EŽERĖLIO SENIŪNIJA
EžerėliS, Kauno g. 31 

Ežerėlis priklausė Zapyškio parapijai. 1990 m. imta galvoti apie Ežerėlio parapijos ir bažnyčios steigimą.
1990 m. rugsėjo l d. J. E. Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC užregistravo Ežerėlio Romos katalikų bendruomenės komitetą, o Kauno rajono valdyba ją užregistravo 1991 m. vasario 21 d. 1991 m. kovo 28 d. įregistruota Ežerėlio Romos katalikų religinė bendruomenė.
1991 m. gegužės 15 d. I šaukimo tarybos 8 sesijoje Kauno r. Ežerėlio gyvenvietės savivaldybės Liaudies deputatų taryba priėmė sprendimą perduoti buvusio vaikų darbelio patalpas religinei bendruomenei. Pirmieji Ežerėlio maldos namai buvo Garliavos dekano mons. A. Gustaičio pašventinti. 994 m. birželio 24 d. Vilkaviškio vyskupijos kurijos dekretu įkurta Ežerėlio parapija, jai suteiktas Sv. Antano Paduviečio titulas.1993 m. rugsėjo 23 d. Ežerėlio religinei bendruomenei perduotas buvęs kultūros namų pastatas.
Nuo 1999 m. rugpjūčio 15 d. klebonu dirbo Vladas Čeriakovas, po jo dirbo kunigas Linas Dūkštą.
Nuo 2003 m. pavasario Ežerėlio ir Zapyškio parapijoms bei Kačerginės koplyčiai klebonu paskirtas kun. Antanas Mickevičius.

Lit. iš Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas]. - [Kaunas] : Terra publica, [2011] (Kaunas : Spaudos praktika). - 227, [1] p. : iliustr., žml.- P. 17.

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

ZAPYŠKIO SENIŪNIJA
Braziūkų kaimas, Braziūkų g.81

Nuošaliame, tarp miškų įsikūrusiame Braziūkų kaime, 1932 m. gyventojų iniciatyva pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, 1934 m. įkurta paraBažnyčia yra stačiakampio plano, trinavė. Vidurinės navos tąsoje yra stačiakampė presbiterija, o šonines navas pratęsia žemos zakristijos. Pagrindinio bažnyčios fasado kampuose stovi du aukšti, masyvūs, kvadratiniai bokštai, kurie suskaidyti į tris tarpsnius. Viduriniai bokštai baigiasi smailiais trikampiais frontonais ir kryžminiais stogais.Bažnyčios viduje - trys navos. Vidurinė yra aukštesnė ir platesnė už šonines, jos gale yra vargonai. Vietinių gyventojų teigimu, visą bažnyčios interjerą bei altorių padirbo vietinis stalius B. Valaitis. Kitų nuomone altorių darė iš svetur atvykęs meistras.
1991 m. bažnyčia suremontuota: išdažyta išorė ir vidus, pakeistos grindys, aptverta tvora. Pietrytiniame jos kampe stovi koplytėlė. Šalia bažnyčios yra medine tvora aptvertos kapinės.

Lit.iš http://vilkaviskis.lcn.lt/dekanatai/aleksoto/braziukai/

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/#

RAUDONDVARIO SENIŪNIJA
Šilelio kaimas

Kapinynas yra Nemuno pakrantėje šalia Raudondvario. Rasta nemažai titnaginių dirbinių. 1992 m. kapinynas įrašytas į  Lietuvos kultūros vertybių registrą. 

Lit.: Lietuvių enciklopedija. T.29 .- Bostonas, 1963 .- P. 489.

