Išgyventi Giverny

Giverny kaimas yra nutolęs 80 km į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus, Normandijos regione. Jis geriausiai žinomas kaip impresionisto tapytojo Klodo Monė sodo ir namų vieta. Tapytoja visą savo kūrybinį gyvenimą seka impresionistų pėdomis. Analizuoja jų biografijas, kūrybos metodus, motyvus, paletes.

„Išgyventi Giverny“ – tai metafora, kuri gimė kūrėjai po apsilankymo 2021 metų vasarą Claude Monet namuose, jo sode, kurį mintinai žinojo iš namuose turimų impresionisto tapybos albumų, bet net nesapnavo, kad kartą, tai teks pamatyti ir aplankyti realybėje. Šie metai būvo neeiliniai, todėl, kad tai buvo pirmoji galimybė COVID -19 pandemijos metu, kada galima jau buvo išeiti iš savo namų, išvykti iš miesto ir net iškeliauti už valstybės ribų sušvelnėjus judėjimo apribojimams. Ypatingai sunkų judėjimo apribojimo poveikį identifikavusi tapytoja, naujai atranda galimybę keliauti ir tapyti, bei iš naujo atranda „mikro“ pasaulį savo kieme, Garliavoje, kuriame eksperimentuoja su gėlių auginimu, mažu ir nuostabiu paprastų natiurmortų ir gyvenimo akimirkų, kurios vyksta čia ir dabar pervertinimu. Apsilankiusi Claude Monet sode ir iš naujo gilindamasi į jo biografija, čia aptinka netikėtų artimų sutapimų. Vienas iš jų tai – gėlės, kelionių aistra, trauka Tolimųjų Rytų menui, baltas katinas, kuris it simbolis lydi prancūzų impresionisto ir Rasos kūrybą, bei karantino, izoliacijos faktas, pakeitęs abiejų tapytojų kūrybos motyvus. Izoliaciją Monet patyrė dėl karo, ypač sunkūs buvo 1915 - 1918 metai: „Vakar aš vėl pradėjau dirbti, – rašė jis 1914-ųjų gruodžio 1-ąją. – Tai yra geriausias būdas išvengti minčių apie šiuos liūdnus laikus. Tačiau vis tiek man gėda pasinerti į savo mažytes formos ir spalvos paieškas, kai tiek daug žmonių miršta ir kenčia dėl mūsų.“.

Parodos autorė metaforai „Išgyventi Giverny“ sukūrė parodą, kuria iliustruoja ir akcetuoja iš naujo atrastus motyvus, juos papildydama olfaktorinėmis kvapų iliustracijomis, origami - (japonų lankstymo menas) ir kaligrafija, bei linki visiems kuo švelnesnio „Išgyvenimo Giverny“ sindromo, jį atrasti ir mėgautis.

Parodą autorė skiria savo gyvenimo draugui
Jonui
ir sako didelį
AČIŪ už Giverny...