Kraštotyra
Ražiškiai
Ražiškių kaimas
Važiuojant pietiniu Kauno aplinkkeliu nuo Rokų į Garliavą, už Jiesios upės ir geležinkelio matosi Ražiškių kaimelis. Gyvenvietė įsikūrusi šalia Jiesios slėnio, lygumoje, nuo Garliavos atribota Maišupio upelio. Kaip ir prieš du šimtus metų kaimelis turi apie tuziną sodybų, įsikūrusių buvusių Vaitapolės, Kazimieravos, Zagrados, Marviliaus palivarkų žemėse. Tarpukariu, po žemės reformos Ražiškiai išaugo turėjo 32 ūkiuose gyveno 184 gyventojai (1925 m), dalį gyventojų sudarė naujakuriai. Darbštesnieji iš įsigytos žemės greit „prakuto“ kiti pasinaudojo sovietų okupacija. Pokariu žemė buvo nusavinta, atima didžiuma padargų ir gyvulių, dauguma žmonių suvaryta darbui į 1948 m. įkurtą „Aušros“ kolūkį, nepatenkintus išvežė į Sibirą. Nebeliko tarpukarį kaimelyje buvusio malūno, plytinės, automotrisos kursavusios į Kauną. Nors pokaris buvo sunkus ražiškiečiai prisitaikė dirbo ir tvarkėsi, vaikus leido į aplinkines mokyklėles.
Lit.: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=938&;page=33
Vailionytė Danutė
Honorata : [biografinė apybraiža apie tarpukario Lietuvos visuomenės veikėją H. Ivanauskienę] / Danutė Vailionytė ; dailininkė Rita Penkauskienė. - Kaunas : Arx reklama, 2017. - 320 p. : iliustr.
Istorike, publiciste Danutė Vailionytėknygoje „Ilonorata" pristato išskirtinę tarpukario Lietuvos šviesuolę, aktyviai dalyvavusią jaunos mūsų valstybės gyvenime. Honorata Paškauskaitė-Ivanauskienė - garsaus gamtininko T. Ivanausko žmona ir bendramintė. Jos asmenybė, moralinės nuostatos, giliai suvokiamas pilietiškumas subrendo lietuvių tautinio atgimimo metais, kūrybingai atsiskleidė įvairiose jos veiklos srityse. Istorinis fonas, knygoje aprašomos spalvingos buities detalės, inteligentijos bendravimo niuansai tarsi priartina tolstančio laiko atmosferą, šviesuomenės laikyseną taikos, karo, o ypatingai pokario metais, kai Ivanauskų Obelynėje prieglobstį rado garsus nepriklausomos Lietuvos diplomatas Petras Klirnas, kiti režimo persekioti žmonės.
Gražiai pasitarnauja puikiai išsaugotas Ivanauskų šeimos archyvas: fotografijos, laiškai, užrašai, dienoraščiai. Svarbūs ir autentiški įspūdžiai: autorė yra H. Ivanauskienės krikšto dukra, tad artimas bendravimas, ryškūs atsiminimai padeda su kurti gyvą neeilinės moters portretą.
Pirmą kartą skaitytojų dėmesiui pateikiami H. Ivanauskienės rankraštinio palikimo fragmentai - išsamesnio nagrinėjimo verti filosofiniai užrašai, esė.
Žemkauskas Petras
Krokodilo ašaros : satyra ir humoras / Petras Žemkauskas. – Kaunas : Kalendorius, 1998.
Knygoje - nūdienos aktualijas atspindinčios apysakos. Autorius jautriai, pasitelkęs psichologiją, turėdamas didelę įžvalgos dovaną ir žurnalisto darbo patirtį, nagrinėja žmonių tarpusavio santykius, poelgių priežastis, pasekmes, subtiliai atskleidžia atpildo už nusikaltimus neišvengiamumą, akcentuoja gėrio, meilės, savitarpio pagarbos, teisingumo svarbą ir gyvenimo prasmę.Išleista 2011 m.
Rašytojo Petro Žemkausko dilogijos „Juodasis sąsiuvinis“ veikėjai siekia kuklių, tačiau kiekvienam žmogui labai svarbių tikslų - įveikti blogį. Nematomas žmogus pastebi aplinkoje daug daugiau nei tada, kai yra stebimas pašaliečių.
Kiekviename romano skyrelyje aptinkame įspūdingų psichologinių įžvalgų, išradingų detektyvinių elementų, kurie išlaiko skaitytojo dėmesį nuo kūrinio pradžios iki pabaigos. Išleista 2012 m.
Pasakoje pabrėžiama darbo reikšmė žmogaus gyvenime, smerkiamas dykaduoniavimas. Išleista 2011 m.
