Kraštotyra
Kauno rajono kryžiai - Kryžiai Domeikavoje - II
DOMEIKAVA
Bažnyčios g. 1
Kryžius su Marijos ir Juozapo skulptūrom prie Lietuvos kankinių bažnyčios Domeikavoje.
Autorius - V. Žilinskas. Architektas - K. Pempė
Kryžiaus aukštis- 7m., skulptūrų- 3m.
Lit. ir nuotr. http://foto.delfi.lt/picture/1819304/
Juozas Obelienius
KRAŠTOTYRININKAS
Eini, ir pėdos lieka aiškios,
Ir jų nebeužsnigt---
Smagu po savo žemę vaikščiot
Ir pėdsakus palikt!
Just. Marcinkevičius
Panemunių kraštas garsus savo istorine praeitimi, piliakalniais, alkvietėmis ir senkapiais. Čia ir iki šiol mūsų žiloji praeitis rusena.
Garsus panemunių kraštas ir žmonėmis, kurie čia gyveno, ir savo gyvenimo darbais įrašę šlovingus puslapius į mūsų krašto istoriją.
Vienas jų – Juozas Obelienius (1903–1979) – kilęs iš vaizdingo Riogliškių kaino, esančio prie Nemuno. Vaikystėje lankė vietos pradinę mokyklą, o 1923–1926 m. gyveno Kaune ir dirbo Kauno „Aušros“ gimnazijoje sekretoriumi. Vakarais J. Obelienius mokėsi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnazijoje suaugusiems. Po to, mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete.
Dirbdamas Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose ir technikumuose, J. Obelienius aktyviai reiškėsi sportinėje veikloje, buvo akademinio sporto klubo pirmininkas. Jis parengė ir išleido knygą „Lietuvos TSR vandens turistų keliai“ (1972 m.). Ši knyga pakartotinai buvo išleista 1982 m. Šioje knygoje autorius plačiai apžvelgė gimtinės praeities paminklus.
Jaunystėje J. Obelienius susidomėjo Vydūno gyvenimu ir kūryba, o pats tapo jo pasekėju-vegetaru. Savo gimtajame kaime suorganizavo alkoholio negeriančių ir nerūkančių jaunuolių būrelį.
J. Obelienius buvo kūrybingas kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas. Per savo gyvenimą jis surinko per tūkstantį dainų su melodijomis ir užrašė daug pasakų ir padavimų. Vienas iš jų „Altoniškių piliakalnis“.
Vienas svarbiausių jo kraštotyros darbų „Pluoštas medžiagos Zapyškio apylinkės monografijai“ (I, II, III d.), kurį autorius parašė 1976 m. gyvendamas Vilniuje.
Kitas svarbus jo darbas „Nesurašyti testamentai“, kurį J. Obelienius parašė 1974–1979 m. rinkdamas medžiagą Zapyškio istorijai. Čia aprašomas dešimties metų pokarinio laikotarpis, apie kurį papasakojo vietos gyventojai, kurie buvo grįžę iš tremties Sibire. Paties autoriaus atmintyje buvo išlikęs tragiškas įvykis 1945 m. liepos 15 d., kai NKVD kareiviai nužudė Riogliškių kaimo gyventojus Aleksandrą Paulauską, Nataliją Paulauskienę, Marcelę Kizevičiūtę ir Joną Gudaitį. Slėpdami savo nusikaltimus, padegė sodybą. Tačiau okupantų niekšiškumas išliko žmonių atmintyje.
Aprašydamas tragiškus pokario metų įvykius Zapyškio apylinkėje, autorius rėmėsi autentiškais pasakotojų žodžiais, juos užrašydamas į magnetofono juostą. Iš užrašytų atsiminimų matosi kaip žmonės gyveno ir kaip jautėsi savo namuose, kaip skaudžiai žeidė jų būtį brolžudikiškos žudynės, žiaurumas, okupantų smurtas. Pokario kartos žmonės kaime pergyveno tiek, kiek nėra tekę dešimčių kitų kartų daliai. Ta prasme, Zapyškio apylinkės likimas atspindi visos Lietuvos gyvenimui.
J. Obelienius artimai bendravo su fotožurnalistu, publicistu, kraštotyrininku ir žemiečiu Bernardu Aleknavičiumi, lankėsi jo namuose Klaipėdoje, susirašinėjo laiškais. Apie pažintį ir bendradarbiavimą su J. Obelieniu, B. Aleknavičius aprašė leidinyje „Lekėčių sakmės“ ir leidinyje „Suvalkija“ 1999 m., Nr. 2, psl. 30–34.
J Obelienius šeimos nesukūrė ir mirė vienišas Vilniuje 1979 m. rugpjūčio 29 d. Artimųjų dėka, palaidotas Lekėčių kapinėse.
Kraštotyrininkas Antanas Vaičius
Kauno rajono paminklai - Kauno marių užlietiems kaimams atminti
VAIŠVYDAVA
Netoli Pakalniškių piliakalnio, šiuo metu Kauno miesto savivaldybei priklausančioje Vaišvydavos dalyje, gyventojų iniciatyva 1989 m. spalio 22 d. pastatyta ąžuolinė skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti. Joje išraižyti Maironio žodžiai: „ NEAPLEISK, AUKŠČIAUSIAS, MŪSŲ IR BRANGIOS TĖVYNĖS“. Ant medinio postamento – kaimų pavadinimai: Pakalniškiai, Gastilionys, Šilėnai, Kampiškiai, Dvareliškiai, Mozūriškiai. Šie kaimai dabar skendi Kauno marių dugne.
Autorius tautodailininkas Viktoras Žilinskas. Pastatytas Vaišvydavos sąjūdžio grupės ir gyventojų iniciatyva.
Daugiau:
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kauno_marios
Lit.:
Iš užmaršties sugrįžę [reklaminis leidinys] / V. Poškaitienė, A.Vaičius. - Kaunas, 1992 m..
Kauno rajono paminklai - Paminklas dvarininkui Ignui Karpiui Paštuvos kapinėse
BATNIAVOS SENIŪNIJA
Paštuvos kaim kapinaitėse
Paštuvos parapijos kapinaitėse yra paslaptingas kapas. Antkapyje užrašyta, kad čia palaidotas Paštuvos dvaro, bažnyčios ir kapinių savininkas Ignas Karpis. Tai apie 2 m aukščio iš žemių supiltas apskritas kauburys.
Apie Igną Karpį ir tariamą jo kapą sklando įvairios legendos. Manoma, jog statant paminklą, buvo suklysta. Dvarą 1738 m. įsigijo Pranciškus Anta¬nas Karpis, jį paveldėjo sūnus Juozapas Karpis, pu jo mirties dvaras atiteko Juozapo sūnui Mauricijui Pranciškui Karpiui. Paštuvos dvarą 1782 m. paveldėjo Mauricijau*! brolis Felicijonas, o iš pastarojo - sūnus Eustachijus Karolis Karpis. Dokumentų, įrodančių, jog Paštuvos dvaras būtų priklausęs Ignui (Ignacijui) Karpiui ir kad jis tikrai čia palaidotas, nėra.
Ignacijus Karpis (1780-1809) negalėjo valdyti Pašiuvos dvaro, kadangi šis jam nepriklausė. Po tėvo Benedikto mirties L Karpis, būdamas vienturtis sūnus, paveldėjo tėvo dvarus, taip pat ir pats buvo jų nemažai įsigijęs, tačiau Paštuvos tarp jų nėra. Joniškėlis - šios Karpių giminės centras. Jame Ignas Karpis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, tad greičiausiai ten mirė, ten ir yra palaidotas.
Paminklas I. Karpiui iškilo daug vėliau, tarpukariu, tuomečio kapinių sargo Stasio Veličkos iniciatyva. Pasakojama, kad dvarininkui Karpiui mirus, jo siela niekaip negalėjusi nurimti. Ar dėl padarytų nuodėmių, ar dėl per didelio sielvarto. Atsikeldavusi ir vaikščiodavusi po apylinkes gąsdindama žmones. Neapsikentę paštuviškiai pasiskundė kunigui. Šis pataręs atkasti kapą ir mirusiajam nukirsdinti galvą, o tada vėl užkasti. Bet tai nepadėjo. Vaiduoklis ir toliau klajojo po apylinkes, tik dabar jau galvą nešda¬vosi rankose. Teko žmonėms dar kartą kapą atkasti ir padėti galvą prie kojų, kad numirėlis jos nebepa¬siektų. O kad būtų tikriau, tai kauburį supylė ir ant jo paminklą su kryžiumi pastatė. Nuo tada siela aprimo ir nebesivaideno.
Lit. ir nuotr.: Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius] : Standartų sp.). - 790, [2] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. - (Šimtmečio liudijimai ; kn. 1).
Naujutėlis
***
Garliavos knygnešiui, vaistininkui K.Aglinskui
Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės
Garliavos knygnešiui, vaistininkui K.Aglinskui
2017 m. spalio 11 d. K. Paminklas knygnešiui- vaistininkui K. Aglinskui Garliavos Junučių kapinėse. Atidengtas 2017 m. spalio 11 d. Autorius istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.
Kauno rajono paminklai - Prancūzijos armijos generolui Napoleonui
GARLIAVOS APYLINKIŲ SENIŪNIJA
Naugardiškių km.
Paminklas Prancūzijos armijos generolo Napoleono apsilankymui Kauno rajone atminti. Užrašas ant paminklo : „1812 m. birželio 23 d. Naugardiškėse buvo įsikūręs Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Didžiosios armijos štabas".
Pastatytas 2002 m.
