaldybių santykiai yra nulemti ne tik socialiniu ekonominiu požiūriu, bet ir kultūriškai, todėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių partnerystė, siekiant „Kauno – Europos kultūros sostinė 2022“ („KEKS 2022“) vardo, buvo natūrali ir padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų. Apžvelgiami populiariausi, jau tradiciniais tapę, ir nauji Kauno rajono renginiai, kurie bus pristatyti ateinančiais metais „KEKS 2002“ metu.

Kas toliau: išliekamoji „KEKS 2022“ projektų vertė / KRD inf.. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, gruod. 13, p. 13.Kauno rajono regioninių partnerysčių ir programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorės V. Migonytės-Petrulienės, atsakingos ir už visos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ („KEKS 2022“) programos integravimą į Kauno rajono seniūnijas, įžvalgos apie išliekamąją šių projektų vertę ir tęstinumą Kauno rajone.

Į kalną - ir kvadratiniais ratais. - Iliustr. - (Menas ir pramogos) // Kauno diena. - 2021, rugs. 4, p. 45.Apie tai, kad rugs. 11 d. Kaune vyks „Fluxus“ festivalis. Renginys atspindės anonsą į 2022-uosius, kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė. Pasak „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ koordinatorės S. Savickaitės, šį bendruomeninį renginį kuria daugiau nei 200 įvairių socialinių grupių ir įsitikinimų žmonių - nuo moksleivių iki senjorų. Vienas iš renginio pramogų - kopimas į Parodos kalną. S. Savickaitė kviečia „švęsti bendruomeniškumą ir paversti šią dieną tikra visų kauniečių ir Kauno rajono gyventojų susibūrimo bei draugystės švente“.

„Kaunas 2022“: pradžia nuo „Sukilimo“ / KD inf.. - Iliustr. // Kauno diena. - 2021, gruod. 3, p. 1, 3 .Kitais metais Kauno miestas ir rajonas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Apie didžiojo atidarymo savaitgalio renginius – „Šiuolaikinio Kauno mito trilogiją“ – pasakoja „Kaunas 2022“ technikos prodiuseris A. Landsbergis, didžiųjų trilogijos renginių režisierius Ch. Baldwinase.

Geriausi Europos scenos meno kūriniai skatins kūrybiškumą / KD inf.. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, liep. 29, p. 22–23.Apie rugpjūčio 17–26 d. Kauno mieste ir rajone jau trečią kartą rengiamą tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“, kurį pristato „Kaunas–Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“. „Kaunas 2022“ vadovė V. Vitkienės, „ConTempo“ vadovė G. Masteikaitės pristato renginio programą ir dalyvius.

Meno proveržis Pakaunėje: gyventojai palaiko ir įkvepia kūrėjus. - (Menas ir pramogos). - KD inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, liep. 21, p. 22-23.Apie tai, kad trečius metus Kauno r. vystomas tęstinis kūrybinis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ Šia „Kaunas 2022“ programos dalimi siekiama telkti ir stiprinti vietos bendruomenes bei puoselėti Kauno r. kultūros sektorių. Projekte dalyvauja penkiolika Kauno r. seniūnijų. Kol vienur vis garsiau skamba muzika ar kuriami scenos menų pasirodymai, kitose gyvenvietėse kyla nauji skulptūriniai objektai ir gaivinamos viešos erdvės. Jau šią vasarą ir rudenį keliaujant aplink Kauną galima įvertinti ne vieną tokį kūrinį. Štai liep. 15 d. Raudondvaryje, visai greta istorinio dvaro, spalvingai ir triukšmingai atverta nauja jaunimo laisvalaikio erdvė. Kulautuvoje medinį skulptūrinį objektą kuria architektas D. Karalius. Straipsnyje pristatomos Rokuose, Babtuose, Linksmakalnyje įgyvendinamos idėjos.

„Kaunas 2022“ komandai - premjerės komplimentai. - Iliustr.. - (Nuomonės) // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, liep. 21, p. 6.Apie tai, kad premjerė I. Šimonytė apsilankė „Kauno - Europos kultūros sostinės 2022“ biure, išgirdo apie paskutiniuosius pasirengimo titulo metams darbus ir negailėjo komplimentų dėl būsimosios ambicingos programos, renginių gausos bei gylio. Premjerę džiugino faktas, kad tai nebus vien tik vienkartiniai renginiai miestiečiams ir Kauno bei Kauno rajono svečiams - tai, kas yra planuojama ir bus pristatoma, kurs bendruomenių pokytį bei turės išliekamąją vertę. Straipsnyje pateikti „Kaunas 2022“ vadovės V. Vitkienės komentarai.

„Šiuolaikinės seniūnijos“ repetuoja 2022-ųjų renginius / KRD inf. // Kauno diena. - 2021, liep. 12, p. 13. Apie penkiolika Kauno rajono miestų ir miestelių bendruomenių bendrai veiklai jungiančio projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ renginius. Pateikiami Kauno rajono savivaldybės vicemero P. Visocko komentarai.


