Spaudos atgavimo šventė Karmėlavos bibliotekoje

Šiandien bibliotekoje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Atvykę skaitytojai iš Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos 3A klasės (mokytoja D. Klizaitė) buvo supažindinti su spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje, kai Rusijos imperija valstybiniu mastu ir valstybinėmis priemonėmis ėmėsi naikinti lietuvių kalbą.

Rusai asimiliacijos ir nutautinimo tikslais XIX a. septintajame dešimtmetyje uždraudė lietuviškas mokyklas ir spaudą. 1864–1904m. – tai pasiaukojimo metai dėl gimtosios kalbos, dėl lietuviško rašto apsaugojimo ir išsaugojimo. Dar vienas draudimo laikotarpis siekė sovietinius metus. 1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės.

Mokiniai vėliau gavo užduotį: parašyti laišką, kas būtų, jei nebūtų rašto ir knygų. Štai keletas įdomesnių pasisakymų: „Jei nemokėtume rašyti ir skaityti, būtų neįdomus pasaulis“ (Gytis), „Neturėtume gimtos kalbos ir nežinotume to, ką žinome..“ (Saulė), „Aš manau, kad gyventi be knygos būtų nuobodus gyvenimas...“ (Artūras) Vaikų mintys buvo sudėtos į vokus ir antspauduotos senoviniu būdu su vašku.

Žvelgiant istoriškai, vaško antspaudai buvo naudojami vokų išorėje kaip asmeninis antspaudas, taip pat nurodydavo gavėjui apie siuntėjo tapatybę. XXI a. pradžioje vaškinis antspaudas tapo nebereikalingas, nes yra paprasčiau užklijuojamų vokų. Ši senovinis laiškų klijavimo metodas vaikams labai patiko. Savaitgalis prasidėjo įdomiomis žiniomis ir gražiomis emocijomis...

Karmėlavos bibliotekos vyr. bibliotekininkė D. Jankauskienė