English Klubai
Narcizas Freimanas
FOTOGRAFAS
Gimė 1943 m. Kaune.
Raudondvaryje baigęs 7 klases, pradėjo dirbti darbininku tuometinio Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto mechaninėse dirbtuvėse fotografu. Dirbdamas vakarais baigė vidurinę mokyklą, trejus metus atitarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pasinėręs į fotografiją jis ne tik fiksavo instituto mokslinius tyrimus, bet ėmėsi ir fotomeno. Su dailininku Andriumi Deltuva kūrė animacinius filmus, kurie pelnė prizus kino meno mėgėjų festivaliuose. Dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, žemės ūkiui skirtuose spaudos leidiniuose. Nuo pirmojo numerio iki mirties fotografavo žurnalui „Mano ūkis", „Ūkininko patarėjui", „Šeimininkei". Menines fotografijas skelbė literatūros ir meno savaitraštyje „Nemunas". Fotoreportažai: Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimui, vykusiam 1988 m., atstatytos Muniškių bažnyčios atšventinimui, Sąjūdžio 20-mečio minėjimui Raudondvaryje, iškilmėms Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, Babtų gimnazijos priestato atidarymo ir mokslo metų pradžios šventei IR KT.
Mirė 2011 m. balandžio 29 d.
Lit.: Narcizas Freimanas // Naujos tėviškės žinios.- 2011, gegužės 3 d.
Kauno rajono kraštas knygose - 2011
Knygos, kuriose aprašomas Kauno rajono kraštas 2011 metais.
Kauno rajono kryžiai
Čia rasite visą informaciją apie Kauno rajono kryžius.
Pasirinkite dominančią temą:
Nepriklausomybės kovų savanoriams Garliavoje; Nepriklausomybės kovų savanoriams Garliavos ap. sen. ;
Partizanams Alšėnų sen.; Partizanams Alšėnų sen.-II ; Partizanams Raudondvario sen.; Partizanams Užliedžių sen. ; Partizanams Alšėnų seni.; Partizanams Zapyškio sen.;
Klimaitis Juozas
Mokytojas lituanistas, publicistas
Gimė 1908 m. sausio 7 d. Starkų k., Kauno r.
Karosas Pranciškus
POETAS, PEDAGOGAS, AGRONOMAS
Gimė 1940 m. sausio 28 d. Kuprių k., Anykščių r.
Tėvai: Povilas Karosas (1910-?) ir Emilija Karosienė – žemdirbiai. Augo keturių vaikų šeimoje. Motinai anksti mirus ir tėvui vėl vedus pirmosios žmonos seserį Stefaniją Karosienę, augo kartu su dar trim jų vaikais.
Baigęs Svėdasų vidurinę mokyklą, 1958 m. mokėsi Zarasų rajono Antalieptės vienmetėje bitininkystės mokykloje ir dirbo technikumo mokomąjame ūkyje sodininku – bitininku. Toliau mokėsi Kauno Fredos sodininkystės – daržininkystės technikume neakivaizdiniu būdu (jį baigė Maskvoje). 1963 - 1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje aviacijos desantiniuose daliniuose Maskvoje. Grįžęs iš armijos dirbo Vilkaviškio rajono žemės ūkio valdyboje vyr. agronomu – instruktoriumi.1972 m. neakivaizdiniu būdu baigė LŽŪA ir buvo paskirtas dirbti Raguvėlės (Anykščių r.) žemės ūkio mokyklos direktoriumi.Nuo 1975 m. iki šiol jis gyvena Garliavoje (Kauno r.). Nuo 1975 m. pradėjęs dirbti Kauno aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje vyresniuoju dėstytoju, iki šiol yra Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros asistentas.Dirbdamas P. Karosas baigė Rybno (Rusija) bitininkystės institutą, Maskvos (Rusija) Timiriazevo akademijos pedagoginį fakultetą.P. Karosas rengia paskaitas ir praktinius mokymus norintiems išmokti bitininkauti. Jis parengė šiai profesinei veiklai šimtus Lietuvos bitininkų. Nuo 1954 m. jis rašo eiles. Šiuo metu P. Karosas yra Kauno rajono literatų svetainės "Polėkis" narys, dalyvauja Nepriklausomos rašytojų sąjungos veikloje.
Kūryba: Eilėraščiai buvo spausdinami Zarasų, Anykščių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kauno rajoninėje spaudoje, almanachuose "Kaip tyliai laša rytas" (1998 m.), "Tylos kalba" (2002 m.), "Palaima baltųjų aušrų" (2002 m.), "Veidu į Tėvynę" (2003 m.), "Kaimo rašytojas" (2006 m.), dažnai skaitomi per Lietuvos radiją žemės ūkio laidose. Kūrybos tematika įvairi: meilė gamtai, Tėvynei, moteriai. Naujų minčių ir temų kūrybai parsiveža iš kelionių po Europą.
Darbai: Parengė ir išleido brošiūras: "Bitininkystė kiekvienam" (2000 m.), "Bitininkavimo mokykla" (2005 m.).
Apdovanojimai: Paskelbtas geriausiu Lietuvos bitininku (2004 m.), geriausiu Kauno apskrities bitininku (1996 m.).
Lit.: P. Karoso parašyta autobuiografija