Šiuolaikinis scenos menas – varomoji Kauno jėga : [pokalbis su Lietuvos šokio informacijos centro direktore, festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadove Gintare Masteikaite] / [kalbėjosi] Kotryna Lingienė. - Portr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2021, liep. 9, priedas „Santaka“, p. 2–3.Apie didįjį „Kaunas 2022“ programos renginį, tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“, kuris į Kauną ir Kauno rajoną sugrįš jau trečią kartą.

Cirke gyvenimas tampa metafora : [pokalbis su Italų režisierius, menininkas, cirko artistas Roberto Magro / [užrašė] Aldona Tüür // Moteris. - 2021, Nr. 7, p.72–76. Apie šiuolaikinį cirką, darbą su Kauno bendruomenėmis, baimės įveikimą, būsimus pasirodymus Kauno rajone. Menininkas pasakoja apie savo atsiradimo Lietuvoje aplinkybes, išsako savo nuomonę apie lietuvius. Kauniečiai R. Magro pažįsta iš šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ renginių, o Kauno rajone Linksmakalnyje 2019 m. pastatytas spektaklis „Radijo angelai“ ne tik susirinko publikos simpatijas, bet ir suvienijo bendruomenę.

Šiuolaikinės seniūnijos“ švenčia trečiąjį projekto sezoną / KRD inf.. - Iliustr. // Kauno diena. - 2021, birž. 28, p. 13. „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ intensyviai ruošiasi 2022-iesiems. Penkiolika Kauno rajono miestelių bendruomenių, projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvių, pasitinka jau trečiąjį sezoną. Pateikiamos projekto regioninių partnerysčių koordinatorės M. Rutkauskaitės įžvalgos.

Muziejus rengiasi Vaikų knygų festivaliui / Birutė Mačienė ; Stasio Žumbio asociatyvi nuotr. // Vakaro žinios. - 2021, bal. 23, p. 15.Informuojama, kad 2022 m., kai Kauno miestas bei Kauno r. taps Europos kultūros sostine, ir ji tiesiog gaus nuo kultūrinio vyksmo bei renginių gausos, Maironio lietuvių literatūros muziejus taip pat jungsis į bendrą programą ir kvies lankytojus domėtis literatūra, ieškodamas naujų patrauklių formų: 2022 m. bal. 29 - geg. 1 dienomis bus surengtas Vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“, kuris taps Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamo Kauno literatūros festivalio dalimi, skirtas mažiesiems skaitytojams.

Aleksandravičiūtė, Indrė. Ringaudų almanachas – naujas puslapis šiuolaikinėje kultūroje / Indrė Aleksandravičiūtė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2021, kovo 22, p. 16. „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas Šiuolaikinių seniūnijų projektas jau ne pirmus metus pristato bendruomeninį meną ir kultūrą už Kauno miesto ir rajono ribų. 2021-aisiais Šiuolaikinė Ringaudų seniūnija kurs skirtingas menines disciplinas sujungsiantį almanachą, į kurį sutilps Ringaudų seniūnijos gyventojų – mėgėjų ir profesionalių fotografų, rašytojų, dailininkų, kompozitorių ir kitų kūrėjų – sukurti pasakojimai, nuotraukos, iliustracijos koliažai ir kiti darbai. Pateikiami Šiuolaikinės Ringaudų seniūnijos kuratorės U.M. Andrijauskaitės komentarai.


2021

Fortas nušvito naujomis spalvomis / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2021, bal. 30, p. 10. Ringaudų seniūnijoje (Kauno r.) esantis Kauno tvirtovės I fortas nušvito roplio odą primenančiais raštais. Ši menininko L. Kutavičiaus šviesos instaliacija yra „Kaunas 2022“ pristatomo projekto „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ dalis, kviečianti lankytojus iš naujo atrasti ir apžiūrėti tvirtovę. I forte taip pat galima apžiūrėti menininko P. Kupčinsko piešinį „Sapnas apie praeitį“ ir architekto M. Maziliausko architektūrinę instaliaciją „Restart“. Pateikiami Kauno tvirtovės parko direktoriaus E. Bagdono komentarai.

Tikrasis iššūkis – skaitmeninį pasaulį grąžinti į realybę : [pokalbis su menininku iš Liuksemburgo Serge Eckeriu] / [kalbėjosi] Gunaras Bakšejevas. – Iliustr. // Klaipėda. – ISSN 1392-558X. – 2021, bal. 28, p. 18. Apie iš tradicinių medžiagų šiuolaikinių technologijų pagalba sukurtas meno instaliacijas, eksponuotas įvairiose šalyse. Užsimezgus ryšiams su Lietuva, šiuo metu nuotoliniu būdu drauge su lietuviu menininku A. Šlapiku kuriamą projekto „Karmėlavos aplinkos meno objektas“ idėją „Skraidantys cepelinai“, kuri yra jau kelerius metus veikiančios „Kaunas 2022“ inicijuotos programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalis.

