RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Raudondvaris, M.Valančiaus g.11

2015 m. Raudondvaryje atidengtas ir pašventintas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

Raudondvario Vyties Kryžiaus kavalieriai:
Antanas Digrevičius, Boleslovas Alešiūnas, Jonas Galvydis-Bykauskas, Juozas Kazlauskas, Stasys Oržekauskas, Mikas Pažėra, Pranas Treinys.

1919-1920 m. pakaunės savanorių vardai įamžinti netradicinės formos paminklais – pusiau atversta istorijos knyga. Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį. „Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus", – sumanymą aiškino architektė. Paminklą supa pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai" tąsa.

Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. V.Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės" leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

VANDŽIOGALOS SENIŪNIJA
Vandžiogala

2015 m. Vandžiogaloje atidengtas ir pašventintas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

Vandžiogalos Vyties Kryžiaus kavalieriai:
Stasys Mačiulis, Adomas Norvaišas, Juozas Raukevičius, Petras Pūras.

1919-1920 m. pakaunės savanorių vardai įamžinti netradicinės formos paminklais – pusiau atversta istorijos knyga. Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį. „Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus", – sumanymą aiškino architektė. Paminklą supa pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai" tąsa.

Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. V.Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės" leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

VLKIJOS SENIŪNIJA
Vilkija, Bažnyčios g. 20

2015 m. Vilkijoje atidengtas ir pašventintas paminklinis suolelis šio krašto nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

Vilkijos Vyčio Kryžiaus kavalieriams:
Balys Gembeckas, Adolfas Kačenauskas, Povilas Kriaučiūnas, Stasys Kuzmickas, Kazys Simonaitis, Jonas Blusevičius.

1919-1920 m. pakaunės savanorių vardai įamžinti netradicinės formos paminklais – pusiau atversta istorijos knyga. Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį. „Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus", – sumanymą aiškino architektė. Paminklą supa pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai" tąsa.

Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 m. išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. V.Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės" leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.

Nuotr. https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Zapyškis

Kairiajame Nemuno krante, prie Zapyškio prieplaukos, netoli senosios, Vytauto Didžiojo laikus menančios gotikinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, 2008 m. pastatytas paminklas, skirtas Zapyškio miestelio 500-osioms metinėms paminėti.

Lit.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius]

Nuotr.:
https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

         2016 m.                                                            2019 m. 

GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Juragių kaimas, Tuopų–Žalgirio g. sąnkryža

Šv. Mergelės Marijos koplytstulpis „Nugalėk blogį gerumu". Autorius tautodailininkas Kazimieras Martinaitis. Pastatytas 1993 m. 2016 m. po Via Balticos magistralinio kelio rekonstrukcijos iš Tuopų g. perkeltas perkeltas į Žalgirio g.

Nuotr. Virginijos Tamašauskienės

KARMĖLAVOS SENIŪNIJA
Ramučių km.

Automagistralėje Kaunas–Jonava ties sankryža su Ramučiais 2014 m. pastatytas 5 metrų kryžius, skirtas čia žuvusiesiems atminti ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui į Lietuvą paminėti. Autoriai - broliai L. ir M.Striogos.
"Šis įstabus kryžius, kurį galima vadinti kryžiaus etalonu, turėjo patekti į XIII a. įkurtus Vatikano sodus, tačiau dėl įvairių aplinkybių liko Lietuvoje, ir mes, žinodami tai, pamažu palenkėme jo kūrėjus savo pusėn. Suprantama, norint pastatyti šį nuostabų kryžių, reikėjo sukaupti nemaža lėšų. Tačiau ir vietos gyventojai, ir verslininkai buvo dosnūs", – sakė kryžiaus pastatymo iniciatorius,  Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas V.Veprauskas.

Lit. ir nuotr.: http://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kodel-prie-ramuciu-atsirado-kryzius-639547?full 

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
DIEVOGALOS KAIMAS

Žydų sušaudymo vieta.
„1941 m. rugpjūčio viduryje, vykdant Policijos departamento direktoriaus V. Reivyčio aplinkraštį dėl žydų sutelkimo Zapyškio daboklėje, buvo uždaryti 67 žydai: 29 iš Zapyškio, 2 – Jankų ir 36 – Paežerėlių. Yra žinių, jog apie 40 žydų tautybės vyrų 1941 m. vasaros pabaigoje buvo sušaudyta šalia Dievogalos kaimo (1 km į pietryčius nuo Zapyškio miestelio).“
Ant paminklo įrašas „Šioje vietoje hitleriniai galvažudžiai ir jų vietiniai talkininkai 1941 nužudė apie 40 žydų vaikų, moterų ir vyrų“ (hebrajų ir lietuvių kalbomis.) 1993 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: https://www.krs.lt/media/1880/zydu_senosios_kapines_zudyniu_vietos_ir_kapai_krs.pdf

Nuotr.: http://www.heritage.lt/epd/2006/kaunas/kauno_r/kaunor_obj.htm