Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno Tvirtovės parkas

KAUNO MIESTO IR KAUNO RAJONO DALIS

„KAUNO TVIRTOVĖ "– tai gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta Kaune ir jo apylinkėse 1882–1915 metų laikotarpiu ir turėjusi apginti vakarinę Rusijos imperijos sieną". Kaunas buvo strategiškai svarbi vieta: miestą kirto geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir Sankt Peterburgas–Karaliaučius, buvo pastatytas tiltas per Nemuną ir geležinkelio tunelis, čia susikirto svarbūs keliai. Be to, įkurti tvirtovę dviejų didelių upių santakoje buvo strategiškai tikslinga – tokia natūrali gamtinė aplinka, iškilus reikalui, priverstų puolančiąją kariuomenę išsklaidyti savo jėgas. Pablogėjus Rusijos ir Vokietijos santykiams, XIX a. 8 dešimtmetyje imta svarstyti pirmosios klasės tvirtovės įkūrimo Kaune galimybė, o galutinis sprendimas priimtas 1879 m. po Rusijos–Turkijos karo.Pirmuoju statybos etapu (1882–1889 m.) buvo pastatyti 7 fortai, 9 tarpinės baterijos, centriniai įtvirtinimai, kazematuoti sandėliai, kareivinės, administraciniai pastatai. Pirmo Kauno tvirtovės generalinio plano sudarytojai: generolai Konstantinas Zverevas, Nikolajus Obručevas ir pulkininkas Ivanas Valbergas. Visi pirmo statybų etapo fortai statyti pagal tipinį 1879 m. Rusijos imperijos mūrinio forto projektą, todėl yra panašios konstrukcijos, skiriasi tik konstrukcinių elementų išdėstymu ir integravimu į reljefą. Šie fortai paprastai yra netaisyklingo penkiakampio formos, turi dvi savarankiškas – artilerijos ir pėstininkų – pozicijas, kareivines, kazematuotas slėptuves ir šaudmenų sandėlius. Fortus juosia gynybiniai grioviai, kurių gynybai skirti užnugario kaponieriai, puskaponieriai ir centrinis kaponierius. Didžiąją dalį forto perimetro juosia kontreskarpinė siena, užnugarį – eskarpinė siena. Ilgalaikės baterijos – tai sunkiosios ir prieššturminės artilerijos pozicijos, išdėstytos tarpuose tarp fortų, toje pačioje fortų žiedo linijoje, ir skirtos užtikrinti besiginančios tvirtovės artilerijos jėgą. Baterijos kur kas mažesnės už fortus, susideda iš vienos ar kelių slėptuvių-sandėlių ir nedidelių galerijų, nutiestų į barbetus. Baterijas juosiantys gynybiniai grioviai, skirtingai nei fortų, neturėjo plytinių sienų.
Vėlesnį statybų etapą galima apibūdinti kaip Kauno tvirtovės modernizaciją. 1890 metais pagal S. Glinkos-Jančevskio projektą pradėti statyti Linkuvos gynybiniai įtvirtinimai, kurių pagrindą sudarė VIII fortas, vėliau įjungtas į modernią vientisą gynybinę sistemą. Šis fortas, X baterija, kairiojo sparno liunetas buvo sujungti žemės pylimais, taip pat kairiajame ruožo flange įrengtas vienintelis Kauno tvirtovėje vandens griovys. Šio forto statyboje jau naudotas betonas, jis buvo aprūpintas elektros energija, kanalizacija ir kitomis to meto naujovėmis. Pastačius VIII fortą, buvo uždaryta pirmoji fortifikacinė linija. Pastebėjus tvirtovės planavimo trūkumus, 1903 m. pagal naujausią profesoriaus K. Veličkos 1897 m. planą pradėtas statyti IX fortas. Šis fortas gerokai mažesnis, turėjo tik vieną – pėstininkų – poziciją, jo statyboje naudotas betonas, forte įrengta elektra, kanalizacija. 1908 m. patvirtintas fortų modernizacijos planas: nuspręsta modernizuoti pirmus 6 fortus, tačiau galutinai modernizuoti tik pirmieji trys. 1912 metais patvirtintas tvirtovės plėtros planas: suprojektuota antroji fortifikacinė linija su 12 naujų fortų. Tačiau dėl prasidėjusio I pasaulinio karo šis projektas galutinai neįgyvendintas – statybos darbai tevyko du sezonus, per juos buvo spėta pradėti betonuoti kazematus Romainių (dar vadinamame X forte ir iš dalies suformuoti reljefą kituose antrosios linijos fortuose.
Parengė Renata Kilinskaitė
Daugiau: http://atfort.kaunas.lt/
Lit.: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/997

Vasaros skaitymų atidarymo popietė Zapyškio bibliotekoje „Vasara be knygos - ne vasara“

Vasaros skaitymų atidarymo popietė Zapyškio bibliotekoje „Vasara be knygos - ne vasara“

Birželio 21 dieną bibliotekos jaunieji lankytojai rinkosi į Zapyškio bibliotekos organizuojamą vasaros skaitymų atidarymo popietę, kurios metu pagal pasirinktą Editos Mitkuvienės ir Aušros Didžgalvienės knygą „Kelionė po Lietuvą“ mažieji skaitytojai turėjo galimybę pakeliauti po Lietuvą, susipažinti su Lietuvos gamta, gyvūnija ir istorija.