Ringaudų almanachas – naujas puslapis šiuolaikinėje kultūroje / Indrė Aleksandravičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2021, kovo 22, p. 16. „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ kuruojamas Šiuolaikinių seniūnijų projektas jau ne pirmus metus pristato bendruomeninį meną ir kultūrą už Kauno miesto ir rajono ribų. 2021-aisiais Šiuolaikinė Ringaudų seniūnija kurs skirtingas menines disciplinas sujungsiantį almanachą, į kurį sutilps Ringaudų seniūnijos gyventojų – mėgėjų ir profesionalių fotografų, rašytojų, dailininkų, kompozitorių ir kitų kūrėjų – sukurti pasakojimai, nuotraukos, iliustracijos koliažai ir kiti darbai. Pateikiami Šiuolaikinės Ringaudų seniūnijos kuratorės U.M. Andrijauskaitės komentarai.

L. Putnienė: savanorystė suteikia gyvenimui prasmę / Viktorija Rekstytė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2021, kovo 15, p. 16. Architektai L. ir V. Putnos pakaunėje kartu su Samylų seniūnijos Girionių bendruomene pernai iš padėklų sukūrė Saulėlydžio amfiteatrą, skirtą bendruomenės poilsiui ir šventėms. Šiemet „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ tema Girionyse bus žemės menas, o architektai į veiklas ruošiasi įsitraukti su „Apžvalgos sosto“ idėja. Pateikiami L. Putnienės ir „Kaunas 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ Samylų kuratorės G. Kacilevičiūtės komentarai.

Kviečia priimti iššūkį – nė žingsnio be kultūros! / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2021, vas.1, p. 14–15.Apie su naudingų žingsnių programėle „Walk15“ organizuojamą Kauno miesto ir rajono gyventojams žingsnių iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“, kuris truks visus 2021 metus, kol Kaunas taps Europos kultūros sostine.


2020

2022-aisiais – trys Europos kultūros sostinės / KD, ELTA inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, spal. 14, p. 5.Dėl pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos Europos Komisija nusprendė „Novi Sadas– Europos kultūros sostinė 2021“ titulą pavėlinti vieneriais metais ir perkelti programą į 2022-uosius, kuriais šį titulą turės Kaunas ir Liuksemburgo miestas Ešas, taip pat nusprendė Rijekos (Kroatija) ir Golvėjaus (Airija) kultūros sostinės metus iš 2020-ųjų pratęsti iki 2021-ųjų balandžio, o Elefsinos (Graikija) bei Timišoaros (Rumunija) programą iš 2021-ųjų perkelti į 2023-iuosius.

Istorijų festivalis kvies apmąstyti pertrauktus gyvenimus / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugs. 29, p. 22.
Apie Istorijų festivalio – vieną didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, kuriame pasakojamos istorijos primins daugiatautę Kauno ir Kauno rajono praeitį ir gal būt padės suvokti dabarties iššūkius.

Šiuolaikinė Kulautuva – vietos gyventojų akimis / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugs. 28, p. 5.Apie Kulautuvos miestelio dalyvavimą programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte „Šiuolaikinė seniūnija“, kuris susidėjo iš trijų dalių – tapytojos L. Slavinskaitės piešinio ant daugiabučio sienos, daugiau nei 200 Kulautuvos gyventojų darytų nuotraukų ir interaktyvia fikcija paremto žaidimo-gido „Koolautuva“; pateikiami projekto kuratorės J. Petrulionytės komentarai.

Garliavoje kaimynus suburs šokis / KRD inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 29, p. 13.Apie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ organizuojamą bendruomeninę iniciatyvą „GarliaKvietį šok

Festivalis „ConTempo“ padės iš naujo atrasti Kauną ir naujus menus / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, rugpj. 1, p. 46–47.Apie Kauno mieste ir rajone vyksiantį projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotą tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“; pateikiami festivalio vadovės ir programos sudarytojos G. Masteikaitės bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės V. Vitkienės omentarai.

(Ne)skaidrumo tyrimai stiklo festivalyje / „Santakos“ inf. – Iliustr. – Turinyje taip pat: Festivalio kalendorius // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 12, priedas „Santaka“, p. 6–7.Apie Kaune ir Kauno rajone rengiamą Tarptautinį stiklo meno festivalį „Vitrum 2020 Pulsas“, kurio ištakos siekia 2000-uosius metus; pateikiamos festivalio kuratorės ir nepriklausomos tyrėjos iš Švedijos A. Folgado įžvalgos.

Karantinas padidino Kačerginės patrauklumą / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, birž. 3, p. 1, 16.Apie mažosios kultūros sostinės renginius, kurie net karantino sąlygomis padidino Kačerginės žinomumą visuomenėje; pateikiami Kačerginės daugiafunkcio centro kultūrinio darbo organizatorės L. Sinkevičienės komentarai.

Ieškomi „Stebuklingo kilimo“ kūrėjai / ELTA inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, geg. 21, p. 23.Kvietimas dalyvauti viešosios įstaigos „Kauno bienalė“ kartu su partneriais iš keturiolikos Europos šalių vykdomame tarptautiniame projekte „MagiC Carpets“ (liet. „Stebuklingi kilimai“) bei siūlyti idėjas projektui įgyvendinti Kaune ir Kauno rajone.

