Menininkas

Gimė 1924 m. Besmerčių k., Čekiškės valsč.

Mokėsi Čekiškės pradžios mokykloje, Vilkijos progimnazijoje. 1923-1924 m.pabaigoje progimnazijoje buvo suorganizuota moksleivių rankdarbių ir piešinių paroda, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojami B.Subačiaus darbai. Jis norėjo mokytis Meno mokykloje, bet gyvenimas sutvarke kitaip. Susipažinęs su saleziečiais ir kunigo Jono Bosko mokymu, Bronius išvyko į Italiją. Nutaręs likti pasauliečiu, grįžo į Tėvynę. Čekiškėje aktyviai dalyvavo pavasarininkų organizacijos veikloje ir tapydavo. Drobėse atgimdavo gimtojo kaimo peizažai ir gyvenimo tikrovės vaizdai.

1931 m. Pernavoje vykusioje parodoje eksponavo apie 30 savo darbų, o 1932 m. Ariogaloje vykusioje parodoje sulaukė viešo pripažinimo ir buvo apdovanotas diplomu.

1940 m. pradėjo mokytis Meno mokykloje. Jo dėstytojai buvo J.Šileika, P.Galdikas, J.Vienožinskis ir kt. Tačiau 1941-ųjų birželį baigėsi mokslo metai. Pradėjo dirbti Kilovo klube - skaitykloje vedėju. Tačiau dirbo neilgai. Liko laisvu menininku ir dalyvavo įvairiose parodose. 1954 m. 12 B.Subačiaus paveikslų pateko į Kauno srities dailės parodą, 5 – į Vilnių, 3 - į Maskvą. B.Subatis buvo įvertintas už kūrybinius laimėjimus.

Savo darbus ne kartą eksponavo Čekiškės vidurinėje mokykloje, nutapė dekoracijas statomam spektakliui „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių". Be tapybos B.Subatį domino ir fotografija. Pokario metais jis buvo vienas iš pagrindinių fotografų Čekiškėje, pagarsėjo ne tik rajone, bet ir respublikoje.

B.Subačiaus darbai paplitę po visą Lietuvą. Jų yra įsigiję M.K.Čiurlionio muziejus, „Saulutė", Rumšiškių buities muziejus. Čekiškės bažnyčioje yra jo paveikslas „Gelbėk mane, Viešpatie, gyvenimo jūroje".

Mirė 1993 m.

KNYGNEŠYS

Gimė 1862 m. lapkričio 12 d. Braziūkuose, Zapyškio sen., Kauno apskr.

Apsigyvenęs Vincentavo kaime 1879 - 1887 m. daraktoriavo - slaptai mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Lietuvišką spaudą pradėjo platinti apie 1885 m. Spaudos nuvykdavo į Tilžę, taip pat gaudavo iš kitų knygnešių. Bendradarbiavo su knygnešiais M. Eimaičiu, B. Sutkumi,
J. Žitinevičium ir kitais. Įkliuvęs žandarams ir nenorėdamas patekti į kalėjimą, knygnešys pasitraukė į Ameriką (1887-1892). Grįžęs į Lietuvą, toliau platino lietuvišką spaudą, daugiausia Lekėčių apylinkėse, taip pat persikeldavo per nemuną į buvusių Vilkijos ir Veliuonos valsčių kaimus. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Reikalavo, kad valsčiaus dokumentai būtų rašomi lietuvių kalba. Buvo areštuotas. Antrą kartą į Ameriką išvyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Lekėčiuose. Nuo 1935 m. paskirta 25 lt. knygnešio pensija.

Mirė apie 1941 m. Palaidotas Lekėčių kapinėse.

Lit. ir nuotr. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius : Diemedis, 2004.

AKTORĖ, REŽISIERĖ

Gimė 1953 m. birželio 4 d. Kaune

Gyveno Žiegždriuose, Kauno rajone. Čia praėjo vaikystės ir paauglystės metai. 1960-1966 m. lankė Šlienavos aštuonmetę mokyklą, kur baigė 6 klases, vėliau mokslus tęsė Kauno 13-oje mokykloje, kurią baigė 1971 m. Tais pačiais metais įstojo į LTSR Valstybinę konservatoriją, Aktoriaus meistriškumo fakultetą, dramos aktorės specialybę. Po ketverių studijų metų, jos kurso dešimtukas, vadovaujamas rež. D.Tamulevičiūtės, buvo pakviestas dirbti į LTSR Valstybinį Jaunimo teatrą.
1975 m. kartu su kursu pradėjo dirbti aktore Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre. 1997–2000 m. Valstybinio jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoja, nuo 2000 m. Valstybinio jaunimo teatro koordinatorė darbui su vaikais ir jaunimu.
1999 m. įkūrė VšĮ „Trečias skambutis“, 2001 m. įkūrė Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociaciją ASITEŽAS, jos prezidentė, kuri tais pačiais metais buvo priimta į tarptautinę organizaciją ASSITEJ. 2003 m. organizavo pirmąjį tarptautinį Lietuvos ASITEŽO festivalį, seminarą dramaturgams, kuriantiems vaikams ir jaunimui.
Sutuoktinis operatorius Zigmas Pranas Gružinskas, vaikai Rūta, Linas, Dominykas.
Teatre, kine ir televizijoje sukūrė per 70 vaidmenų.
Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narė. 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Violeta_Podolskait%C4%97

Nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/violeta-podolskaite/

CHOREOGRAFAS, PEDAGOGAS

Gimė 1922 m. liepos 10 d. Dievogaloje, Zapyškio valsč.
1970 m. baigė Vilniaus universitetą, 1943–1954 m. buvo ansamblio Lietuva šokėjas. 1953-1972 ir 1983-1994 m. dirbo Lietuvos liaudies kūrybos centre Vilniuje (iki 1960 veikė įvairiais pavadinimais), 1954–1972 m. – Choreografijos skyriaus vedėjas. 1958-1982 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1967–1972 m. – Vilniaus pedagoginiame institute, 1985–1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose; docentas (1987). 1970 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). Lietuvos dainų švenčių baletmeisteris (1950, 1955, 1975), vyriausiasis baletmeisteris (1960, 1965,1970, 1980), moksleivių dainų ir šokių švenčių (1964, 1969) vyriausiasis baletmeisteris ir režisierius.
Sukūrė 15 šokių, aprašė daugiau kaip 100, parengė spaudai daugiau kaip 200 liaudies šokių, sudarė daugiau kaip 10 šokių rinkinių.
Parašė knygas: „Šokio aprašyma“s (1956, 1972, 1992), „Šokis dainų šventėje“ (1980), „Lietuvių šokio kelias į sceną“ (1985), „Liaudies choreografija“ (1992), „Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą“ (2001), parengė knygas apie choreografus J. Lingį, R. Tamutį.

Mirė 2001 m.

Lit. ir nuotr.: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-poskaitis/#gallery1

BIBLIOTEKININKAS

Baigė Alytaus žemės ūkio m-klą, vėliau mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje ir baigė 4 klases. 1948 m. mokėsi Kauno Mokytojų seminarijoje, bibliotekininkystės skyriuje, 1949 m. – trijų mėnesių bibliotekininkų kursuose prie Kauno viešosios bibliotekos. Baigęs kursus ir Mokytojų seminariją buvo paskirtas dirbti į Lapių valsčiaus VB, vedėju ( nuo 1950 m.). 1951 m. pradėjo dirbti Vilijampolės rajono rajoninės bibliotekos vedėju.
1951 m. įstojo į Vilniaus Bibliotekinio technikumo neakivaizdinį skyrių, kurį baigė 1955 m. Tais pačiais metais, susijungus Kauno Panemunės ir Vilijampolės rajonams į vieną Kauno rajoną, Vilijampolės rajono biblioteka buvo pa vadinta Kauno rajonine biblioteka. 1951 m. prie šios bibliotekos buvo įsteigtas vaikų literatūros skyrius, (kuris 1953 m. buvo uždarytas ) vėliau - savarankiška rajoninė vaikų biblioteka , kurioje A.Pšibarauskas dirbo vedėju, tuo pačiu glaudžiai bendradarbiavo su Rajonine biblioteka. Taip išdirbo 8-erius metus. 1959 m. buvo pakviestas dirbti į LŽŪA biblioteką, kurioje išdirbo 11 metų. 1970 m. pradėjo dirbti Medicinos instituto bibliotekoje. Su pertraukomis čia išdirbo iki 1979 m. (1972-1976 m. – dirbo Kauno 4-os vidurinės mokyklos bibliotekoje), po to perėjo į Kauno Restauracines dirbtuves.
1980 -1990 m.- dirbo Kauno valstybiniame istorijos muziejuje.

Lit.: iš A. Pšibarausko atsiminimų

LIETUVIŲ KINO REŽISIERIUS, SCENARISTAS, LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS NARYS

Gimė 1952 m. gegužės 5 d. 1970 m. baigė Garliavos (Kauno r.) vidurinę mokyklą, 1974-1979 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijoje Televizijos režisūros specialybę.
Vaidino kino filmuose, juos režisavo, rašė scenarijus. Piešia karikatūras Lietuvos laikraščiams ir žurnalams.Dalyvavo tarptautiniuose San Remo (Italija), Lagovo (Lenkija) tarptautiniuose kino festivaliuose. Už filmą “Ir jis pasakė jums sudie“ Liuneko tarptautiniame kino festivalyje ( Vokietija, 1993) laimėjo pagrindinį prizą. Nuo 1988 m. piešia karikatūras Lietuvos laikraščiams ir žurnalams.
Darbai: Filmografija: „Be pavadinimo“ (režisierius, scenarijaus autorius), 2001;
„Ir jis pasakė jums sudie“, (režisierius, scenarijaus autorius) 1993; „Muzikinis maratonas “, (režisierius) 1979.