Tai dvidešimtoji poeto ir prozininko, žurnalisto Petro Žemkausko knyga, kurios išleidimas sutampa su autoriaus 85 metų sukaktimi. Greta naujausių humoristinių ir satyros kūrinių rinktinėje yra ir anksčiau skelbtų.
Knygoje Lietuvos gyvenimo reiškinių skalė labai plati, apima net pusę šimtmečio - taip susidaro įspūdis, lyg tai būtų probėgomis praplaukusi ekskursija per ne vienos kartos žmonių gyvenimus. Išleista 2013 m.
Žurnalistas, poetas ir prozininkas Petras Žemkauskas naujoje apysakų knygoje „Jogundės mįslė“ toliau gilinasi į savo pamėgto psichologinio-detektyvinio romano žanro subtilybes. To paties pavadinimo apysakoje tęsiamas žurnalistų sąjungos premijuotas romanas „Neprasilenk su laime“. Čia skaitytojai vėl turės galimybę pažvelgti į jau pažįstamo veikėjo žurnalisto Ramūno Digrio darbo užkulisius, aiškinantis įvairiausių nusikaltimų bylas. Skyriuje „Laiškas iš anapus“ romano herojus prisimena savo ankstyvąją jaunystę, subtiliai atskleisdamas sovietinės Lietuvos žaizdas paprasto žmogaus akimis, kuomet įkyriai skelbta klasių kova Lietuvoje faktiškai buvo engiamos tautos išsivadavimo kova. Išleista 2013 m.
Kai šilas kvepia medumi : [poemėlė vaikams] / [Petras Žemkauskas] ; [dailininkė Ieva Židonytė-Kavaliauskienė]. – Kaunas : Kalendorius, [2014].
Piniginė ir sargiukas : [poemėlės vaikams] / [Petras Žemkauskas] ; [dailininkė Ieva Židonytė-Kavaliauskienė]. – Kaunas : Kalendorius, [2014].
Du netikėtumai : [poemėlės vaikams] / [Petras Žemkauskas] ; [dailininkė Ieva Židonytė-Kavaliauskienė]. – Kaunas : Kalendorius, [2014].
Vijurkėlio kapela ir cirkas : [poemėlės vaikams] / [Petras Žemkauskas] ; [dailininkė Ieva Židonytė-Kavaliauskienė]. – Kaunas : Kalendorius, [2014].
Nuo Adomo ir Ievos laikų pasaulis taip sutvarkytas, kad mes dažniausiai nejaučiame, kiek ir ko slepia mūsų sąmonė, kur mes klystame, o kokių galimybių neišnaudojame.
Perskaitęs šią knygą Jūs pasijusite lyg būtumėte valgęs arba matęs ragaujančius Adomo valgyto pažinimo obuolio skiltelę, pajusite jos skonį ir visas valgymo pasekmes, o gal net perkainosite savo požiūrį į gyvenimo vertybes.
Knygoje aprašomas Šiaurės Dzūkijos žmonių gyvenimo būdas, jų papročiai, buitis, darbų specifika. 2018 m.
Kauno rajono kraštas knygose - 2017
Honorata : [biografinė apybraiža apie tarpukario Lietuvos visuomenės veikėją H. Ivanauskienę] / Danutė Vailionytė ; dailininkė Rita Penkauskienė. - Kaunas : Arx reklama, 2017. - 320 p. : iliustr.
Istorike, publiciste Danutė Vailionytėknygoje „Ilonorata" pristato išskirtinę tarpukario Lietuvos šviesuolę, aktyviai dalyvavusią jaunos mūsų valsty¬bės gyvenime. Honorata Paškauskaitė-Ivanauskienė - garsaus gamtininko T. Ivanausko žmona ir bendramintė. Jos asmenybė, moralinės nuostatos, giliai suvokiamas pilietiškumas subrendo lietuvių tautinio atgimi¬mo metais, kūrybingai atsiskleidė įvairiose jos veiklos srityse. Istorinis fonas, knygoje aprašomos spalvingos buities detalės, inteligentijos bendravimo niuansai tarsi priartina tolstančio laiko atmosferą, šviesuomenės laikyseną taikos, karo, o ypa¬tingai pokario metais, kai Ivanauskų Obelynėje prieglobstį rado garsus nepriklausomos Lietuvos diplomatas Petras Klirnas, kiti režimo persekioti žmonės.
Gražiai pasitarnauja puikiai išsaugotas Ivanauskų šeimos ar¬chyvas: fotografijos, laiškai, užrašai, dienoraščiai. Svarbūs ir autentiški įspūdžiai: autorė yra H. Ivanauskienės krikšto duk¬ra, tad artimas bendravimas, ryškūs atsiminimai padeda su kurti gyvą neeilinės moters portretą.