Nuotr. iš https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search 

ČEKIŠKĖS SENIŪNIJA
Čekiškė, L. Markelio g. 1

Svarbiausias Čekiškės miestelio pastatas – Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1617 m. Bažnyčios fundatorius – Čekiškės dvaro savininkas ir miestelio įkūrėjas Jurgis Mackevičius. Statant bažnyčią, po didžiuoju altoriumi įrengtas Mackevičių šeimos laidojimo rūsys. Prie bažnyčios 1620–1625 m. veikė parapinė mokykla.
XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Ją XIX a. pradžioje atstatė klebonas Bonaventura Miknevičius. Sumūrytas pagrindinis (vienas vėlyviausių Lietuvoje) banguoto kontūro barokinis fasadas. 1807 m. Gardine buvo pagamintas ir Nemunu iki Vilkijos atplukdytas altorius (pastatytas 1808 m.), įrengta dabartinė sakykla, o dešinėje bažnyčios pusėje pristatyta zakristija. Bažnyčios didžiajame altoriuje įrengta ąžuolinių skulptūrų grupė, vaizduojanti Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Tai XVI a. kūrinys, neturintis analogų Lietuvoje. Dirbdamas Čekiškėje, kunigas B. Miknevičus parengė katekizmą ir parašė „Giesmę historičną apie Čekiškės bažnyčią“ (1836 m.). 1905 m. bažnyčioje tuokėsi žymus politikas ir visuomenės veikėjas Povilas Višinskis su vietine dvarininkaite Juzefa Mikuckaite. 1924–1938 m. Čekiškės bažnyčioje klebonaujant Dionizui Vaitkevičiui, didelio populiarumo sulaukė Velykų nakties renginiai, kurių pagrindiniai atlikėjai buvo Velyknakčio „kareiviai“ ir „žydai“.
Didžiajame altoriuje yra įrengtas nežinomo vokiečių meistro XVI a. pr. sukurtas kūrinys – medžio reljefas, vaizduojantis Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Skulptūra „Pranašas su atversta knyga“ įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Mūrinėje varpinėje įrengtas parapijos muziejėlis. Šventoriuje 1934 m. buvo pastatytas kryžius, skirtas Čekiškės pavasarininkų kuopos įkūrimo dešimtmečiui. 1996 m., minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prof. Prano Dovydaičio 110-ąsias gimimo metines, šventoriuje atidengtas koplytstulpis.

Lit.: Kauno arkivyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas].- [Kaunas] : Terra publica, [2010] (Kaunas : Arx Baltica). - 227, [1] p. : iliustr.
Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

Nuotr.:https://kaunoarkivyskupija.lt/cekiske/

BABTŲ SENIŪNIJA
Babtai, Nevėžio g.23

Pirmoji katalikų bažnyčia Babtuose pastatyta dvarininko, Žemaičių ir Babtų seniūno Viktoro Konstantino Mlečkos lėšomis XVII a. (apie 1672 m.). 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvusi Vandžiogalos filija, 1744 m. gavo parapijos teises. 1771 m. dvarininko Prozoro lėšomis šventovė atnaujinta. 1830 m. gaisro metu bažnyčia sudegė. Nauja, dabartinė bažnyčia pagal inž. Malaševskio projektą pastatyta 1853 m., o 1860 m.- pašventinta. Bažnyčios statybai lėšas aukojo parapijiečiai, klebonas kun. Mikalojaus Petraševičius, 550 rublių skyrė vyskupas Motiejus Valančius. Pamaldos bažnyčioje buvo laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Spaudos draudimo metais bažnyčios vikaras Vincas Zapkus padėdavo knygnešiui Jurgiui Keruckui bažnyčioje slėpti lietuviškas knygas.
1982–1990 m. m. Babtų bažnyčioje klebonavo poetas kunigas Ričardas Mikutavičius
(daugiau apie jį : https://lt.wikipedia.org/wiki/Ri%C4%8Dardas_Mikutavi%C4%8Dius),
daug dirbęs atliekant kapitalinį bažnyčios remontą, taip pat išrūpinęs bažnyčiai Vinco Svirskio kryžių ir angelų skulptūras.
Bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių. Tai XVII a. šv. arkangelo Mykolo, šv. Florijono medinės skulptūros, XIX a. paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“. Paveikslas „Trijų Karalių pagarbinimas“ ir eklektikos stiliaus vargonai, įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Bažnyčios šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais vartų stulpais. Jame stovi medinė var¬pinė su trimis varpais. 1994 m. pastatytas tautodailininko A. Sakalausko koplytstulpis „Laiminantis Kristus“, skirtas Babtų parapijos 250 m. jubiliejui. Šventoriuje yra senos kapinės.

Daugiau: http://babtai.puslapiai.lt/index.php/lt/baznycios-4/babtu-baznycia

Lit.: Kauno arkivyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas ].- [Kaunas] : Terra publica, [2010] (Kaunas : Arx Baltica). - 227, [1] p. : iliustr.
Lietuvos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė]. - Kaunas : VšĮ "Terra Publica", 2009 (Kaunas : UAB "Arx Baltica"). - 304 p. : iliustr.

Pakaunės dešimtmečiai / [idėjos autorius ir sudarytojas Petras Garnys]. - Kaunas : Arx reklama : Kauno rajono savivaldybė, 2015 ([Vilnius].

Nuotr.:https://www.krsvbiblioteka.lt/virtualusturas/

BATNIAVOS SENIŪNIJA
Brūžės kaimas

Tai priešistorinis XV-XVI a. kapinynas. Jame surasta II-III amžiaus įkapių. Viename kape prie griaučių surasti du įvijiniai žalvariniai antsmilkiniai ir profilinė segė, kitame -  baltiška akinė segė ir masyvi apskrito pjūvio apyrankė. Kranto smėlyje rastas žalvarinis ritininis smeigtukas su geležine viršūne ir mėlynas rantytas stiklinis koralas. 1936 m. rasta D.L.K. Aleksandro denarų. 1992 m.kapinynas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Lit.: Lietuvių enciklopedija /Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.
T. 22 : Pareiškimas-Pinay . - 1960. - P.143