Kultūros daigai puoselėjami ir per karantiną / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, bal. 29, p. 13.Apie Kauno rajono kultūros įstaigų veiklą virtualioje erdvėje karantino metu; pateikiami kultūros specialistų komentarai.

Kitokios ir kartu įprastos Velykos / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, bal. 15, p. 14–15.Apie Vilkijoje įsikūrusio Labdaros ir paramos fondo (LPF) „Nemuno krašto vaikai“ veiklas karantino metu: šv. Velykų šventės organizavimą, maisto gaminimą, nuotolinį mokymąsi, bei dovanas, gautas iš rėmėjų ir Kauno rajono savivaldybės; pateikiami rajono mero V. Makūno ir LPF „Nemuno krašto vaikai“ direktorės V. Rainienės komentarai.

Kaunas 2022“ skatina kūrybinius susibūrimus / KD, ELTA inf. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, saus. 29, p. 22. Projekto „Kaunas 2022“ programa kūrybinei veiklai susiburti kviečia kaimynus, gyvenančius Kauno mieste ir rajone.

Antrojo „Šiuolaikinių seniūnijų“ sezono nugalėtojai / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2020, vas. 4, p. 3. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbus projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ antrojo sezono kvietimą, buvo sulaukta didelio Kauno rajono kultūros įstaigų, bendruomenių, kūrybinę veiklą vykdančių organizacijų susisidomėjimo, bei po vertinimo iš trylikos gautų anketų išrinktos aštuonios antrojo sezono seniūnijos, kurios dalyvaus projekte iki pat 2022 metų.


2019 

Vilkijos istorinį-meninį žemėlapį galima skaityti kaip knygą / KRD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, gruod. 9, p. 11. Apie, įgyvendinant projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis, pristatytą menininko E. Rudinsko Vilkijos krašto istorinį-meninį žemėlapį, sukurtą kaip vizualinį miesto identitetą; su Vilkijos (Kauno r.) kultūros centro direktorės L. Borovajos ir menininko E. Rudinsko komentarais.

Kultūros sostinei – Klaipėdos aludarių parama / Arūnas Karaliūnas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – ISSN 1392-2351. – 2019, lapkr. 23, p. 5. Apie tai, kad Kauno ir Kauno r. tapimas Europos kultūros sostine vadinamas vienu svarbiausių visos Lietuvos kultūros įvykių. Lapkr. 22 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vienu pagrindinių „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėjų tapo didžiausia šalies alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“. Darykla projektui skirs 140 tūkst. eurų, taip pat 60 tūkst. eurų įvairiais gaminiais ir paslaugomis. Bendra projekto sąmata siekia 19 mln. eurų, o 2 mln. eurų turėtų būti privačių rėmėjų lėšos. Nors Kaunas ir Kauno r. Europos kultūros sostine taps tik 2022 metais, jau dabar projekto veikla įgavo pagreitį. Apie kt. projekto klausimus. Straipsnyje pateikti „Kaunas 2022“ direktorės V. Vitkienės, „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovo R. Viršilo komentarai.

Betoninė tvora Seniavoje tapo savotiška meno galerija / KRD [Kauno rajono diena] inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, lapkr. 4, p. 12–13. Apie Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenės kartu su „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus. Labas!“ sėkmingai įgyvendintą projektą, kurio tikslas buvo nuspalvinti betoninę tvorą, kūrėjais įtraukiant vietos bendruomenės narius.

Tarp kultūros ir krepšinio / Paulina Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 29, p. 2–3. Projekte „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalyvaujančių rajono seniūnijų atstovės viešėjo šių metų Europos kultūros sostinėje Materoje – buvusiame nuošaliame, apleistame Italijos miestelyje, dėka projekto tapusiame tikru šalies perlu.

Linksmakalnis: nuo KGB žvalgybos dalinio iki Angelų miesto / Paulina Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 26, p. 22–23. Apie vienoje iš „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiuolaikinių seniūnijų vykusią vasaros šventę „Linksmakalnis – angelų miestas“, kurios pagrindinis akcentas – italų režisieriaus, cirko meno profesionalo R. Magro ir jo trupės pasirodymas.

Ramučių ambicija – tapti tarptautinio roko festivalio namais / KD inf. – Iliustr. – Turinyje taip pat: Išskirtinė galimybė // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 22, p. 55. Apie Kauno rajone įgyvendinamą „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektą, jame dalyvaujančios Karmėlavos seniūnijos iniciatyvą Ramučiuose vykstantį festivalį „Gatvės rokas“ išplėsti ir į šalia veikiančią Laisvąją ekonominę zoną, kad festivalis taptų vienu didžiausių 2022-ųjų metų renginių rajone.