Lit ir nuotr.: https://ve.lt/naujienos/kultura/filmai/jeigu-nusprendei-gimti-politiku---amen-1700677

Kraštotyrininkas, muziejininkas 

DAILININKĖ

Gimė 1942 m. gegužės 8 d. Ukmergės r.

Mokėsi Pasvalio ir Pakruojo vidurinėse mokyklose. 1966 m. baigė studijas Kauno
S. Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). Dirbo dailininke Kauno dailės kombinate, įmonėje „Kauno audiniai“, keliose profesinės technikos mokyklose, UAB „Rėda“, vedėja Karmėlavos bibliotekoje. Gyvena Karmėlavoje, Kauno raj. Rengia autorines parodas. Darbai buvo eksponuojami Kauno archyvo galerijoje, 1998 m. Lietuvos ambasadoje Atėnuose (Graikija), 2001 m. Palangos poilsio namuose „Tauras“, 2002 m. Ukmergės dailės galerijoje, Lietuvos ūkininkų draugijoje, Lietuvos tremtinių sąjungoje, kavinėje „Babelis“ (Kauno rajonas). Iš linijų ir taškų kuria įdomius, filosofinius, dekoratyvinius paveikslus, piešia lietuviškas mandalas, veria įvairius vėrinius ir gamina „crazy“ papuošalus.

Nuotr.: Kristinos Meilutės

MUZIEJININKĖ, ETNOGRAFĖ

Gimė 1933 m.Gyveno Vilkijoje (Kauno r.), vėliau Kaune, Viniuje. 1951 m. baigė Vilkijos vidurinę mokyklą, įstojo studijuoti Vilniaus pedagoginiame institute istoriją , vėliau studijavo VVU Istorijos ir filologijos fakultete, kur įgijo istorikės bei etnografės išsilavinimą. Baigusi universitetą, pradėjo dirbti Kauno valstybiniame istorijos muziejuje, nuo 1959 m. – M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Taikomosios dailės skyriuje, nuo 1980 m. – dirbo kaip mokslo darbuotoja, 1983-1990 m. šiam skyriui vadovavo. Kurį laiką A.Rideikienė dirbo dėstytoja Kauno maisto pramonės technikume. Grįžusi į Vilkiją dirbo Z. ir D. Kalesinskų aukštesniojoje liaudies amatų mokykloje. Dėstė istoriografiją, etnografiją, tautodailę. Dirbdama muziejuose daug dėmesio skyrė liaudies kūrybos ir kultūrinio paveldo tyrimui ir propagavimui.

Parašė apie 300 straipsnių, kurie buvo publikuojami Lietuvos ir užsienio spaudoje. Nuo 1990 m. daugiausiai rašė į „Naujas tėviškės žinias". Darbai: „Lietuvių liaudies meno" I tomo , išleisto 1993 m., bendraautorė; kartu su fotografu V.Žirguliu tyrinėjo dailininko ir fotografo A.Varno (1879-1979 m.) fototeką; spaudai parengė knygą „Adomas Varnas. Kryžių Lietuva".

Mirė 2005 m.

Lit.: Ištikima talentui ir savo kraštui // Naujos tėviškės žinios.- 2012, geg. 7.

LIAUDIES MENININKAS, MEDŽIO DROŽĖJAS

Gimė 1911 m. liepos 9 d. Paantvardžių k., Raudonės valsč., Raseinių apskr.

Nuo 1962 m. gyveno Vilkijos m., Kauno r. Drožinėti pradėjo šešerių metų. Su drožiniais dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose. Priklausė liaudies meno draugijai ir tautodailininkų sąjungai. Rūpintojėliai, Koplytstulpiai, Lazdos, Kryželiai puošia ne vieno lietuvio sodybas. Vilkijos parapijos šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius tremtiniams, prie Vilkijos vaikų lopšelio – darželio “Daigelis” stovi koplytstulpis “Angelas sargas”. Liaudies menininkas ne tik drožė, bet ir rašė eilėraščius, kūrė pasakas, padavimus, kuriuos publikavo rajoniniame laikraštyje “Tėviškės žinios”. Grojo armonika ir fotografavo. 

Mirė 2004 m. rugpjūčio 26 d.