Domeikavoje, priešais Lietuvos kankinių bažnyčią nuo 1996 m. statomas skulptūrų parkas – “Lietuvių tautos kančių kelias”. Parko tematika atliepia bažnyčios Lietuvos kankinių titulą ir atspindi lietuvių tautos kovas ir netektis nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Šį parką sudarys 16 skulptūrinių grupių, kurios simbolizuos Kristaus kryžiaus kelią.
Skulptūrų parko projektą parengė – architektas Kęstutis Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija(pirmininkas K.Pempė).
Parke pastatyta:
1991 m. – “Kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “1940 metą okupacijos ir 1941 metų tremties atminimui”. Aut. Viktoras Žilinskas.
1997 m. – “Lietuvos partizanų kovoms atminti”. Aut. Rimantė Butkuvienė (Butkuvė).
1998 m. – “Negimusiems vaikams". Aut. Adolfas Teresius.
1998 m. – “Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti”. Aut. Ričardas Gaškus, rėmėjas Egonas Butnevičius.
1999 m. – “KGB kankiniams atminti” – autorius Viktoras Žilinskas.
2001 m. – pašventintas akmuo 15 metų Černobylio katastrofos sukakčiai paminėti ir pasodinta 15 ąžuolų.
Likusioms skulptūrinėms grupėms sukurti yra numatytos šios temos:
- Marai, badas;
- Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje 1795 m. III pasidalijimas (1831 – 1863m. m. sukilimai);
- Pirmasis pasaulinis karas;
- Kovos dėl nepriklausomybės 1918 m. ir vėliau;
- Klaipėdos ir Vilniaus krašto kovų aukos;
- Vokiečių okupacija (koncentracijos stovyklos, genocidas);
- Pokario tremtis;
- 1991 metų aukos;
- Černobylio aukos.

 http://domeikava.eu/kultura/kulturos-vertybes/skulpturu-parkas/

https://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

KRAŠTOTYRININKĖ

Gimė 1926 m. rugsėjo 10 d. Vincentavos kaime (dabar Kėdainių raj.) ūkininkų šeimoje.

Būdama jauniausias vaikas šeimoje, ji patyrė didelę tėvų meilę ir globą. Mokėsi Daukšių, Čekiškės pradinėse mokyklose, vėliau – Vilkijos ir Krakių gimnazijose. 1945 m. baigusi pastarąją, pasirinko pedagogės kelią ir dirbo Ariogalos pradinėje mokykloje. Nuo 1946 m. rugsėjo 1d. iki pedagoginio darbo pabaigos M. Markauskienė dirbo Babtų vidurinėje mokykloje istorijos mokytoja. Gyvendama ir dirbdama Babtuose ji pamilo šį kraštą ir jo žmones – čia sukūrė šeimą, užaugino du sūnus, sulaukė vaikaičių. 1955 m. Vilniaus pedagoginiame institute neakivaizdiniu būdu įgijo istorijos mokytojos specialybę. 1962–1964 m. dirbo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1948–1962 m. buvo Kauno rajono istorijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė. Už nuopelnus švietimo srityje 1975 m. M. Markauskienei suteiktas Nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
1958 m. mokytoja pradėjo kurti mokyklos kraštotyros kampelį, kuris 1964 m. buvo pripažintas visuomeniniu, o 1986 m. jam suteiktas liaudies muziejaus vardas. Muziejuje mokytoja dirbo iki 2002 m. Nuo 1963 m.  dalyvavo visuose Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos suvažiavimuose, vadovavo šios draugijos Babtų skyriui, paskelbė per dešimtį straipsnių paminklosaugos ir kraštotyros tema periodikoje ir knygose. 1981 m. buvo išrinkta Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės nare. Dirbdama kraštotyrinį darbą kartu su bendraminčiais parengė 5 tomų rankraštį „Babtų apylinkės istorija“. Mokytoja M. Markauskienė su džiaugsmu pasitiko atgimimą ir ta proga parengė bei išleido knygą „Babtai istorijos vingiuose“, taip įprasmindama Babtų 600 m. jubiliejų. Jau būdama garbingo amžiaus M. Markauskienė aktyviai talkino rengiant monografiją „Babtai“ (Versmė, Vilnius, 2017).

Mirė 2018 m. kovo 12 d. Palaidota Babtų kapinėse.