„Kaunas 2022“ kviečia kartu įgyvendinti bendruomenių iniciatyvas / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2019, birž. 3, p. 2. Apie pradedamą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Visi kaip vienas“ naują iniciatyvą, kurios tikslas – išjudinti Kauno ir Kauno rajono bendruomenes imtis naujos veiklos savo aplinkoje; pateikiami bendruomenių platformos „Visi kaip vienas“ kuratorės G. Klimavičiūtės-Minkštimienės komentarai.

Laimės dieną pakaunėje - per 20 iniciatyvų / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2019, kovo 18, p. 15. Apie Kauno rajone vyksiančius Laimės dienos renginius.

Istorijų pasakojimas, arba Kinas galvoje / Paulina Kuzmickaitė. - Portr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2019, kovo 16, p. 11. Apie „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komandos inicijuotas sakytinio pasakojimo dirbtuves, kuriose Kauno rajono kultūros darbuotojus pasakojimo meno mokė profesionalios pasakotojos D. Ivanauskaitė ir M. Varnauskaitė, gyvenančios Škotijoje bei Olandijoje. 


Nauji vėjai rajone / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2019, vas. 4, p. 16. Apie Kauno rajono seniūnijų dalyvavimą kūrybiniame tęstiniame projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“, kurio tikslas - sustiprinti kultūros sektorių, jo partnerius ir vietos bendruomenes bei padėti pasirengti 2022-iesiems - Europos kultūros sostinės metams; pateikiami komandos „Kaunas 2022“ direktorės V. Vitkienės, Kauno rajono savivaldybės atstovės A. Čičinskienės komentarai ir papildomas straipsnelis „Tęstinis projektas“.

Laimės diena sugrįžta / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2019, saus. 29, p. 3. „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia miesto ir rajono bendruomenes bei organizacijas ir šiemet kovo 22-ąją švęsti Tarptautinę laimės dieną.

Fluxus labas!“: burti galima tik gerai pažintus žmones : [pokalbis su „Kaunas 2022“ inicijuotos bendruomenių laboratorijos „Fluxus labas!“ koordinatore Stefanija Paulauskaiteir bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratore Greta Klimavičiūte-Minkštimiene] / KD inf. - Portr. // Kauno diena. - 2019, saus. 7, p. 22-23. Apie „Fluxus“ agentų kasdienybę, pirmųjų „Fluxus labas!“ metų pasiekimus ir artimiausius planus.

2018

S. Bernotaitė: rašytojai yra šamanai / KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, gruod. 17, p. 22. Apie projekto „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ komandos inicijuotas kūrybinio rašymo dirbtuves „Pradėk rašyti dabar!“

Mokėsi kūrybiškai rašyti / KRD inf. - Iliustr. - KRD inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, lapkr. 12, p. 16. Apie Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtą kūrybinio rašymo seminarą, kuris yra „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno žvėris“ dalis.

Kultūros centruose - kūrybingumo pamokos ir naujos idėjos / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. -  2018, lapkr. 5, p. 16. Apie organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtus kūrybingumo mokymus pakaunės kultūros centrų darbuotojams, kuriuose buvo mokomasi pažinti bendruomenių poreikius ir pagal juos išgryninti kultūrinių projektų įdėjas.

Moksleiviai priima miesto ateities iššūkius / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - ISSN 1392-7639. - 2018, spal. 26, priedas „Santaka“, p. 5. Apie projekto „Kaunas 2022“ programos „Kylantis Kaunas“ kūrėjų siūlymą Kauno ir Kauno rajono moksleiviams įsitraukti į kultūros sostinės programos kūrimą ir įveikti „Kauno iššūkį“.

Kultūros centruose - kūrybingumo pamokos ir naujos idėjos / KRD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2018, lapkr. 5, p. 16. Apie organizacijos „Kaunas 2022“ kvietimu asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtus kūrybingumo mokymus pakaunės kultūros centrų darbuotojams, kuriuose buvo mokomasi pažinti bendruomenių poreikius ir pagal juos išgryninti kultūrinių projektų įdėjas.

Moksleiviai priima miesto ateities iššūkius / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - 2018, spal. 26, priedas „Santaka“, p. 5. Apie projekto „Kaunas 2022“ programos „Kylantis Kaunas“ kūrėjų siūlymą Kauno ir Kauno rajono moksleiviams įsitraukti į kultūros sostinės programos kūrimą ir įveikti „Kauno iššūkį“. 

Kultūros sostinė brandina bendruomenes / „Santakos“ inf. // Kauno diena. - 2018, rugpj. 10, priedas „Santaka“, p. 5. Apie Kauno miesto ir rajono bendruomenėms stiprinti skirtus festivalio „Fluxus labas!“ ir Kiemų festivalio renginius.

Kultūros sostinės naujienos sklis plačiau / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – ISSN 1392-7639. – 2018, vas. 15, p. 4. Programos "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" (KEKS) rengėjai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionaliniu transliuotoju Lietuvos radiju ir televizija (LRT); pateikiami LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus, "KEKS 2022" vadovės V. Vitkienės, Kauno miesto ir rajono merų V. Matijošaičio ir V. Makūno komentarai.

