R. Požerskio fotografijos darbų paroda „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“

Fotomenininkas Romualdas Požerskis

Paroda eksponuota nuo 2016 metų gruodžio 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d.

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. liepos 7 d. Vilniuje. 1957–1969 m. mokėsi Kauno VIII vidurinėje mokykloje. 1979 m. vedė, žmona Virginija. Šeimoje du vaikai – Povilas (1980) ir Monika (1981).

1975 metais, baigęs tuometį Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1980-ųjų tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. 1993 m. pradėjo eiti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto lektorius pareigas. Nuo 2011-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto šiuolaikinių menų katedros profesorius.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1976, garbės narys (2011). Tarptautinio fotografijos festivalio jaunųjų konkurso du pagrindiniai prizai – fotografų ir žiūrovų (Arlis, Prancūzija, 1977). Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1989), Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas (1990), Tarptautinės meninės fotografijos (AFIAP) garbės vardas (1994). Už indėlį puoselėjant Europos kultūros paveldą Vienos universitete Austrijoje jam įteikta Hamburge įkurto Alfredo Toepferio fondo premija (2004). Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi (2005). Už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą – Lenkijos prezidento „Auksiniu Kryžiumi" (2006). B. Buračo fotografijos meno premija (2009).

Foto paroda „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai"

Fotografija po fotografijos – ir nebesvarbus tas ūgis, tikrovės keistumas išsisklaido, viskas sugrįžta į savo vietas – suprantu, kad jau žiūriu nebe į Alfonsą, bet į pasaulį kartu su Alfonsu. Todėl aplink Alfonsą esantys augalai ir gyvuliai ne tik atrodo didesni nei paprastai, bet ir įgiję sąmonę, žmogiškų savybių, kurios lieka nepastebėtos žvelgiant iš įprastų pozicijų, kai gamta būna tik naudojama.

Agnė Narušytė

„Mažasis Alfonsas" tarsi daugiavaizdė foto apysaka (netgi su intriguojančia erotine egzotika) apibendrina ir įamžina dešimt paskutiniųjų mažiausio Lietuvos ūkininko Alfonso Mickaus gyvenimo metų, o mums, žiūrintiems, atskleidžia netikėtą, nematytą, nepatirtą mažojo elfo kasdienišku paprastumu išdidintą gyvenimą. Ieškau veide užsirašiusios nevilties, neapykantos, tėvų nemeilės, aplinkinių abejingų užgauliojimų, bet visur matau ramia išmintimi šviečiantį žvilgsnį ir stebiuosi negandų užgrūdintos dvasiuos stiprybe. R. Požerskis tarsi burtininkas, tik vietoje stebuklingos lazdelės – fotoaparatu, mažąjį Alfonso gyvenimą padarė didelį ir mūsų fotografijos atminties diske įrašė dar vieną reikšmingą kūrinį.

Romualdas Rakauskas