Čia rasite medžiagą apie kryžius ir koplytstulpius Raudondvario seniunijoje.

Kraštotyros ekspedicijos, vykusios

2001 m. liepos 2-10 dienomis

Poetas, publicistas

Gimė 1921m. gegužės 10d. Vaičionių k., Rokiškio raj.

ŽURNALISTAS, POETAS, LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS NARYS

Gimė 1948 m. kovo 17 dieną Čekiškėje, Kauno rajone. 1965 m. baigė Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinę mokyklą. 1965–1970 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą bei žurnalistiką.
1969–1976 m. buvo Kelmės rajono laikraščio „Komunistinis žodis“ korespondentas. 1970 m. – Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos laidos „Žvaigždutė“ redaktorius. 1982–1985 m. redagavo Kelmės rajono priešgaisrinių tarnybų biuletenį „Gaisrai ir žmonės“.
Su šeima iš Kelmės persikraustęs į Palangą, 1985–1989 m. buvo dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ atsakingojo sekretoriaus pavaduotojas. 1989–1990 m. – savaitraščio „Lietuvos žvejys“ atsakingasis sekretorius. 1990–1992 m. redagavo Palangos miesto tarybos laikraštį „Palanga“. 1992–1996 m. buvo laikraščio „Vakarų ekspresas“ reporteris, 1996–1998 m. – dienraščio „Klaipėda“ korespondentas Palangoje, 1998–1999 m. – laikraščio „Vakarinė Palanga“ korespondentas, 1999 metais – Kretingos rajono laikraščio „Švyturys“ korespondentas. 2006–2008 m. – laikraščio „XXI amžius“ korespondentas. 2005 m. redagavo literatūrinį almanachą „Saulėjauta“. 2008–2015 m. buvo laikraščio „Palangos tiltas“ bendradarbis.
Išleido poezijos rinkinius vaikams ir suaugusiems „Maišto jūra. Vėjožvalgos“ (2017), „Saugosiu saulutę“ (1979) , „Ką vaikai galvoja“ (1991), „Mėnulis – vakaro keleivis“ (2005), „Linksmųjų vėjų karalystė“ (2005), „Laivas į Šventąją“ (2007), „Neišsigandusi šventė“ (2008), satyrinių eilėraščių, epigramų knygas „Būrai ir strasbūrai“ (2002), „Tiek to, genijai“ (2011). Kūrybą skelbė ir žurnalistų poezijos rinktinėje „Sušvieski, saule“ (2014).
2017 m. Kelmėje G. Griškevičiui buvo įteikta literatūrinė Reginos Biržinytės premija už poezijos rinkinį „Maišto jūra. Vėjožvalgos“.
Mirė 2022 m. liepos 13 d. Palaidotas Palangos senosiose kapinėse.

Lit. ir nuotr.: https://www.skrastas.lt/aktualijos/anapilin-isejo-zurnalistas-poetas-gediminas-griskevicius

SPAUDOS DARBUOTOJAS

Gimė 1885 m. rugpjūčio 22 d., Pavytės k., Garliavos valsč., Kauno apskr.

1900-1904m. mokėsi Veiverių kunigų seminarijoje, vėliau Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1909 m. Studijavo Miunchene, klebonavo Daukšiuoss, 1923 -1936 m. - Zapyškyje, nuo 1936 m.- Igliaukoje. Vėliau gyveno Kanadoje. Spaudoje rašė pedagoginiais ir kateketiniais klausimais.
Darbai: "Trumpas katekizmas, skiriamas pradinei katekizacijai ir liaudies mokyklai", 1913; "Tikėjimo tiesos pagrindai katekizacijai", "Amžinasis gyvenimas", 1958.; "Mišių paslaptys", 1959; "Vaikų au

Mirė 1968 m. spalio 7 d., Kanadoje

RAŠYTOJAS, ŽURNALISTAS

Gimė 1936 m., rugsėjo 1 d., Pagirių k., Garliavos sen., Kauno r.  Augo vaikų namuose. Tėvai buvo ištremti į Vidurio Aziją.  Mido Urbonavičiaus gyvenimas glaudžiai susijęs su Rytų šalimis. Baigęs Dušanbės politechnikos institutą ir Teherano universitetą pradėjo verstis žurnalistine praktika, kurios nenutraukė iki šiol. Dirbo korespondentu Indijoje, Livijoje, Pakistane, Irane. Beveik septynerius metus dirbo Kuliabo laikraščio nuolatiniu korespondentu Afganistane. Vėliau — moksliniu redaktoriumi žurnale „Chajoti Dechot“, ryšių su užsienio šalimis atstovu darbo ir informacijos centre „Tabijat“. Buvo Londono laikraščio „Europos lietuvis“ Vidurio Azijoje bendradarbiu, dirbo pirmojo Tadžikistano prezidento R. Nabijevo patarėju. Išleido šešias knygas; tadžikų, arabų, indų, rusų, ir lietuvių kalbomis. Grįžęs į Lietuvą 1995 metais dirbo politikos apžvalgininku dienraštyje „Diena“, vėliau — „Tauragės kurjerio“ redaktoriumi.

Lit.: https://elektronines.com/midas-urbonavicius-prekiautojai-mirtimi/

Nuotr.: https://bbf.lt/BBgqR

Rašytojas

Gimė 1900 m. Stanaičių k., Kauno apskr.

Rašytojas, kunigas, vyskupas

Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų k., Šakių apskr.

Rašytojas, tautosakininkas

Gimė 1931 m. balandžio 18 d. Kampiškių km. Kauno r.

BOTANIKAS, VISUOMENĖS VEIKĖJAS

Gimė 1886 m. sausio 13 d. Mizaruose ( prie Druskininkų).

Mokėsi Leipalingio valsčiaus mokykloje, 1899–1905 m. Lodzės klasikinėje gimnazijoje, tų pačių metų rudenį išvažiavo į Krokuvą ir ten baigė pirmąją Šv. Onos gimnaziją. 1906 m. įstojo ir 1911 m. baigė Krokuvos universiteto filosofijos skyrių.
Nuo 1911 m. dirbo prof. E. Jančevskio botanikos laboratorijoje, tyrinėjo augalų anatomiją ir pas prof. E. Godlievskį – augalų fiziologiją. 1913 m. vasarą kaip prof. K. Rogoiskio asistentas dirbo universiteto dvaro augalų selekcijos stotyje. 1913 m. dėl tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje turėjo pertraukti darbą, bet nuo 1914 m. dirbo Plocko gubernijos bandymų stotyje. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Lenkijoje.
1919 m. grįžo į Lietuvą, dėstė „Saulės“ mokytojų seminarijoje, 1920 m. vienas Aukštųjų kursų Kaune organizatorių [1], 1921–1922 m. Aukštųjų kursų lektorius, Kauno ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, 1923 m. Botanikos sodo Aukštojoje Fredoje steigėjas, vienas iš „Lietuvos botanikos žodyno“ sudarytojų.
Tado Ivanausko bendramintis, kaimynas. Ringauduose nusipirkęs žemės pasistatė sodybą, puoselėjo aplinką. Palaidotas Tabariškių kapinėse, netoli T. Ivanausko kapo.
Mirė 1939 m. vasario 27 d. Kaune.

Daugiau apie jį: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardisd964.html?asm=VAILIONIS%20LIUDAS
https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/krastotyros-knygos/34-straipsniai/1810
Lit. : https://lt.wikipedia.org/wiki/Liudas_Vailionis
Nuotr. iš https://www.bernardinai.lt/2012-09-19-kauno-zaliakalnyje-atidengta-atminimo-lenta-liudui-vailioniui/