KAUNO MIESTO IR KAUNO RAJONO DALIS

„KAUNO TVIRTOVĖ "– tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta Kaune ir jo apylinkėse 1882–1915 metų laikotarpiu ir turėjusi apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną". Kaunas buvo strategiškai svarbi vieta: miestą kirto geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir Sankt Peterburgas–Karaliaučius, buvo pastatytas tiltas per Nemuną ir geležinkelio tunelis, čia susikirto svarbūs keliai. Be to, įkurti tvirtovę dviejų didelių upių santakoje buvo strategiškai tikslinga – tokia natūrali gamtinė aplinka, iškilus reikalui, priverstų puolančiąją kariuomenę išsklaidyti savo jėgas. Pablogėjus Rusijos ir Vokietijos santykiams, XIX a. 8 dešimtmetyje imta svarstyti pirmosios klasės tvirtovės įkūrimo Kaune galimybė, o galutinis sprendimas priimtas 1879 m. po Rusijos–Turkijos karo.Pirmuoju statybos etapu (1882–1889 m.) buvo pastatyti 7 fortai, 9 tarpinės baterijos, centriniai įtvirtinimai, kazematuoti sandėliai, kareivinės, administraciniai pastatai. Pirmo Kauno tvirtovės generalinio plano sudarytojai: generolai Konstantinas Zverevas, Nikolajus Obručevas ir pulkininkas Ivanas Valbergas. Visi pirmo statybų etapo fortai statyti pagal tipinį 1879 m. Rusijos imperijos mūrinio forto projektą, todėl yra panašios konstrukcijos, skiriasi tik konstrukcinių elementų išdėstymu ir integravimu į reljefą. Šie fortai paprastai yra netaisyklingo penkiakampio formos, turi dvi savarankiškas – artilerijos ir pėstininkų – pozicijas, kareivines, kazematuotas slėptuves ir šaudmenų sandėlius. Fortus juosia gynybiniai grioviai, kurių gynybai skirti užnugario kaponieriai, puskaponieriai ir centrinis kaponierius. Didžiąją dalį forto perimetro juosia kontreskarpinė siena, užnugarį – eskarpinė siena. Ilgalaikės baterijos – tai sunkiosios ir prieššturminės artilerijos pozicijos, išdėstytos tarpuose tarp fortų, toje pačioje fortų žiedo linijoje, ir skirtos užtikrinti besiginančios tvirtovės artilerijos jėgą. Baterijos kur kas mažesnės už fortus, susideda iš vienos ar kelių slėptuvių-sandėlių ir nedidelių galerijų, nutiestų į barbetus. Baterijas juosiantys gynybiniai grioviai, skirtingai nei fortų, neturėjo plytinių sienų.
Vėlesnį statybų etapą galima apibūdinti kaip Kauno tvirtovės modernizaciją. 1890 metais pagal S. Glinkos-Jančevskio projektą pradėti statyti Linkuvos gynybiniai įtvirtinimai, kurių pagrindą sudarė VIII fortas, vėliau įjungtas į modernią vientisą gynybinę sistemą. Šis fortas, X baterija, kairiojo sparno liunetas buvo sujungti žemės pylimais, taip pat kairiajame ruožo flange įrengtas vienintelis Kauno tvirtovėje vandens griovys. Šio forto statyboje jau naudotas betonas, jis buvo aprūpintas elektros energija, kanalizacija ir kitomis to meto naujovėmis. Pastačius VIII fortą, buvo uždaryta pirmoji fortifikacinė linija. Pastebėjus tvirtovės planavimo trūkumus, 1903 m. pagal naujausią profesoriaus K. Veličkos 1897 m. planą pradėtas statyti IX fortas. Šis fortas gerokai mažesnis, turėjo tik vieną – pėstininkų – poziciją, jo statyboje naudotas betonas, forte įrengta elektra, kanalizacija. 1908 m. patvirtintas fortų modernizacijos planas: nuspręsta modernizuoti pirmus 6 fortus, tačiau galutinai modernizuoti tik pirmieji trys. 1912 metais patvirtintas tvirtovės plėtros planas: suprojektuota antroji fortifikacinė linija su 12 naujų fortų. Tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo šis projektas galutinai neįgyvendintas – statybos darbai tevyko du sezonus, per juos buvo spėta pradėti betonuoti kazematus Romainių (dar vadinamame X forte ir iš dalies suformuoti reljefą kituose antrosios linijos fortuose.
Parengė Renata Kilinskaitė
Daugiau: http://atfort.kaunas.lt/
Lit.: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/997

Birželio 21 dieną bibliotekos jaunieji lankytojai rinkosi į Zapyškio bibliotekos organizuojamą vasaros skaitymų atidarymo popietę, kurios metu pagal pasirinktą Editos Mitkuvienės ir Aušros Didžgalvienės knygą „Kelionė po Lietuvą“ mažieji skaitytojai turėjo galimybę pakeliauti po Lietuvą, susipažinti su Lietuvos gamta, gyvūnija ir istorija.

Birželio 20 dieną Zapyškio bibliotekoje vyko simbolių ir jų prasmių tyrinėtojos bei knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ autorės Rasos Ambraziejienės paskaita ir knygos pristatymas „Pažink mūsų prigimties kultūros ženklus“.

Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 dienomis, visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų tema mums visiems primena, kad „Kartu mes kuriame ateitį“. Zapyškio bibliotekavisą savaitę vaikus ir suaugusius kvietė į renginius, skirtus paminėti Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Stiprinant mamos ir dukters tarpusavio ryšį, šiltus santykius, gegužės 8 dieną Zapyškio bibliotekininkė Elvina Čirkova pakvietė į kūrybinę popietę „Mama - pabūkime kartu“.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Zapyškio biblioteka prisijungė prie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyriaus pilietinės iniciatyvos „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (J.Marcinkevičius) ir pakvietė priešmokyklinės grupės vaikus į popietę.

Nuo 2018 m. balandžio mėnesio Viešojoje bibliotekoje veikia Mažųjų smalsučių klubas „0+“. Šis klubas išskirtinis tuo, kad jo nariai į klubą ne tik ateina, bet ir atropoja! Šį klubą įsteigusios bibliotekos darbuotojos - Vaikų centro edukatorė Šarūnė Baltrušaitienė ir bibliotekos dailininkė Greta Duobienė tikisi, kad mažylių draugystė su knyga, prasidėjusi nuo pirmųjų mėnesių, tęsis visą gyvenimą. Viena iš susitikimo dalių - „paskaityk man, mama“ yra susijusi su knyga.