Kauno rajono kraštas–istorija ir dabartis

Kauno rajono kraštas–istorija ir dabartis

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, laimėjusi dalinį Kauno rajono savivaldybės finansavimą projektui „Kauno krašto vietovardžiai – istorija ir dabartis“, prisidėdama prie Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų Vietovardžių metų paminėjimo, organizavo krašto etnokultūros pažinimo renginius.

Renginių tikslas – akcentuoti, jog ir benykstantys, pamiršti ar visai išbraukti vietovardžiai turi neįkainuojamą istorinę, kultūrinę ir kitą svarbią informaciją, saugotiną kaip Lietuvos kultūros palikimo dalį.
Viešojoje bibliotekoje kultūros darbuotojams, universiteto TAU dalyviams, vyresnių klasių moksleiviams ir kitiems bendruomenės nariams Vilniaus universiteto docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė, apie vietovardžių naikinimą rašanti ir kalbanti jau nuo 1998 metų, pristatė savo 2019 metais išleistą knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“. Renginio dalyviai, ypač vyresniosios kartos atstovai, su didžiuliu susidomėjimu klausėsi pasakojimo apie 20 metų trukusį vienkiemių ir kaimų naikinimą. Lektorė pristatė įvairius dokumentus, leidžiančius sunaikinti, išbraukti vietovę iš registro; vienkiemių naikinimą skaudžiai išgyvenusių žmonių atsiminimus; nuotraukas bei sunaikintų, sunykusių ir iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų kaimų ir viensėdžių sąvadą. Dr. Filomena Kavoliūtė ragino domėtis ir žinoti, kaip vadinosi vietovė, kur gimė, augo jo tėvai, seneliai, aiškintis, kas iš buvusių pavadinimų išliko, kas jau nebeminima, ir visa tai papasakoti savo vaikams, anūkams. Tada tautos atmintis bus gyva. Pristatytas leidinys, papasakotos istorijos dar kartą priminė, jog benykstantys, pamiršti ar visai išbraukti vietovardžiai turi neįkainuojamą istorinę, kultūrinę ir kitą svarbią informaciją, saugotiną kaip Lietuvos kultūros palikimo dalį. Bendruomenės nariams tai suteikė galimybę ne tik pažinti, prisiminti, vertinti savo tautos kultūrinį – istorinį palikimą, bet ir save suvokti, kaip atsakingą pilietį už tautos kultūrinį identitetą, etninės kultūros puoselėjimą, skleidimą ir išsaugojimą.
Bendradarbiaujant su Viešosios bibliotekos padaliniais, į projekto veiklas įsitraukė ir trijų padalinių Domeikavos, Ežerėlio ir Zapyškio – darbuotojai. Viešojoje bibliotekoje ir šiuose padaliniuose vyko neformalaus ugdymo užsiėmimai vaikams ir suaugusiems „Marių dugno teatras“. Režisierė, kultūrinių renginių organizatorė Eglė Targanskienė moksleiviams, senjorams, „Garliaviečių“ klubo nariams ir kitiems bendruomenės nariams pasakojo įvairias gyvenimiškas istorijas, legendas apie 37 Kauno marių užlietus kaimus, jų tradicijas, papročius bei girdėtas legendas. Išklausius legendų, pasirinkus personažą ir pasitelkus fantaziją, kiekvienas popietės dalyvis kūrė sau lėlę ar mitologinius veikėjus. Sukūrę personažus, vaidino mini spektaklius lėlių teatro scenoje. Popiečių metu, visi dalyviai, per etnines–kūrybines–menines veiklas atrado esamas ir išnykusias vietoves, pažino ir puoselėjo tradicijas ir papročius, daugiau sužinojo kaimų, gyvenviečių, miestelių atsiradimo ir išnykimo istorijų.
Laimėto projekto dėka, Viešosios bibliotekos ir padalinių darbuotojai bei kiti projekto dalyviai įdomiai ir patraukliai pagilino etnines, istorines, kultūrines žinias. Renginiuose dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Viešoji biblioteka pasiekė sau išsikelto tikslo – kūrybinėmis, meninėmis priemonėmis, formuojančiomis bendruomenės kultūrines vertybines nuostatas, pilietinį brandumą, tautinę savimonę bei etninį išprusimą, paminėjo Vietovardžių metus.

Vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė