Kraštotyra

Pivarauskaitė Margarita

REŽISIERĖ, SCENARISTĖ

Gimė 1956 m. balandžio 8 d., Viduklėje, Raseinių raj.

1963-1974 m. mokėsi Garliavos vidurinėje mokykloje (Kauno r.), 1974-1979 m. - Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, televizijos režisūros specialybės. Baigusi mokslus 1979 - 1989 m. laikotarpyje dirbo Lietuvos nacionalinėje televizijoje. taip pat rašė scenarijus, organizavo filmavimus, režisavo laidas „Šeimininkės rytmetis“, „Sveikata“, „Gamta ir mes“, „Svetimo skausmo nebūna“, „Iš kultūros istorijos, „Lietuvos istorija“; organizavo ir transliavo tiesioginę laidą „Forumas“; režisavo TV spektaklį „Reptilija“ (pagal K.Sajos pjesę „Reptilija“), TV spektaklį vaikams „Aštuonetas iš Trepsės namų“ (pagal J.Avyžiaus to paties pavadinimo pasaką) ir kt.

1989-2001 m. Lietuvos televizijos vaikų ir jaunimo redakcijoje kūrė laidas vaikams „Vyturiams ir pelėdžiukams“, „Doros šalis“, „Vaikų šalis“, „Panoramytė“, „Tetos Betos svetainė“. Organizavo ir transliavo vaikų ir jaunimo renginius „Laumės juosta“, „Kopėčios“, Beždžioniukų diskoteka“. M. Pivarauskaitė transliavo Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą (1993 m. rugsėjo 4-8 d.).
2001-2003 m. nacionalinėje televizijoje kūrė loteriją – žaidimą „Sekmadienio loto“, režisavo laidų ciklą „Žinomas ir nežinomas Juozas Miltinis“. 2003-2004 m. – režisavo televizijos laidų anonsus. 2003-2006 m. kūrė scenarijų, režisavo ir tiesiogiai transliavo per BTV loteriją - žaidimą „Sekmadienio loto“, 2003 - 2009 m. kūrė scenarijus, režisavo ir organizavo laidų „Šeštadienio rytas“, „Sekmadienio rytas“, „Su Palmira“ filmavimus. 2005 – 2009 m. – organizavo, redagavo ir maketavo dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Loto- totto“. 2010 m. kūrė scenarijų ir režisavo TV žaidimą - loteriją „Švarūs pinigai“. 2000 – 2010 m.- rašė straipsnius ,,Valstiečių laikraštyje“ apie LRT laidos „Bėdų turgus“ herojų likimus, apie visuomenėje žinomus ir įdomius žmones.
2011-2015 m. - režisavo šventinių renginių „Jūros šventė“ ir „Dainų šventė“, 2013 m.- Europos šokių čempionatų transliacijas. Nuo 2015 m. LRT laidos „Labanaktukas“ režisierė ir scenarijaus autorė.

Nuotr.: https://www.kino-teatr.ru/teatr/activist/364263/bio/

Kvosčiauskas Eimutis

https://bbf.lt/DE9Fd

AKTORIUS

Gimė 1981 m. Vilkijoje, Kauno raj.

Mokėsi Vilkijos gimnazijoje. Nuo mažumės sukosi mokyklos dramos studijoje. Baigęs gimnaziją, paskatintas dramos studijos vadovės I.Štilpaitės, įstojo mokytis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (kurso vadovas Jonas Vaitkus). Baigė aktorinio meistriškumo bakalaurą, mokėsi magistrantūroje, įgijo pedagoginę kvalifikaciją.
Dar studijų metais su studentišku spektakliu „Užribis“, pagal V.Pelevino apsakymą „Mėlynasis užribis“ atvažiavo į Kauno dramos teatrą. Tai buvo jo svajonė, nes labiausiai norėjo vaidinti Kaune. Šiame teatre E.Kvosčiauskas praleido labai daug laiko. Darbas Kaune jį subrandino kaip aktorių, perėmė labai daug patirties iš ten dirbusių aktorių. Pirmasis ryškus žybtelėjimas teatro scenoje buvo Kaune vaidintas „Savižudis“ ( autorius – N.Erdmanas).
Teatras – pagrindinė ir nuolatinė aktoriaus veikla, tačiau mėgsta dirbti ir su jaunimu. Dirbo neformalaus ugdymo organizacijoje „Babilonas“, „Tele bim bam“ mokyklėlėje, „Domino“ teatre, muzikiniame humoro šou „Nr. 1“, Gyčio Ivanausko teatre, O.Korsunovo teatre, Kauno valstybiniame, Lietuvos nacionaliniame teatre, kine, dalyvavo projekte „ Žvaigždžių duetai“. Teko vaidinti festivaliuose Prancūzijoje, Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
2007 m. apdovanotas už Antano vaidmenį Mariaus Macevičiaus "Antoskos kartoskos" (rež. Ramunė Kudzmanaitė) Fortunos statulele.