Varkalaitė-Baltrušaitienė Antanina

Varkalaitė

KNYGNEŠIO DUKRA, VISUOMENĖS VEIKĖJA

Gimė 1912 m. rugpjūčio 13 d. Girininkų k., Kauno apskr.

Tėvas buvo knygnešys, kentėjęs caro kalėjimuose. Baigusi "Saulės" šv.Kazimiero seserų gimnaziją Kaune, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Teisės ir Humanitariniame fakultetuose (pastarojo baigti nespėjo - ją ištrėmė). Buvo studenčių korporacijos "Filiae Lithuania" pirmininkė, talkino Jaunųjų ūkininkų sąjungos veikloje. Domėjosi esperanto kalba, vedė jos kursus. 1941-1956 m. buvo ištremta į Šiaurės Sibirą.

Mirė 1998 m. gegužės 20 d . Palaidota Kaune, Panemunės kapinėse.

Lit. ir nuotr.http://tiny.lt/9bss6kb

Kliučienė Nijolė

 kliuciene

LIETUVOS IR KAUNO RAJONO POLITINĖ BEI VISUOMENĖS VEIKĖJA

Gimė 1957 m. kovo 13 d. Skaudvilėje, Tauragės raj.
1964-1965 m. mokėsi Skaudvilės vidurinėje mokykloje, 1965-1975 m. – Plungės 3-ojoje vidurinėje mokykloje, 1975–1982 m. studijavo KMI.
Nuo 1981 m. dirbo KMUK med. sesele, 1982–1983 m. – Kauno II klinikinės ligoninėje gyd. terapeute (internė), 1983–1989 m. – Kauno r. greitosios med. Pagalbos stoties gydytoja, 1989–1990 m. – Girionių (Kauno r.) ambulatorijos vyr. gyd., 1990-1997 m. – Kauno r. centrinės ligoninės vyr. gyd. pav., 1997 - 2003 m. – VŠĮ Garliavos PSPC direktorė, 2003 – 2010 m. - Kauno rajono mero pavaduotoja, nuo 2010 m. - VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė.
Politinė veikla: Tėvynės sąjungos narė. 2000–2003 m., 2004–2007 m. ir 2007–2010 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos narė.
Dalyvauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos veikloje, apdovanota aukščiausiu šios organizacijos apdovanojimu – dr. Roko Šliūpo medaliu. 2019 m. apdovanota Kauno rajono III lygio garbės ženklu už reikšmingą veiklą gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Dalyvauja bendruomeninėje veikloje pati ir skatina medikus dalyvauti seniūnijų bendruomenių gyvenime.

Lit.: Kas yra kas.Lietuvos moterys / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. - Kaunas : Neolitas, 2007 (Kaunas : Aušra). - 711, [1] p. : iliustr.

Nuotr.: https://bbf.lt/CoHAL

Ibianska Vanda

v-ibianska

SPAUDOS DARBUOTOJA, KATALIKIŠKOS ŽINIASKLAIDOS ŽURNALISTĖ

Gimė 1939 m. balandžio 6 d. Romaškių Būdų km., Kauno r.
1945-1949 m. mokėsi Kauno 13-ojoje pradinėje mokykloje, 1949-1956 m. – Kauno S. Nėries vid. mokykloje, 1960- 966 m. studijavo KPI, 1977-1979 m. – Maskvos (Rusija) mokslinės ir techninės informacijos institute.
Dirbti pradėjo 1956 m. Kauno fabrike „Saga“ darbininke, 1957-1960 m. dirbo Kauno klinikose sekretore, 1960-1964 m. – projektavimo instituto „Pramprojektas“ technike, 1964-1966 m. – Vandens ūkio projektavimo institute inžiniere, 1966-1977 m. – projektavimo instituto „Žemprojektas“ vadove, 1977-1986 m. – projektavimo instituto „Miestprojektas“ sektoriaus viršininke, 1986-1993 m. – projektavimo instituto „Žemprojektas“ PK viršininke, 1993-2006 m. – žurnalo „Caritas“ ( dabar „Artuma“ ) vyriausioji redaktorė.

Lit.: Kas yra kas. Lietuvos moterys / [vyriausioji redaktorė Vaidonė Tamošiūnaitė]. - Kaunas : Neolitas, 2007
Nuotr.: https://www.bernardinai.lt/2015-10-23-kas-nutiko-esperanto-kalbai/

Bružikas Jonas

bružikas

LIETUVIŲ KILMĖS JĖZUITŲ ORDINO MISIONIERIUS

Gimė 1897 m. gegužės 20 dieną Tvarkiškių kaime, Garliavos valsčiuje.

Jo tėvai, Juozas Bružikas ir Agnietė Klusaitė - Bružikienė, valdė 8 hektarų ūkį ir susilaukė penkių vaikų: trijų dukrų ir dviejų sūnų. Jonuko motina mirė labai jauna, palikdama busimąjį misionierių vos 6 mėnesių... Kurį laiką vaikus globojo teta Burnelienė, vėliau - naujoji tėvo žmona. Abi jos, visiems bružikiukams buvo vienodai geros ir dėmesingos.

Skaityti ir rašyti Jonukas pramoko pas anų laikų „daraktorius'', privačius kaimo mokytojus. Vėliau lankė už 7 kilometrų nuo namų esančią Garliavos pradžios mokyklą. 1911 m., arčiau namų atsidarius Pažėrų pradžios mokyklai, perėjo į ją ir ją baigė. Pabaigęs pradžios mokyklą ir per vienerius metus šios mokyklos mokytojo Jeronimo Jonkaičio paruoštas, J. Bružikas, 1913 m. sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus ir įstojo į Veiverių mokytojų seminariją.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui Veiverių mokytojų seminarija buvo perkelta į Švenčionėlius. Tačiau vokiečiams artėjant link Kauno, seminarija nustojo veikti, ir visi jos auklėtiniai buvo paleisti namo. Sužinojęs, kad mokykla bus perkelta į Ukrainą, seminaristas Jonas Bružikas patraukė ten. Mokslas, susirinkus mokytojams ir mokiniams, Soročinsuose (Poltavos gubernija), prasidėjo tik 1915 m. prieš Kalėdas. Seminarijos kapelionu buvo kun. Pijus Andziulis, su kuriuo J. Bružikas susibičiuliavo ir jam pareiškė, kad norįs tapti kunigu. Kun. Andziulis pradėjo jį mokyti lotynų kalbos. Pabaigęs mokytojų seminariją 1917 m. ir gavęs dviklasės mokyklos mokytojo diplomą, J. Bružikas išvyko į Žitomirą, kur įstojo į ten veikusią kunigų seminariją.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę J. Bružikas grįžo į Lietuvą ir išskubėjo į ką tik Seinuose atsidariusią kunigų seminariją tęsti mokslų. Lenkams užėmus Seinus, J.Bružikas su kitais klierikais slapčia perėjo pasienio ruožą ir grįžo į tėviškę.
Netrukus kunigų seminarija buvo atidaryta Zyplių dvare, Lukšių parapijoje. Ten ji išbuvo 1919-1920 metais. Suradus patogesnes patalpas, seminarija persikėlė į Gižus. Čia, J. Bružikas buvo paskirtas seminarijos klierikų dekanu.
1921 m. rudenį seminariją Gižuose aplankė šv. Tėvo atstovas, būsimasis nuncijus Antonio Cechini (Antonio Zecchini.) Jėzuitas A. Cechini paragino klierikus važiuoti į Romą ir ten stoti į Jėzaus Draugiją. J. Bružikas šiuo pasiūlymu labai susidomėjo, nes tuo metu, jau pats rimtai galvojo apie stojimą į vieną iš Lietuvoje veikiančių vienuolių ordinų. Tačiau tuo metu, jį labiau traukė kapucinai... 1922 m. rugsėjo 17 d. Prienuose gavęs kunigo šventinimus, J. Bružikas, vėl kuriam laikui, grįžo į Kauno universitetą pagilinti teologijos bei sociologijos žinių. Čia, jis, po įvairių pokalbių su aukštais ir įtakingais katalikų bažnyčios dvasininkais, galiausiai apsisprendė tapti jėzuitu. Taip, Jonas Bružikas 1923 m. spalio 12 dieną įstojo į jėzuitų ordiną ir pradėjo naujokyną Olandijoje.
Pabaigęs naujokyną ir pagilinęs filosofijos žinias, 1926 m. T. Bružikas grįžo į Kauną ir tuojau įsijungė į darbą. Pradžioje jis tapo Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriumi ir dėstė mokiniams lietuvių kalbą bei istoriją. 1927 m. jis ėmė vadovauti žurnalų „Žvaigždė" ir „Misijos" redakcijoms, tapo Maldos Apaštalavimo ir Marijos Sambūrio direktoriumi. Tačiau J. Bružiką vis labiau traukė ne sausas darbas mokykloje, o tiesioginis apaštalavimas: misijos ir rekolekcijos. Gavėnios ir atostogų metu jis apaštalavo parapijose ir pradėjo garsėti kaip iškalbus ir uolus misionierius. Misijos – žmonių vedimas prie Dievo, jų tikėjimo žadinimas, moralės skaidrinimas greitai tapo tėvo Bružiko mėgiamiausiu užsiėmimu, jis tam pašventė visas savo dvasios ir kūno jėgas...
1931 m. vasarą, kviečiamas JAV lietuvių kunigų ir gavęs vyresniųjų leidimą, tėvas J. Bružikas išvyko į Ameriką. Apsistojo Brooklyne pas kun. Norbertą Pakalnį ir čia, aktyviai dirbdamas misijose, išbuvo net šešerius metus. Per šį laikotarpį jis aplankė 120 lietuviškų parapijų, vedė 240 misijų savaičių, pasakė net 6 tūkst. pamokslų, išklausė apie ketvirtį milijono išpažinčių... Tuo pat metu, jis platino ir įvairią religinę literatūrą. Knygas platinti buvo kiek sunkiau, nes žmonės daugiausia buvo beraščiai, o čia gimęs jaunimas nesidomėjo lietuviška spauda. Labiausiai žmonės vertino jo paties populiariai parašytą 61 psl. knygelę „Jėzaus Širdis ir šeima“.