Lit.iš http://museums.lt/atsisveikiname-su-marija-markauskiene/

2018-aisiais - Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metais - Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja vaikams ir paaugliams skirtą skaitymo skatinimo akciją „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

BABTŲ SENIŪNIJA

Poligonas įsteigtas 2004 m. Varluvos–Babtų miškų masyve. Priklauso Kauno miškų urėdijai.Biosferos poligone siekiama išsaugoti Babtų–Varluvos miškų ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) populiacijas teritorijoje. Čia vykdomas saugomų rūšių monitoringas, moksliniai tyrimai, kaupiama informacija apie rūšių įvairovę. Be to, atliekami gamtosaugos eksperimentai natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose, analizuojamas žmogaus veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Babt%C5%B3-Varluvos_mi%C5%A1k%C5%B3_biosferos_poligonas

KARČIUPIO HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS – Kauno ir Kaišiadorių rajonų sandūroje esantis draustinis, besidriekiantis slėnyje abipus Karčiupio upelio. Įsteigtas pastarojo krantų ir baseino apsaugai, siekiant išlaikyti nepakeistą gamtinį kraštovaizdžio pobūdį, intakų hidrografinę sandarą. Patenka į Kauno marių regioninį parką. Draustinio plotas – 86 ha.Čia susiformavusios retos augalų bendrijos,aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gauruotieji gvazdikai (tik trečia augavietė šalyje) bei melsvieji gencijonai. Kiti retieji augalai: bestiebės ir paupinės usnys, paprastosios karlinos, raudonėliai.

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kar%C4%8Diupio_hidrografinis_draustinis

KNYGNEŠYS

Gimė 1872 m. Girininkų km., Rokų sen.

Tarnaudamas caro kariuomenėje Peterburge (apie 1894-1899 m.), mokėsi medicinos felčerių mokykloje. Besimokydamas buvo kiek laisvesnis, dažniau galėjo išeiti į miestą, bendrauti su Peterburge gyvenančiais studentais ir kitais lietuviais.
Atitarnavęs kariuomenėje, 1901 m. grįžo į Lietuvą su felčerio diplomu ir aukso medaliu. Buvo išsilavinęs, brandus žmogus. Dar kariuomenėje, gavęs lietuviškos spaudos, duodavo paskaityti kitiems lietuviams kareiviams. O sugrįžęs į tėviškę toliau tęsė lietuvybės veiklą. Įsijungė į tautinį sąjūdį, platino lietuvišką spaudą(su broliais).
Bendradarbiavo su knygnešiais A.Garmumi, J.Girniumi, J.Gabriu-Paršaičiu, J.Čėsna, J.Marčiulioniu, V. Bielskumi, K. Aglinsku(kilęs iš to paties kaimo).
Už lietuviškos spaudos platinimą buvo suimtas (1903 m.), du metus kalintas Kauno kalėjime. K.Aglinsko pastangomis 1905 m. paleistas.
Pirmojo pasaulinio karo metu (1914 m.) P. Varkalos šeimai buvo įsakyta išsikraustyti. Pasitraukė į Rusiją. Į Lietuvą grįžo paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. Ūkininkavo. Grioviškės vienkiemyje įkūrė pavyzdinį ūki-dvarą.
P. Varkala palaidotas Panemunės kapinėse. Girininkų kaime (Rokų sen.) P. Varkalai atminti, (https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/component/content/article/34-straipsniai/1903-kauno-rajono-koplytstulpiai-ir-stogastulpiai-knygnesiui-petrui-varkalai) 1991 m. pastatytas koplytstulpis. Koplytstulpio autorius – Viktoras Žilinskas. Centrinė gatvė pavadinta P. Varkalos vardu.

Mirė 1941 m. balandžio 28 d. Kaune.

Daugiau apie jį: http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/petras_varkala.html

Lit.: Garliava: laikas ir žmonės : monografija / Inga Stepukonienė ; Pasaulio lietuvių centras. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016.

Nuotr.: Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004.

2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos visuotiniame susirinkime, kuris vyko Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, Kauno rajono savivaldybės viešajai bibliotekai įteikta nominacija „Biblioteka - vaikų ir jaunimo draugas 2017“.

Šią nominaciją Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka laimėjo dalyvaudama Savivaldybių viešųjų bibliotekų 2018 m. nominacijų konkurse, ji skirta už įdomią ir išskirtinę veiklą su vaikais ir jaunimu.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyrius tapo ir geriausio 2017 m. LBD skyriaus konkurso nugalėtoju.

2017 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kačerginės padalinio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Editai Birgiolienei.

Džiaugiamės bibliotekos darbo įvertinimu! Biblioteka visada buvo, yra dabar ir išliks ateityje bendruomenės traukos centru, kur gimsta originalios idėjos, verda įdomios diskusijos, kur ateiname pasisemti žinių, atrandame naujoves ar besimėgaudami nuostabia knyga, galime pabūti išminties tyloje ir atsikvėpti nuo skubaus gyvenimo tempo.

Skaitykime, bendraukime ir tobulėkime kartu. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka visada laukia Jūsų!

Balandžio 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko vakaronė „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“. Renginio svečiai - Garliavos Sporto ir Kultūros centro folklorinis ansamblis „Gegutala“ ir KVMLR folklorinis vaikų ansamblis „Mėtauja“ (vadovė Nijolė Grivačiauskienė.)