Pradinis Kraštotyra Straipsniai

Kraštotyra

Kauno rajono paminklai - Partizanams Jonučių kaime

   jonuč2


jonuc1


jonuc3

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių km. 

Paminklinė kompozicija (kryžius ir paminklinis akmuo) Kazio ir Onos Dagilių sodyboje 1948 m. rugpjūčio 10 d. žuvusiems Tauro apygardos partizanams atminti. 1948 m. šioje sodyboje, įrengtame Tauro apygardos štabo žeminėje , kautynių metu su MGB vidaus kariuomenės 298– ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Garliavos valsčiaus poskyrio stribais žuvo Tauro apygardos vadas Jonas Petras Aleščikas – Rymantas, Žalgirio rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Juozas Skučas – Šaulys ir šios kuopos žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza – Papartis.
Kryžius pastatytas 1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Garliavos 1– osios grupės vadovo Ričardo Gudaičio ir nario Algirdo Drūlios iniciatyva.
Paminklinė plokštė įrengta 1992 m. gegužės mėn. J. P. Aleščiko sūnaus Jono Rimanto Aleščiko iniciatyva.
Autoriai - P. Petraitis ir A. Švirinas.
2010 m. kompozicija įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Lit.:
Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kaunas_paminklai.htm

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

Kauno rajono paminklai - S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui

 padain 

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Padainupio km., Alšėnų g.

Paminklas atidengtas 1933 m. liepos 17 d. Padainupio šaulių būrio iniciatyva (vadas – mokytojas Leonas Šlapkauskas). Šaulių būrio vado Jurgio Dulinsko teigimu, paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo 500 – osioms metinėms, tačiau ant paminklo iškalta data – 1933 m. liepos 17 d. – sutampa su S. Dariaus ir S. Girėno žūties data. Paminklo autorius – meistras iš Veiverių Antanas Glamba.
1964 ( 65?) m. paminklas nugriautas ir užkastas pakelėje prie Jono Žemaičio sodybos.
1989 m. liepos 16 d. Padainupio kaimo gyventojų iniciatyva paminklas atstatytas.
Paminklo granito plokštėje iškaltas įrašas: „MINĖKI PER AMŽIUS/VAIKAMS LIETUVOS/TAS TIKRAS DIDVYRIS/KAS ŽUVO DĖL JOS!/1933.VI.17/25 PADAINUPIO/ŠAULIŲ BŪRYS“.
1992 m.paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Daugiau:
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams-760902

Lit.:
Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas = Natural and cultural heritage of the Kaunas region / Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos miškų institutas ; [vertėjai Vijolė Arbas, Jeffrey Clarke ; kartografė Zinaida Orlovaitė]. - 2-asis leid.. - Kaunas : V3 studija, 2009.
Pažėrų parapijai – 100 metų / [sudarytojos Marija Ąžuolaitienė, Loreta Vaičienė]. - Kaunas : V3 studija, 2010.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

  

Kauno rajono paminklai - Tautos gedulo paminklas

  jonuc

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Jonučių kapinės

Jonučių kapinėse Garliavos Sąjūdžio grupės iniciatyva 1988 – 1990 m. iš lauko akmenų pastatytas paminklinis ansamblis Laisvės kovotojams už nepriklausomybę. Čia 1989 – 1993 m. iš užkasimo vietų perkelti ir palaidoti 1945 – 1949 m. Garliavos apylinkėse žuvę partizanai, taip pat įamžinti politiniai kaliniai, tremtiniai bei sovietų genocido aukos.Aukuro plokštėje iškalta: „PRISIMINK, LIETUVI, TUOS, KURIE KRITO, GINDAMI TĖVYNĖS LAISVĘ, ŽUVO SIBIRO ŽEMĖJE IR KITOSE PLAČIOJO PASAULIO VIETOSE“. Kitoje, toliau stovinčio paminklo plokštėje įrašas: „SURINKTIEMS IŠ ŠULINIŲ, ŠLAITŲ IR GRIOVIŲ, PARVEŽTIEMS IŠ TOLIMŲ TREMTIEMS KRAŠTŲ IR VISIEMS NEŽINOMIEMS KOVOTOJAMS, ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ. AMŽINA ATMINTIS.“
Autoriai: V. Urbelis, A. Drūlia, P. Petraitis.
Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.


Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/kapai-ir-paminklas/

Lit.:
Pietų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Dainavos ir Tauro apygardos / [parengė Edita Jankauskienė, Dalia Kuodytė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Rimantas Žvirblis ; ats. redaktorė Dalia Kuodytė]. - Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008.
Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas. - Kaunas : Lututė, [1999].
Garliava, 1809-2009 : [bukletas] / R. Pauliukaitienė. - Kaunas : Kauno rajono savivaldybės administracija, 2009

Nuotr.:  https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Knygnešiams

 unnamed

BABTŲ SENIŪNIJA
BABTAI

Minint lietuviškos spaudos atgavimo 95-ąsias metines, 1999 m. Babtuose pastatyta medinė skulptūra, skirta Babtų krašto knygnešiams (M. Ramanauskui, K. Urniežiui, J. Keruckui, K.Jonaičiui, K. Liukomui, kun. V. Zapkui ir kt.) atminti. Paminkle iškalti žodžiai: „ Jie nešė mums nežemišką šviesą – Knygą“. Autorius skulptorius Remigijus Laurutis.

Paminklas neišlikęs.

Daugiau: http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/babtu_knygnesiai.html
                http://babtai.puslapiai.lt/index.php/lt/11-

Nuotr.:    http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/knygnesiai/babtu_knygnesiai.html

Kauno rajono paminklai - S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti Babtuose

  stab 

BABTŲ SENIŪNIJA
Stabaunyčios km. 

1933-iųjų liepos 17-ąją, likus 650 kilometrų iki Kauno, sudužo iš JAV skridęs, Atlanto vandenyną įveikęs lėktuvas „Lituanica“. Lakūnai S. Darius ir S. Girėnas žuvo. ( daugiau: https://www.lzinios.lt/Istorija/lz-archyvas-lituanicos-skrydis-tarp-legendos-ir-tikroves/159222 )
Šiems didvyriams atminti generolo Vlado Nagevičiaus, Babtų visuomenės ir šaulių iniciatyva šalia Babtų miestelio, ant Stabaunyčios kalvos,1933 m. liepos 17 d. pastatytas mūrinis koplytstulpis su kryžiumi ir ankstyvojo baroko stiliaus elementais.
Paminklinėje lentoje įrašyta: „17.VII.1933 m. ŠVENTAISIAIS JUBILIEJAUS METAIS BABTŲ VISUOMENĖ IR ŠAULIAI ATNAUJINO, ATSTATĖ GRIUVĖSIAIS VIRTUSĮ SENOVĖS KRYŽIŲ, KAD NEUŽMIRŠTUME LAKŪNŲ DARIAUS IR GIRĖNO ŽYGIŲ." Kartu buvo įrašyti inžinieriaus Prapuolenio – Pašeimiškio sukurti žodžiai: „JIE, PERSKRIDĘ ATLANTO VANDENYNĄ,/ IŠAUKŠTINO TUO LIETUVĄ TĖVYNĘ./ NORS ŽUVO TRAGIŠKAI, STAIGA/ TIES NUMYLĖTA LIETUVA,/ TERAGINA JIE MUS VISUS/ TĖVYNEI DIRBTI DARBUS PRAKILNIUS".
1933 m. spalio 1– ąją paminklas iškilmingai atidengtas. Pašventino Babtų parapijos klebonas kunigas Juozas Sirtautas. Šis paminklas – pirmasis paminklas Lietuvoje, skirtas žuvusiems didvyriams S.Dariui ir S.Girėnui atminti.
1965 m. paminklas nugriautas. Vietiniai gyventojai išsaugojo tik paminklinę lentą ir skydą.
Atstatytas 1989 m. liepos 16 d. Babtų vidurinės mokyklos direktoriaus Juozo Sauliaus, muziejaus vadovės Marijos Markauskienės, klebono kunigo Ričardo Mikutavičiaus iniciatyva. Projektą pagal Babtų muziejuje išsaugotą paminklo nuotrauką atkūrė architektas Edmundas Kondratas. Darbus atliko inžinieriaus Jono Jegersko ir Gintauto Remeikos vadovaujami darbininkai.
Paminkle įstatyta ir išsaugota išlikusi paminklinė lenta bei skydas, taip pat paminklo nišose įmontuotos Kunigo Ričardo Mikutavičiaus lėšomis įsigytos medinės skulptūros.
1993 m. paminklas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