Sugrįžęs į Lietuvą, tėvas Bružikas kurį laiką dirbo įvairiose misijose tėvynėje, o rudeniop, gilinti teologijos žinių išvyko į Innsbruką. Po poros metų, kai naciai užėmė Austriją, tėvas J. Bružikas su kitu savo studijų kolega, tėvu J. Masilioniu, grįžo į Lietuvą.
Tėvas J. Bružikas nenutraukė savo misijų net tada, kai 1940 m. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Tėvui Bružikui vedant misijas Sasnavoje, 1940 m. rugsėjo mėnesį, komunistai jį suėmė ir pasodino į Marijampolės kalėjimą. Iš kalėjimo jis išėjo tik 1941 m. birželio mėn., vokiečiams pradėjus bombarduoti Suvalkiją.
Per beveik keturis vokiečių okupacijos metus tėvas Bružikas Lietuvoje pravedė daugiau nei 100 misijų. Sovietams okupuojant Lietuvą antrą kartą, Jėzuitų ordino provinciolo įsakymu, tėvas Bružikas kartu su broliu Petru Kleinotu, 1944 m. spalio 8 d. buvo išsiųstas į Vakarus.
Vokietijoje tėvas Bružikas išbuvo keturis metus ir vedė misijas bei rekolekcijas ne tik lietuvių pabėgėlių (DP) stovyklose, bet ir Italijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt. Įvairiose lietuvių stovyklose, keldamas ten esančiųjų dvasią ir viltį, jis pravedė apie 120 misijų. Be visa to, 1947-1949 m., tėvas Bružikas dar redagavo ir periodinį jėzuitų laikraštėlį lietuvių kalba „Misionieriaus laiškai“. Laikraštėlis buvo leidžiamas Miunchene.
1950 m. pabaigoje tėvas J. Bružikas su tėvu T. Mikalausku išvyko į Pietų Ameriką, kur lietuviai jėzuitai norėjo įsteigti savo apaštalavimo centrą. Misijų steigimo centrui buvo pasirinktas Urugvajus, kur jau nuo seno gyveno nemažai lietuvių. Pasidarbavęs porą metų Montevideo mieste, tėvas Bružikas 1953 m. pradžioje vėl atvyko į JAV ir pradėjo organizuoti finansinį vajų lietuvių bažnyčios statybai. Montevidėjaus lietuvių bažnyčios statyba buvo pradėta 1953 m. rugpjūčio mėnesį. Po metų, tėvas Bružikas grįžo į Urugvajų ir čia tapo lietuvių jėzuitų misijos vyresniuoju. Tuo pat metu, buvo užbaigta ir lietuvių Nekalčiausios Mergelės Marijos Širdies bažnyčia, kuri savo originaliu keturių kryžių bokštu ir raudonu stogu tapo visos apylinkės puošmena. 1955 m. lietuviams katalikams aktyviai veikiant čia buvo įsteigta Dievo Motinos Marijos parapija. Urugvajaus sostinėje J. Bružikas praleido vienuolika metų. Dirbamas Montevidėjuje jis nuolat lankėsi ir Argentinoje, ir Brazilijoje, kur įvairiose lietuviškose kolonijose organizavo ir pravedė daugiau nei 50 misijų.
1963 metais, kai lietuviai jėzuitai įsikūrė ir Brazilijoje, po kurio laiko, lietuvių ganytoju San Paulo mieste buvo paskirtas tėvas J. Bružikas. Jėzuitai čia įsigijo nuosavą pastatą ir jame įsiruošė koplyčią, vėliau pasistatė ir parapijos salę. 1968 m. pradžioje, San Paulo kardinolo Agnelo Rossi sprendimu, čia buvo įsteigta asmeninė lietuvių šv. Kazimiero parapija, kurios klebonu kardinolas paskyrė tėvą J. Bružiką. Deja, tėvo Bružiko darbas šioje parapijoje truko neilgai. 1973 m. kovo 13 d. traukinio avarijoje jis buvo sunkiai sužeistas ir netrukus ligoninėje mirė.
Tėvas Jonas Bružikas palaidotas San Paulo kapinėse, Brazilijoje. Ilgai jo atminimas buvo saugojamas tik brolių jėzuitų bei jį pažinojusių, ir jo gerumą patyrusių, širdyse. Dabar jis grįžo ir į garliaviečių tarpą... Iškilųjį Dievo tarną ir nuoširdų Dievo žodžio skelbėją, misionierių tėvą Joną Bružiką, nuo šiol, jo kraštiečiams primins Garliavos bažnyčios šventoriuje stovintis paminklinis kryžius...

Mirė 1973 m. kovo 13 d. Brazilijoje

Istorijos mokytojas Vidmantas Vitkauskas

Nuotr.: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2015/11/20/katalikas_03.html