Lit.: E.Kvosčiauskas: „Visur patekau savo jšgomis“ / M.Rudzevičiūtė // Naujos tėviškės žinios .– 2010, rugpj. 20

Kazėnas Juozas

Kraštotyrininkas

Gimė 1920 m. balandžio 22 d. Putviškiuose, Pasvalio r.

Skaityti

Dabužinskaitė Leokadija

Choreografė

Skaityti

Grigaitienė Vladislava

DAINININKĖ, KULTŪROS DARBUOTOJA

Gimė 1890 m. lapkričio 20 d., Kaune

1908 m. baigusi mokytojų kursus Kaune mokytojavo Garliavoje, Kamajuose. Nuo 1910 m. dainavo Vilniaus „Rūtos“ draugijos koncertuose. 1918 m. baigusi Petrogrado konservatorijos N. Ireckajos klasę, dėstė Vitebsko liaudies konservatorijoje, nuo 1919 m. dainavo Smolensko operos teatre (Olga – Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas).
1920 m. grįžo į Lietuvą, koncertavo, Lietuvių meno kūrėjų draugijos Muzikos sekcijos narė. 1920 m. tobulinosi Paryžiuje pas F. Litviną. 1921–1944 m. Valstybės teatro solistė, dainavo apie 30 vaidmenų. 1921–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1933–1944 m. Kauno konservatorijoje. Koncertavo Latvijoje, Estijoje, ten dainavo ir operoje, Suomijoje, Vokietijoje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Daug koncertavo. 1946 m. atvyko į JAV, apsigyveno Elizabete (Naujasis Džersis). Surengė bažnytinių koncertų. Pirmoji atliko Stasio Šimkaus baladės „Nugrimzdęs dvaras“ solo partiją (1932 m.), daugelį Juozo Gruodžio, Aleksandro Kačanausko dainų.
Mokinės: Veronika Dagelytė, Antanina Dambrauskaitė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Stasė Dievaitytė-Skačkauskienė, Alė Kalvaitytė, Elzbieta Kardelienė, Marija Lipčienė, Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Pranė Radzevičiūtė, Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė.
Vaidmenys : Toska – Džakomas Pučinis. Toska;Aida, Amelija, Leonora – Džiuzepė Verdis. Aida, Kaukių balius, Trubadūras; Ortrūda, Elizabetė – Richardas Vagneris. Lohengrinas, Tanhoizeris; Liza – Piotras Čaikovskis. Pikų dama; Jaroslavna – Aleksandras Borodinas. Kunigaikštis Igoris; Birutė – Mikas Petrauskas. Birutė; Gražina – Jurgis Karnavičius. Gražina; Žvaigždonė – Antanas Račiūnas. Trys talismanai.
Apdovanojimai: 1931 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas

Mirė 1961 m. liepos 23 d. Niujorke, JAV

Lit. ir nuotr.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladislava_Grigaitien%C4%97

Jankutė-Vaitkūnienė Aurelija Augenija

Režisierė

Gimė 1936 m., rugsėjo 25 d., Jonučiuose, Kauno r.

Skaityti

Kraštotyrininkas Antanas Vaičius

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS KAUNO RAJONO SKYRIUS

ANTANAS VAIČIUS
kraštotyrininkas

Bibliografijos rodyklė
1963-2009

Sudarė Virginija Tamašauskienė, Antanas Vaičius

Skaityti

Jankauskas Juozas

KARO LAKŪNAS, LF KARINIO PADALINIO „KĘSTUTIS“ GENERALINIO ŠTABO VIRŠININKAS, PULKININKAS LEITENANTAS, POLITINIS VEIKĖJAS, REZISTENTAS

Gimė 1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsč., Telšių apskr.
1912–1914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyvenoKaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m.sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923m. liepos 16 – rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF'o memorandumą.Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę,1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų.

Mirė 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje. Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Lit. ir nuotr.: http://www.plienosparnai.lt/page.php?339