Nuotr.: http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

BABTŲ SENIŪNIJA
Pakapių kaimas

Kapinynas priskiriamas XI-XII a.Jame palaidoti degintini žmonės bei gyvuliai. Rasta sudeginto žmogaus kapas,32 žirgų griaučiai su įkapėmis (X-XIII a.).Sudegintų kaulų likučiai buvo supilami į nedideles duobes, kai kurie kapai aplink apdėti akmenimis. Gyvuliai laidojami atskiroje kapinyno dalyje negiliose duobėse ( 15-20 cm.).Rasti puošnūs žirgų balnojimo reikmenys.Taip pat ištirta 25 nedegintų žmonių kapai (XV-XVI a.).Radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Lit.: Lietuvių enciklopedija. - Boston (Mass.) : Lietuvių enciklopedijos l-kla (J. Kapočius), 1953-1985. - 37 t. : iliustr.
T. 21 : Oda-Pareiga / 1960. -P.368

Kauno rajono istorija -mokiniams ir mokytojams [Elektroninis išteklius] / rengėjai: A. Bulotas, D.Marmienė, O. Kukcinavičienė,…[et al.]. - [Kaunas] : Kauno rajono švietimo centras, 2007

ALŠĖNŲ SENIŪNIJA
Digrių kaimas

Koplyčia stovi 6 km, į šiaurės vakarus nuo Garliavos, netoli Garliavos-Pažėrų kelio. Ją 1859 m. be leidimo pastatė Fredos savininkas Juozapas Godlevskis (Garliauskas). Kartu buvo išmūrytas gyvenamasis namas ir kiti kunigo sodybos pastatai. Konsekruota 1861 m. Paminėta 1865 m. kaip mūrinė, o 1881 m. kad statyta iš plytų, dengta malksnomis, turinti bokštelį, stogas dvišlaitis, dengtas čerpėmis. Koplyčia bebokštė, vienanavė, stačiakampio plano, su tiesia apside ir maža, prie šiaurinio kampo prišlieta zakristija. Zakristija ir atikas veikiausiai buvo pristatyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Koplyčia pastatyta romantizmo, rekonstruota istorizmo laikotarpiais, todėl turi jų bruožų. Šiuo metu koplyčia stipriai apgriuvusi.

Lit.: Lietuvos sakralinės dailės katalogas / [redakcinė kolegija: A. Gaižutis (pirmininkas) … [et al.]. - Vilnius : Gervelė, 1996-. - T.1, kn.4 antr.: Lietuvos sakralinė dailė.

T. 1 : Vilkaviškio vyskupija
Kn.4 : Aleksoto dekanatas : mokslinių straipsnių rinkinys / Kultūros ir meno institutas, Kultūros paveldo centras ; [sudarytoja ir atsokomoji redaktorė Gražina Marija Martinaitienė]. - 2000 (Vilnius : Petro ofsetas). - 513,[1] p. : iliustr.-P. 96

Nuotr.: Virginijos Tamašauskienės 

DOMEIKAVA
Plačioji g. 22

1991 m. buvo įregistruota Domeikavos Romos katalikų bendruomenė Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 174P. tais pačiais metais architektas Kęstutis Pempė pradėjo bažnyčios projektavimo darbus. 1993 m. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino kertinį bažnyčios akmenį. Bažnyčios statybą nuo pat pradžių finansavo SAF koncerno prezidentas G. Čepas. Koncernui nutraukus finansavimą bažnyčios statyba sustojo.1995 m. Domeikavos Lietuvos Kankinių parapija tapo savarankiška, buvo paskirtas pirmas klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas. Jam vadovaujant bažnyčios statyba vėl pajudėjo. 1997 m. buvo pašventinta bažnyčios rūsyje esanti koplyčia. Dėl lėšų trūkumo bažnyčia nepilnai įrengta. Projekto vyriausias architektas-Kęstutis Pempė.Jam talkino Arūnas Asauskas, Gytis Ramunis bei lietuvių išeivijos arch. Rimas Mulokas. Konstruktorius-Algis Kaptuleris.
Architektūriniu sprendimu prie Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčios pagrindinio įėjimo suprojektuoti statūs laiptai. Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, Domeikavos parapijos klebono kunigo Gintaro Pūro iniciatyva, 2019 metų pavasarį prie bažnyčios pastato įrengta stacionari nuovaža. Nuo šiol fizinę negalią turintys asmenys ir tėveliai su mažamečiais vaikais į Domeikavos bažnyčios vidų pateks saugiai, nepriklausomai nuo kitų pagalbos.

Lit.: https://lt.wikipedia.org/wiki/Domeikavos_Lietuvos_kankini%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia

         https://www.domeikavoskankiniuparapija.lt/

Nuotr.: www.wikipedia.lt