Skaityti

„Pažink mūsų prigimties kultūros ženklus“

„Pažink mūsų prigimties kultūros ženklus“

Birželio 20 dieną Zapyškio bibliotekoje vyko simbolių ir jų prasmių tyrinėtojos bei knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ autorės Rasos Ambraziejienės paskaita ir knygos pristatymas „Pažink mūsų prigimties kultūros ženklus“.

Skaityti

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Zapyškio bibliotekoje

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Zapyškio bibliotekoje

Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 dienomis, visose šalies bibliotekose vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų tema mums visiems primena, kad „Kartu mes kuriame ateitį“. Zapyškio bibliotekavisą savaitę vaikus ir suaugusius kvietė į renginius, skirtus paminėti Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.

Skaityti

Popietė Zapyškio bibliotekoje „Mama pabūkime kartu“

Popietė Zapyškio bibliotekoje „Mama pabūkime kartu“

Stiprinant mamos ir dukters tarpusavio ryšį, šiltus santykius, gegužės 8 dieną Zapyškio bibliotekininkė Elvina Čirkova pakvietė į kūrybinę popietę „Mama - pabūkime kartu“.

Skaityti

„Ačiū Lietuvai, ačiū kalbai, ačiū knygai, ačiū....“

„Ačiū Lietuvai, ačiū kalbai, ačiū knygai, ačiū....“

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Zapyškio biblioteka prisijungė prie Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyriaus pilietinės iniciatyvos „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (J.Marcinkevičius) ir pakvietė priešmokyklinės grupės vaikus į popietę.

Skaityti

Mažųjų smalsučių klubo 0+ veikla sustabdyta

Mažųjų smalsučių klubas 0+

Nuo 2018 m. balandžio mėnesio Viešojoje bibliotekoje veikia Mažųjų smalsučių klubas „0+“. Šis klubas išskirtinis tuo, kad jo nariai į klubą ne tik ateina, bet ir atropoja! Šį klubą įsteigusios bibliotekos darbuotojos - Vaikų centro edukatorė Šarūnė Baltrušaitienė ir bibliotekos dailininkė Greta Duobienė tikisi, kad mažylių draugystė su knyga, prasidėjusi nuo pirmųjų mėnesių, tęsis visą gyvenimą. Viena iš susitikimo dalių - „paskaityk man, mama“ yra susijusi su knyga.

Skaityti

Varkala Petras

doc202102151727561024 1


KNYGNEŠYS

Gimė 1872 m. Girininkų km., Rokų sen.

Tarnaudamas caro kariuomenėje Peterburge (apie 1894-1899 m.), mokėsi medicinos felčerių mokykloje. Besimokydamas buvo kiek laisvesnis, dažniau galėjo išeiti į miestą, bendrauti su Peterburge gyvenančiais studentais ir kitais lietuviais.
Atitarnavęs kariuomenėje, 1901 m. grįžo į Lietuvą su felčerio diplomu ir aukso medaliu. Buvo išsilavinęs, brandus žmogus. Dar kariuomenėje, gavęs lietuviškos spaudos, duodavo paskaityti kitiems lietuviams kareiviams. O sugrįžęs į tėviškę toliau tęsė lietuvybės veiklą. Įsijungė į tautinį sąjūdį, platino lietuvišką spaudą(su broliais).
Bendradarbiavo su knygnešiais A.Garmumi, J.Girniumi, J.Gabriu-Paršaičiu, J.Čėsna, J.Marčiulioniu, V. Bielskumi, K. Aglinsku(kilęs iš to paties kaimo).
Už lietuviškos spaudos platinimą buvo suimtas (1903 m.), du metus kalintas Kauno kalėjime. K.Aglinsko pastangomis 1905 m. paleistas.
Pirmojo pasaulinio karo metu (1914 m.) P. Varkalos šeimai buvo įsakyta išsikraustyti. Pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. Ūkininkavo. Grioviškės vienkiemyje įkūrė pavyzdinį ūki-dvarą.
P. Varkala palaidotas Panemunės kapinėse. Girininkų kaime (Rokų sen.) P. Varkalai atminti, (https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/component/content/article/34-straipsniai/1903-kauno-rajono-koplytstulpiai-ir-stogastulpiai-knygnesiui-petrui-varkalai) 1991 m. pastatytas koplytstulpis. Koplytstulpio autorius – Viktoras Žilinskas. Centrinė gatvė pavadinta P. Varkalos vardu.

Mirė 1941 m. balandžio 28 d. Kaune.

Daugiau apie jį: http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/petras_varkala.html

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Nuotr.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004.

Vakaronė „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“

Vakaronė „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“

Balandžio 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko vakaronė „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“. Renginio svečiai - Garliavos Sporto ir Kultūros centro folklorinis ansamblis „Gegutala“ ir KVMLR folklorinis vaikų ansamblis „Mėtauja“ (vadovė Nijolė Grivačiauskienė.)

Skaityti