Mažųjų smalsučių klubo „0+“ susitikimai viešojoje bibliotekoje vyksta net ir vasarą!

Mažųjų smalsučių klubo „0+“ susitikimai viešojoje bibliotekoje vyksta net ir vasarą!

Trečiajame šio klubo susitikime buvome užsiėmę kepiniais. Iš pradžių mamytės kartu su savo mažyliais skaitė Vytauto Rodoko smagiai eiliuotą knygelę „Kepėjo miestas“. Vėliau vaikai savo pirštukais patys pjaustė, kočiojo, lipdė, puošė karoliukais... ir pagaliau iš sūrios tešlos „iškepė“ puikias picas! Ir nors šių kepinių ragauti negalima, tačiau pasigrožėti jais galite užsukę į Vaikų centrą viešojoje bibliotekoje.

Ketvirtasis mažylių susitikimas buvo dedikuotas spalvoms. Pirmiausia skaitėme prancūzų autorės Orianne Lallemand knygelę „Vilkas keičia spalvą“ ir supratome, kad vis tik geriausia būti tokiu, koks ir esi. O tuomet... Tuomet įvyko kai kas visai netikėto: mažieji klubo nariai nusispyrė batukus ir ėmė maišyti spalvas... kojomis! Išmarginę net du ilgus popieriaus lapus savo pėdutėmis, vaikai namo parsinešė ir puikių šio susitikimo suvenyrų - paveikslėlių su drugelių, kurių sparneliai buvo margų vaikų pėdučių antspaudai, atvaizdais. Tikime, kad ši atminimo dovanėlė dar ilgai primins šį smagų susitikimą.

Penktajame susitikime kartu su „0+“ klubo nariais dalyvavo ir mažas monstriukas iš Tom Fletcher knygelės „Atsargiai! Knygoje monstriukas“. Iš pradžių mamos skaitė knygelę, o vaikai bandė visais aprašytais būdais tą monstriuką iš knygelės išvyti ir kai pagaliau jiems pavyko tai padaryti ... monstriukas atsirado bibliotekoje! O to nenorėjo niekas. Tad sugrąžinę jį atgal į knygelę, vaikai patys ant ilgo lapo specialia mažųjų piršteliams pritaikyta technika spalvino savus monstriukus. Ir jie tapo tokie spalvoti ir jaukūs, jog netgi galėjo pasilikti bibliotekoje visam laikui!

Na ir šeštasis mažųjų smalsučių susitikimas, vykęs karštą vasaros rytmetį, buvo kupinas atradimo džiaugsmų. Kartu su pelyte Nele ir varliuku Cezariu iš Ingrid Godon knygos „Nelė ir Cezaris. Ragauk, liesk, žiūrėk!“ ne tik skaitėme šią knygelę, bet ir minkėme molį, sijojome smėlį, lytėjome ir įdarbinę visus savo pojūčius: jusles, uoslę, regą ir t.t. bandėme pažinti mus supantį pasaulį. Lyginome, kuo skiriasi akmenukai ir vanduo, stebėjomės, koks šaltas yra ledas, tačiau koks šiltas mamytės glėbys. Uostėme, lytėjome kaip duria kaktusas ir kaip kvepia mėtos, kokia rūgšti citrina ir koks saldus cukrus. Ir ką pajuntame, kai abu šiuos skonius sumaišėme. Ir tai dar ne viskas. Žiūrėjome pro žiūronus į tolį ir tyrinėjom mažyčius dalykėlius per padidinamąjį stiklą bei susipažinome su kitais mus supančiais daiktais ir reiškiniais. Po viso to vaikai išbandė pojūčių taką! Vieni atsargiau, o kiti drąsiau žingsniuodami per sausų lapų, minkštų žiedų, vyšnių kauliukų, akmenukų, smėlio ir kitų gamtinių medžiagų dangas padukais pajuto dar daugiau potyrių. Tai buvo tikra šventė mažųjų akytėms, pirštukams, liežuviui ir net padukams!