Paroda „Ką kalba vėduoklės?“ Karmėlavos bibliotekoje

Karmėlavos bibliotekos skaitytojai jau gali pasidžiaugti karmėlavietės A.Drigotienės surinkta vėduoklių kolekcija. Džiugina vėduoklės iš Islandijos, Prancūzijos, Amerikos, Kinijos ir kitų šalių. Vėduoklės kilusios iš Tolimųjų Rytų. Pirmosios vėduoklės buvo nelankstomos. Sulankstomas vėduokles VI–VIII a. sukūrė japonai. Vėliau korėjiečių pagalba tokios vėduoklės pateko į Kiniją ir ten greit išpopuliarėjo. Tolimųjų Rytų šalyse, ypač Japonijoje, vėduoklės nuo seno yra svarbi kultūros dalis. Susiformavusios vėduoklių dekoravimo, jų panaudojimo tradicijos.

„Ką kalba vėduoklės?“ Pasirodo ir vėduoklės turi savo kalbą:

Vėduoklės kalba „Aš tave labai myliu“ – suglausta vėduoklė pridedama prie širdies arba išskleista vėduokle uždengiamos akys.

„Ar galime susitikti?“ – vėduoklę kaire ranka pridėti prie dešinės akies. Išskleistos vėduoklės lazdelių skaičius parodo, kelintą valandą skiriamas pasimatymas.

„Noriu su jumis šokti“ – išskleista vėduokle kelis kartus mostelėti į save.
„Eik paskui mane“ – vėduokle lengvai trinktelėti per kairį šoną. Ir t.t.

Karmėlavos bibliotekos vyr. bibliotekininkė D. Jankauskienė