KARMĖLAVA
Vilniaus g.

Su Karmėlava siejamas svarbus spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, etnografo, fotografo, muziejininko Balio Buračo gyvenimo tarpsnis. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo pradinių klasių mokytoju ir bibliotekininku. Minint 120-ąsias B. Buračo gimimo metines, 2017 m. gegužės 27 d. prie buvusios mokyklos Vilniaus gatvėje, kurioje jis dirbo ir gyveno, pastatytas koplytstulpis. Ant pastato atidengta atminimo lenta su irašu: „1944–1954 m. šiame name gyveno ir čia veikusioje mokykloje dirbo etnografas Balys Buračas (1897–1972)“. Autorius ir šių darbų iniciatorius – tautodailininkas Eugenijus Banys.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

s žmogus 1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu. Gražų šeštadienio, gegužės dvidešimtosios, rytą prie senosios Karmėlavos mokyklos buvo pašventintas Eugenijaus Banio išdrožtas koplytstulpis ir Balio Buračo atminimo lenta. Už gražias akimirkas dėkojame Audronei ir Eugenijui Baniams, Vilijai Čerkašinienei, Egidijui Stancikui, Antanui Vaičiui, Šarūnui Šukevičiui, Virginijui Veprauskui, Živilei Jurgaitienei, Marijui Buračui, Laimai Šlekienei (Buračaitei), Šiaulė

KARMĖLAVA

Atminimo lenta, skirta  lietuvių pedagogo, fotografo,  etnografo,  kraštotyrininko, spaudos darbuotojo  Balio  Buračo  120 –osioms gimimo metinėms paminėti.  Tautodailininkas – E. Banys. Atidengta 2017 m.

Balys Buračas  1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu.

Dauigiau: https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/istikimai-saugo-b-buraco-atminima-karmelavoje-820568

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

s žmogus 1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo ir ėjo bibliotekos vedėjo pareigas Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu. Gražų šeštadienio, gegužės dvidešimtosios, rytą prie senosios Karmėlavos mokyklos buvo pašventintas Eugenijaus Banio išdrožtas koplytstulpis ir Balio Buračo atminimo lenta. Už gražias akimirkas dėkojame Audronei ir Eugenijui Baniams, Vilijai Čerkašinienei, Egidijui Stancikui, Antanui Vaičiui, Šarūnui Šukevičiui, Virginijui Veprauskui, Živilei Jurgaitienei, Marijui Buračui, Laimai Šlekienei (Buračaitei), Šiaulė

NEVERONIŲ SENIŪNIJA

Medinė skulptūra „Metraštininkas“ prie Neveronių gimnazijos. Pastatyta 2013 m.
Autorius tautodailininkas Adolfas Teresius.

Nuotr. Gražinos Grybienės

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Paštuvos kapinės

Kryžius Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas Paštuvos kapinėse.

Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Šimtmečio liudijimai ; kn. 1).

KAČERGINĖ

Kačerginės sąjūdiečio A. Mirskio ir girininko K. Balčiūno pastangomis Kačerginės centre esančiame parke, 1993 m. pastatytas kryžius  „Žuvusiems už Tėvynę“, skirtas pokario aukoms atminti.

Lit. ir nuotr.. : Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.

RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Gaižėnų kaimas 

1995 m. pastatytas paminklinis akmuo, skirtas poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).

Andrius Vištelis - Višteliauskas buvo bene žymiausias „Aušros“ poetas, jos rėmėjas ir platintojas, tačiau poetinis talentas nebuvo stipriausia šios asmenybės pusė. Kitas Vištelio biografijos posūkis – 1863 m. sukilimas. Dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių, Ąžuolų Būdos miškuose. Už sumanumą ir drąsą pelnė karininko laipsnį. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas. Bene populiariausia ir dar ilgai po sukilimo dainuota – „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę ir nežinia kokiu būdu pavyko pabėgti į Vakarus. Atsidūrė Italijoje, kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos. 
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL. Kurti pradėjęs nuo 17 metų, parašė lyriškų, artimų liaudies dainoms eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), išvertė lenkų poezijos kūrinių, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių ir lenkų spaudoje.

1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena poema „Visais gyvybės ko-deksais“ skirta A. Vištelio atmini¬mui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę apie A. Vištelį „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai).

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Zapyškis

Stogastulpis, skirtas Zapyškio krašto Šaulių atminimui. Pastatytas 2016 m.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Raudondvaris, Nevėžio g.

Paminklinis ansamblis įrengtas toje vietoje, kur, kaip liudija įrašas kryžiuje, „pokario metais buvo užkasami žuvę Lietuvos vyrai“. 1989 m. spalio 22 d. Raudondvario Sąjūdžio bei mokslininko dr. Vinco Joneliūno iniciatyva čia perlaidoti Raudondvario apylinkėse žuvusių ir nukankintų rezistencijos kovotojų palaikai.
Paminklinį ansamblį sudaro iš nerūdijančio plieno pagamintas kryžius, paminklinis akmuo ir paminklinė plokštė. Ant paminklinio akmens užrašas: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1944-1953 m.“. Paminklinėje plokštėje iškaltos palaidotųjų pavardės ir įrašas: „JIE NORĖJO GYVENTI, BET TURĖJO DRĄSOS MIRTI. AMŽINAI GYVI ARTIMŲJŲ IR LIETUVOS ŽMONIŲ ŠIRDYSE“.
Gatvės grindinio fragmentas primena, kad čia gulėjo žuvusiųjų kūnai. Paminklo projektas parengtas vadovaujant S. Abromavičiui.
1993 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/lietuvos-partizan%C5%B3-kapai/

Lit.:
Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas .- Kaunas, 2007 .- P. 194.
Paminklai laisvės kovotojams : [lankstinukas] .-Kaunas, 1999.
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

KULAUTUVA

Stogastulpis, skirtas Fugelevičių šeimai - paskutiniems Kulautuvos dvaro savininkams atminti. Pagerbdamas senelių – dvaro savininkų, tėvo, dėdės, tetų atminimą, lėšas stogastulpiui statyti skyrė kolekcininkas, giminaitis Vytautas Fugelevičius.
Pastatytas 2014 m. Autorius tautodailininkas Adolfas Teresius.

Daugiau: http://marijosblogas.blogspot.com/2019/02/pakaunes-ziemospasakos-kulautuva.ht

Lit. ir nuotr.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Naugardiškių km.

Paminklas Prancūzijos armijos generolo Napoleono apsilankymui Kauno rajone atminti. Užrašas ant paminklo : „1812 m. birželio 23 d. Naugardiškėse buvo įsikūręs Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Didžiosios armijos štabas".
Pastatytas 2002 m.

Daugiau: https://www.kvb.lt/lt/krastieciams/gallery/506-napoleonas-i

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės (2014 m.)