„Iš duonos kvapo ir miškų giesmės
kalba gimtoji lūposna įdėta“.
J. Degutytė
Liaudies išmintis sako: „Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi“. Ir ne tik jo prasme, bet ir intonacija. Kitaip tariant, svarbu yra tai, kaip žodį pasakysi. O jis gali būti ramus ir sučiurlenti lyg upelis, tylutėliai sušlamėti tarsi vėjas ar garsus bei galingas ir sugriaudėti lyg kalnų griūties aidas ir sudrebinti it asfaltu džeržgiantis metalas.