Pirmą kartą skaitytojų dėmesiui pateikiami H. Ivanauskienės rankraštinio palikimo fragmentai - išsamesnio nagrinėjimo verti filosofiniai užrašai, esė.
Honorata
Honorata : [biografinė apybraiža apie tarpukario Lietuvos visuomenės veikėją H. Ivanauskienę] / Danutė Vailionytė ; dailininkė Rita Penkauskienė. - Kaunas : Arx reklama, 2017. - 320 p. : iliustr.
Istorike, publiciste Danutė Vailionytėknygoje „Ilonorata" pristato išskirtinę tarpukario Lietuvos šviesuolę, aktyviai dalyvavusią jaunos mūsų valsty¬bės gyvenime. Honorata Paškauskaitė-Ivanauskienė - garsaus gamtininko T. Ivanausko žmona ir bendramintė. Jos asmenybė, moralinės nuostatos, giliai suvokiamas pilietiškumas subrendo lietuvių tautinio atgimi¬mo metais, kūrybingai atsiskleidė įvairiose jos veiklos srityse. Istorinis fonas, knygoje aprašomos spalvingos buities detalės, inteligentijos bendravimo niuansai tarsi priartina tolstančio laiko atmosferą, šviesuomenės laikyseną taikos, karo, o ypa¬tingai pokario metais, kai Ivanauskų Obelynėje prieglobstį rado garsus nepriklausomos Lietuvos diplomatas Petras Klirnas, kiti režimo persekioti žmonės.
Gražiai pasitarnauja puikiai išsaugotas Ivanauskų šeimos ar¬chyvas: fotografijos, laiškai, užrašai, dienoraščiai. Svarbūs ir autentiški įspūdžiai: autorė yra H. Ivanauskienės krikšto duk¬ra, tad artimas bendravimas, ryškūs atsiminimai padeda su kurti gyvą neeilinės moters portretą.
Pirmą kartą skaitytojų dėmesiui pateikiami H. Ivanauskienės rankraštinio palikimo fragmentai - išsamesnio nagrinėjimo verti filosofiniai užrašai, esė.
Juozas Obelienius
KRAŠTOTYRININKAS
Eini, ir pėdos lieka aiškios,
Ir jų nebeužsnigt---
Smagu po savo žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt!
Just. Marcinkevičius
Panemunių kraštas garsus savo istorine praeitimi, piliakalniais, alkvietėmis ir senkapiais. Čia ir iki šiol mūsų žiloji praeitis rusena.
Garsus panemunių kraštas ir žmonėmis, kurie čia gyveno, ir savo gyvenimo darbais įrašę šlovingus puslapius į mūsų krašto istoriją.
Vienas jų – Juozas Obelienius (1903–1979) – kilęs iš vaizdingo Riogliškių kaino, esančio prie Nemuno. Vaikystėje lankė vietos pradinę mokyklą, o 1923–1926 m. gyveno Kaune ir dirbo Kauno „Aušros“ gimnazijoje sekretoriumi. Vakarais J. Obelienius mokėsi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnazijoje suaugusiems. Po to, mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete.
Dirbdamas Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose ir technikumuose, J. Obelienius aktyviai reiškėsi sportinėje veikloje, buvo akademinio sporto klubo pirmininkas. Jis parengė ir išleido knygą „Lietuvos TSR vandens turistų keliai“ (1972 m.). Ši knyga pakartotinai buvo išleista 1982 m. Šioje knygoje autorius plačiai apžvelgė gimtinės praeities paminklus.
Jaunystėje J. Obelienius susidomėjo Vydūno gyvenimu ir kūryba, o pats tapo jo pasekėju-vegetaru. Savo gimtajame kaime suorganizavo alkoholio negeriančių ir nerūkančių jaunuolių būrelį.
J. Obelienius buvo kūrybingas kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas. Per savo gyvenimą jis surinko per tūkstantį dainų su melodijomis ir užrašė daug pasakų ir padavimų. Vienas iš jų „Altoniškių piliakalnis“.
Vienas svarbiausių jo kraštotyros darbų „Pluoštas medžiagos Zapyškio apylinkės monografijai“ (I, II, III d.), kurį autorius parašė 1976 m. gyvendamas Vilniuje.
