Pradinis Parodos 2022 metų parodų galerija Kanonizuotieji Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus slėpiniai

Kanonizuotieji Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus slėpiniai

Kovo 23 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko žymaus lietuvių grafiko, profesoriaus Edmundo Saladžiaus (g. 1950 Kaune) grafikos darbų parodos „Kanonizuotieji Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus slėpiniai“ atidarymas. Subtilią, o kartu ir žaižaruojančią meniškumu renginio atmosferą kūrė Garliavos meno mokykla moksleivių akordeonininkų melodijos (mokytoja Violeta Traškevičienė).

Meno pasaulio profesionalams ir gerbėjams E. Saladžius žinomas kaip įvairiapusis, intelektualus, šmaikštus, mėgstantis žaisti prasmėmis ir kontekstais autorius. Jo kūrybos sritys – estampas, knygos menas, plakatas, akvarelė.

Parodos atidarymo renginyje kalbėjęs autorius teigė visąlaik domėjęsis tikėjimo ir meno santykiu, iš jo kylančiais klausimais. Šiame religinės tematikos kūrinių cikle menininkas sakė norintis parodyti amžinąją temą – baltos ir juodos spalvų (t. y. dieviškumo, gėrio ir tamsos, blogio) kovą. E. Saladžiaus nuomone, ši tema buvo aktuali ir prieš daugiau nei tris dešimtmečius, kuomet jis pradėjo kurti „Rožančiaus slėpinių“ ciklą, ir lygiai taip pat yra aktuali mūsų dienomis. Anuomet Lietuvos likimas buvo padėtas ant svarstyklių, o dabar kita tauta išgyvena dramatišką kovą dėl savo ir demokratijos apskritai išlikimo.

Dvidešimties grafikos kūrinių ciklą išsamiai ir įtaigiai pristatęs Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas kun. Virginijus Veprauskas nuosekliai aptarė kiekvieną kūrinį. Jis ragino publiką atkreipti dėmesį, kokia kruopšti, kokia meistriškai išbaigta, subtiliai ažūriška, lakoniška ir tuo maksimaliai įtaigi yra E. Saladžiaus grafinė linija. Šie kūriniai – lyg kraštutinai santūrių formų meninė kalba, prisodrinta metafizinės simbolikos.

Kiekviena linija, kiekvienas lengvas, ažūriškas brūkštelėjimas E. Saladžiaus kūryboje yra prasmingas. Jo darbai tarsi pulsuoja nuorodomis į savitą ir šmaikštų detektyvinį žaidimą su žiūrovu: „aš žinau, kad jis nežino to, kas paslėpta, bet jis žino, kad yra paslėpta, ir žino, kad aš tai žinau“. (Monika Krikštopaitytė)