Naujienos
Garliavos knygnešiui, vaistininkui K.Aglinskui
- Sukurta 2018 m. sausio 23 d., antradienį, 11.29 val.
Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės
Garliavos knygnešiui, vaistininkui K.Aglinskui
2017 m. spalio 11 d. K. Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.
Kauno rajono paminklai - Paminklas dvarininkui Ignui Karpiui Paštuvos kapinėse
- Sukurta 2018 m. sausio 22 d., pirmadienį, 16.11 val.
BATNIAVOS SENIŪNIJA
Paštuvos kaim kapinaitėse
Paštuvos parapijos kapinaitėse yra paslaptingas kapas. Antkapyje užrašyta, kad čia palaidotas Paštuvos dvaro, bažnyčios ir kapinių savininkas Ignas Karpis. Tai apie 2 m aukščio iš žemių supiltas apskritas kauburys.
Apie Igną Karpį ir tariamą jo kapą sklando įvairios legendos. Manoma, jog statant paminklą, buvo suklysta. Dvarą 1738 m. įsigijo Pranciškus Anta¬nas Karpis, jį paveldėjo sūnus Juozapas Karpis, pu jo mirties dvaras atiteko Juozapo sūnui Mauricijui Pranciškui Karpiui. Paštuvos dvarą 1782 m. paveldėjo Mauricijau*! brolis Felicijonas, o iš pastarojo - sūnus Eustachijus Karolis Karpis. Dokumentų, įrodančių, jog Paštuvos dvaras būtų priklausęs Ignui (Ignacijui) Karpiui ir kad jis tikrai čia palaidotas, nėra.
Ignacijus Karpis (1780-1809) negalėjo valdyti Pašiuvos dvaro, kadangi šis jam nepriklausė. Po tėvo Benedikto mirties L Karpis, būdamas vienturtis sūnus, paveldėjo tėvo dvarus, taip pat ir pats buvo jų nemažai įsigijęs, tačiau Paštuvos tarp jų nėra. Joniškėlis - šios Karpių giminės centras. Jame Ignas Karpis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, tad greičiausiai ten mirė, ten ir yra palaidotas.
Paminklas I. Karpiui iškilo daug vėliau, tarpukariu, tuomečio kapinių sargo Stasio Veličkos iniciatyva. Pasakojama, kad dvarininkui Karpiui mirus, jo siela niekaip negalėjusi nurimti. Ar dėl padarytų nuodėmių, ar dėl per didelio sielvarto. Atsikeldavusi ir vaikščiodavusi po apylinkes gąsdindama žmones. Neapsikentę paštuviškiai pasiskundė kunigui. Šis pataręs atkasti kapą ir mirusiajam nukirsdinti galvą, o tada vėl užkasti. Bet tai nepadėjo. Vaiduoklis ir toliau klajojo po apylinkes, tik dabar jau galvą nešda¬vosi rankose. Teko žmonėms dar kartą kapą atkasti ir padėti galvą prie kojų, kad numirėlis jos nebepa¬siektų. O kad būtų tikriau, tai kauburį supylė ir ant jo paminklą su kryžiumi pastatė. Nuo tada siela aprimo ir nebesivaideno.
Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Šimtmečio liudijimai ; kn. 1).
Kauno rajono paminklai - Kunigui misionieriui Jonui Bružikui Garliavoje
- Sukurta 2018 m. sausio 2 d., antradienį, 14.05 val.
GARLIAVA
Bažnyčios g. 3
2015 m. rugsėjo 27 d. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje pašventintas naujai pastatytas kryžius. Kryžius skirtas kraštiečiui kunigui, misionieriui Jonui Bružikui atminti. Kryžiaus autorius – Kazimieras Martinaitis.
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės
Rimvydo Valatkos knygos „Jogailos akmuo Lenkija“ pristatymas
- Sukurta 2017 m. lapkričio 14 d., antradienį, 11.04 val.
Rugsėjo 26 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje žymus Lietuvos žurnalistas, savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius, publicistas Rimvydas Valatka pristatė savo knygą „Jogailos akmuo Lenkija“.
Paprasto žmogaus mintys apie Lietuvos visuomenę V. Rašimo monospektaklyje „Švęsti kosmose ir tvarte“
- Sukurta 2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienį, 14.44 val.
Lapkričio 8 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatytas Keistuolių teatro monospektaklis „Švęsti kosmose ir tvarte“ Lietuvių rašytojo ir eseisto Gendručio Morkūno kūrinių motyvais.
Klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „Metai“ aptarimas ir Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra
- Sukurta 2017 m. lapkričio 7 d., antradienį, 11.54 val.
Spalio 12 d. klube „Atvertas ekranas“ K. Donelaičio poemos „ Metai“ aptarimas ir režisieriaus Vytauto Rumšo dramos „Donelaitis“ peržiūra, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.
Kauno rajono paminklai - Zapyškio krašto knygnešiams
- Sukurta 2017 m. spalio 16 d., pirmadienį, 14.00 val.
ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Zapyškis
2006 m. Zapyškyje atidengtas stogastulpis, skirtas knygnešiui Jurgiui Žitinevičiui ir kitiems Zapyškio krašto knygnešiams atminti. Ant stogastulpio užrašyta: „Sibire nužudytam knygnešiui Jurgiui Žitinevičiui ir Zapyškio knygnešiams atminti. 2006“
Stogastulpio lentose iškaltos knygnešių pavardės: Antanas Vaidelis, Jokūbas Reipa, Gudaitis, Juozapas Jarašius, Mykolas Nacevičius, Kazimieras Kalėda, Vincas Tamulaitis Vladislovas Palukaitis, Juozapas Skinkys, Motiejus Oleka, Motiejus Eimaitis, Baltrus Sutkus, Antanas Rastauskas, Antanas Rinkus – Rinkevičius, Lukas Staugaitis (Lukošius), Marija Daukšaitė-Dambravičienė.
Stogastulpio autorius - tautodailininkas Adolfas Teresius.
Minint lietuviškos spaudos atgavimo 100-metį, ant namo (Sodų g. 4, Dievogala), kuriame gyveno
žymiausi šio krašto knygnešiai M. Eimaitis ir J. Žitinevičius, 2004 m. atidengta ąžuolinė
atminimo lenta. Autorius tautodailininkas A. Jasilionis.
Kauno rajono senkapiai - Antalkių kapinynas (Šilelio kalva)
- Sukurta 2017 m. spalio 16 d., pirmadienį, 13.52 val.
VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Antalkių kaimas
Kapinynas yra netoli Žvirgždės ir Karklės upelių santakos. Kalva paveikta natūralios gamtinės erozijos, apardyta seniau kasant joje duobes, ilgą laiką buvusi ariama, vėliau apsodinta mišku, kuriuo dabar ir apaugusi. Kapai - nedegintų mirusiųjų kapai su III-IV a. po Kristaus būdingomis įkapėmis; dalis kapų suardyta ar sunaikinta seniau ariant, kasant duobes ir sodinant mišką. 1997 m.įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit. ir nuotr.: kvr.kpd.lt
Kauno rajono Senkapiai - Krūvandų kapinynas
- Sukurta 2017 m. spalio 16 d., pirmadienį, 10.22 val.
VILKIJOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Krūvandų kaimas
1979 m. ištirtas 238 kv. m. Krūvandų kapinyno plotas. Aptikta 10 apardytų griautinių žmonių kapų. Dalis kapų sunaikinta.
1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Lit. ir nuotr. iš kvr.kpd.lt