Daugiau: https://www.kvb.lt/lt/krastieciams/gallery/506-napoleonas-i
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės (2014 m.)
Kauno rajono paminklai - Kulautuvos dvaro savininkams Fugelevičiams
KULAUTUVA
Stogastulpis, skirtas Fugelevičių šeimai - paskutiniems Kulautuvos dvaro savininkams atminti. Pagerbdamas senelių – dvaro savininkų, tėvo, dėdės, tetų atminimą, lėšas stogastulpiui statyti skyrė kolekcininkas, giminaitis Vytautas Fugelevičius.
Pastatytas 2014 m. Autorius tautodailininkas Adolfas Teresius.
Daugiau: http://marijosblogas.blogspot.com/2019/02/pakaunes-ziemospasakos-kulautuva.ht
Lit. ir nuotr.:
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015.
Kauno rajono paminklai - Paminklinis akmuo poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti
RINGAUDŲ SENIŪNIJA
Gaižėnų kaimas
1995 m. pastatytas paminklinis akmuo, skirtas poeto A.Vištelio - Višteliausko gimtosios sodybos vietai pažymėti. Ant akmens įrašas : „Aušrininko, varpininko, 1863 m. sukilimo Lietuvoje ir Garibaldžio kovų Italijoje dalyvio, poeto A.Vištelio – Višteliausko gimtinė. 1995“ (manoma, jog čia poetas gimė).
Andrius Vištelis - Višteliauskas buvo bene žymiausias „Aušros“ poetas, jos rėmėjas ir platintojas, tačiau poetinis talentas nebuvo stipriausia šios asmenybės pusė. Kitas Vištelio biografijos posūkis – 1863 m. sukilimas. Dalyvavo kovose Balbieriškio, Pilviškių, Ąžuolų Būdos miškuose. Už sumanumą ir drąsą pelnė karininko laipsnį. Sukilime jis ne tik kovojo, bet ir kūrė sukilėlių dainas. Bene populiariausia ir dar ilgai po sukilimo dainuota – „Maršas Lietuvos“. Sužeistas pateko į nelaisvę ir nežinia kokiu būdu pavyko pabėgti į Vakarus. Atsidūrė Italijoje, kovojo Garibaldžio armijos gretose. 1886 m. išvyko į Pietų Ameriką, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos.
Gyvendamas svetur, palaikė glaudžius ryšius su M. Akelaičiu, J. Basanavičiumi, J. Šliūpu, J. Mikšu, M. Jankumi ir kitais Lietuvos šviesuoliais. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL. Kurti pradėjęs nuo 17 metų, parašė lyriškų, artimų liaudies dainoms eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), išvertė lenkų poezijos kūrinių, tarp jų – J. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1881). Jo kūrybinis palikimas išbarstytas Tilžės, Poznanės, Karaliaučiaus, Varšuvos ir kitų miestų lietuvių ir lenkų spaudoje.
1983 m. išleistoje P. Palilionio poemoje „Vėjuota saulė“ viena poema „Visais gyvybės ko-deksais“ skirta A. Vištelio atmini¬mui. 1987 m. Kauno dramos teatras pastatė J. Marcinkevičiaus pjesę apie A. Vištelį „Erelnyčia“ (šeši vieno gyvenimo epizodai).
Nuotr. Virginijos Tamašauskienės
Kauno rajono paminklai - Partizanams Raudondvaryje
RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Raudondvaris, Nevėžio g.
Paminklinis ansamblis įrengtas toje vietoje, kur, kaip liudija įrašas kryžiuje, „pokario metais buvo užkasami žuvę Lietuvos vyrai“. 1989 m. spalio 22 d. Raudondvario Sąjūdžio bei mokslininko dr. Vinco Joneliūno iniciatyva čia perlaidoti Raudondvario apylinkėse žuvusių ir nukankintų rezistencijos kovotojų palaikai.
Paminklinį ansamblį sudaro iš nerūdijančio plieno pagamintas kryžius, paminklinis akmuo ir paminklinė plokštė. Ant paminklinio akmens užrašas: „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1944-1953 m.“. Paminklinėje plokštėje iškaltos palaidotųjų pavardės ir įrašas: „JIE NORĖJO GYVENTI, BET TURĖJO DRĄSOS MIRTI. AMŽINAI GYVI ARTIMŲJŲ IR LIETUVOS ŽMONIŲ ŠIRDYSE“.
Gatvės grindinio fragmentas primena, kad čia gulėjo žuvusiųjų kūnai. Paminklo projektas parengtas vadovaujant S. Abromavičiui.
1993 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Daugiau:
https://www.krs.lt/savivaldybe/rajonas/kulturos-paveldas/lietuvos-partizan%C5%B3-kapai/
Lit.:
Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas .- Kaunas, 2007 .- P. 194.
Paminklai laisvės kovotojams : [lankstinukas] .-Kaunas, 1999.
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search