"Tvirčiausias paminklas yra žmonių širdyje. Ir jo niekas nepajėgia išgriauti. Tas pamatas – Lietuva, jos žmonės. Šis paminklas dabarčiai. Tegul jis būna amžinas." / kun. Ričardas Mikutavičius

Daugiau:

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams-760902

Lit.:

Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės / [knygą ruošė: Rapolas Vasiliauskas[et al.]. - Kaunas : Lututė, [1999].

Iš užmaršties sugrįžę: [ reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A. Vaičius.– 1992.
http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pirmieji-paminklai-lietuvos-lakunams- 760902

http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Nuotr.: https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

  

Kauno rajono paminklai - Laisvės gynėjams Sitkūnuose

sitk1

 sitk2


sitk3

BABTŲ SENIŪNIJA
Sitkūnų km., Sausio 13- osios g. 25B

1991– ųjų sausio 13– osios įvykiams atminti prie buvusios Sitkūnų radijo stoties (daugiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sitk%C5%ABn%C5%B3_radijo_stotis ) 2001 m. pastatytas medinis stogastulpis bei memorialinė granito plokštė su įrašu „ IŠ ČIA RADIJO BANGOMIS 1991 m. SAUSIO 13-OSIOS NAKTĮ PASAULIS IŠGIRDO LIETUVAI GRESIA PAVOJUS. ČIA IŠ VISOS LIETUVOS SUSIRINKO TĖVYNĖS LAISVĖS GYNĖJAI. LAISVĖ IR TĖVYNĖ BUVO APGINTA“.Stogastulpio autorius liaudies meistras iš Kretingos Raimundas Puškorius, plokštės – skulptorius Marijus Petrauskas.

Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/paminklas-prie-sitk%C5%ABn%C5%B3-radijo-stoties/

Lit.:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/sausi-apgintos-laisves-pedsakai-610325?full

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

Kauno rajono paminklai - Šv. Jono šaltinėlio paminklinis ansamblis

 Šv. Jono šaltinėlio paminklinis ansamblis

1990 1940 269

BABTŲ SENIŪNIJA

Šv. Jono šaltinėlio paminklinis ansamblis, kurį sudaro medinis kryžius, paminklinis akmuo nežinomiems Lietuvos kariams, žuvusiems 1940 m. atminti ir Šv. Jono šaltinėlis. Kryžiaus autorius tautodailininkas J.Balčiūnaitis. Ansamblio statybos iniciatorius – Č. Stankūnas. Darbus atlikti padėjo Pagynės, Jugintų kaimų ir Babtų miestelio gyventojai. Pastatytas 1990 m. birželio 24 d.

Nuotr.: http://babtai.puslapiai.lt

  

Kauno rajono paminklai - Čekiškės 400 m. jubiliejui

  400 

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Čekiškė
Ateities ir Amatininkų g. sąnkryža

2000 m. Čekiškės miestelio 400 metų jubiliejui paminėti pastatytas paminklinis akmuo, ant kurio pritvirtintas herbas ir iškalta data „1600 – 2000“.

 Nuotr. Inesos Krasauskienės