Kitas svarbus jo darbas „Nesurašyti testamentai“, kurį J. Obelienius parašė 1974–1979 m. rinkdamas medžiagą Zapyškio istorijai. Čia aprašomas dešimties metų pokarinio laikotarpis, apie kurį papasakojo vietos gyventojai, kurie buvo grįžę iš tremties Sibire. Paties autoriaus atmintyje buvo išlikęs tragiškas įvykis 1945 m. liepos 15 d., kai NKVD kareiviai nužudė Riogliškių kaimo gyventojus Aleksandrą Paulauską, Nataliją Paulauskienę, Marcelę Kizevičiūtę ir Joną Gudaitį. Slėpdami savo nusikaltimus, padegė sodybą. Tačiau okupantų niekšiškumas išliko žmonių atmintyje.
Aprašydamas tragiškus pokario metų įvykius Zapyškio apylinkėje, autorius rėmėsi autentiškais pasakotojų žodžiais, juos užrašydamas į magnetofono juostą. Iš užrašytų atsiminimų matosi kaip žmonės gyveno ir kaip jautėsi savo namuose, kaip skaudžiai žeidė jų būtį brolžudikiškos žudynės, žiaurumas, okupantų smurtas. Pokario kartos žmonės kaime pergyveno tiek, kiek nėra tekę dešimčių kitų kartų daliai. Ta prasme, Zapyškio apylinkės likimas atspindi visos Lietuvos gyvenimui.
J. Obelienius artimai bendravo su fotožurnalistu, publicistu, kraštotyrininku ir žemiečiu Bernardu Aleknavičiumi, lankėsi jo namuose Klaipėdoje, susirašinėjo laiškais. Apie pažintį ir bendradarbiavimą su J. Obelieniu, B. Aleknavičius aprašė leidinyje „Lekėčių sakmės“ ir leidinyje „Suvalkija“ 1999 m., Nr. 2, psl. 30–34.
J Obelienius šeimos nesukūrė ir mirė vienišas Vilniuje 1979 m. rugpjūčio 29 d. Artimųjų dėka, palaidotas Lekėčių kapinėse.
Kraštotyrininkas Antanas Vaičius
Kauno rajono kryžiai - Kryžiai Domeikavoje - II
DOMEIKAVA
Bažnyčios g. 1
Kryžius su Marijos ir Juozapo skulptūrom prie Lietuvos kankinių bažnyčios Domeikavoje.
Autorius - V. Žilinskas. Architektas - K. Pempė
Kryžiaus aukštis- 7m., skulptūrų- 3m.
Lit. ir nuotr. http://foto.delfi.lt/picture/1819304/
Kauno rajono paminklai - Kauno marių užlietiems kaimams atminti
VAIŠVYDAVA
Netoli Pakalniškių piliakalnio, šiuo metu Kauno miesto savivaldybei priklausančioje Vaišvydavos dalyje, gyventojų iniciatyva 1989 m. spalio 22 d. pastatyta ąžuolinė skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti. Joje išraižyti Maironio žodžiai: „ NEAPLEISK, AUKŠČIAUSIAS, MŪSŲ IR BRANGIOS TĖVYNĖS“. Ant medinio postamento – kaimų pavadinimai: Pakalniškiai, Gastilionys, Šilėnai, Kampiškiai, Dvareliškiai, Mozūriškiai. Šie kaimai dabar skendi Kauno marių dugne.
Autorius tautodailininkas Viktoras Žilinskas. Pastatytas Vaišvydavos sąjūdžio grupės ir gyventojų iniciatyva.
Daugiau:
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kauno_marios
Lit.:
Iš užmaršties sugrįžę [reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A.Vaičius. - Kaunas, 1992 m..
Kauno rajono kryžiai - Senoms kaimo kapinaitėms atminti Irėniškių kaime
GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Irėniškių km.
Kryžius senoms kaimo kapinaitėms atminti. Pastatytas teisininko Aleksandro Žilinsko, šalia buvusio Zagrados dvaro.
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės
V. Bernatoniui Kulautuvos kapinėse
Paminklas tautodailininkui mokytojui Vladui Bernatoniui Kulautuvos kapinėse.
Vladas Bernatonis Vilniaus universitete studijavo klasikines kalbas, Kulautuvos vidurinėje mokykloje dėstė vokiečių kalbą, vėliau dirbo užsienio kalbų dėstytoju Kauno politechnikos institute. Taip pat tapė paveikslus, daugiausiai peizažus, dalyvavo rajono tautodailininkų darbų parodose. Po mirties išleista knygelė „Iš prisiminimų“. Palaidotas Kulautuvos kapinėse. Kapą puošia dukros Beatos ir jos vyro Artūro Šadzevičiaus sukurtas koplytstulpis. Pastatytas 2000 m.
Daugiau apie jį: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2076
Lit. Ir nuotr. Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr.