Atmintis gyva Babtų miestelio bibliotekoje

Atmintis gyva Babtų miestelio bibliotekoje

Kovo 16-tąją rinkomės į Babtų miestelio biblioteką paminėti dviejų datų: Knygnešio dienos ir A. Ramanausko - Vanago Jubiliejinių metų. Minėdami šias dvi svarbias datas, kartu prisiminėme ką tik išėjusios anapilin partizanų būrio „Vanagai“ ryšininkės, knygnešio giminaitės Ksaverija Drūsys gyvenimo momentus.

Babtų biblioekos vyr. bibliotekininkė D. Barkauskienė susirinkusiems papasakojo apie generolą A. Ramanauską - Vanagą, jo veiklą partizaniniame judėjime. Šiemet sukanka 100 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovų pasipriešinimo Tarybos signataro ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotų pajėgų vado A. Ramanausko - Vanago gimimo (1918 m. kovo 6 d.). Buvo papasakota apie ieškomą generolo kapą Našlaičių kapinėse Vilniaus rajone ir partizanų ryšininkų veiklą, kurie buvo partizanų „akys“ ir „ausys“.

Bibliotekoje sulaukėme ir 2 garbingų svečių. Svečiavosi 2 partizanų ryšininkės - K. Drūsys dukra ir anūkės. Bibliotekos renginio dalyviams anūkė Gintarė Stankutė papasakojo apie savo močiutę, kuri yra surinkusi visą medžiagą, išsaugotus močiutės dokumentus, nuotraukas. „Kai prasidėjo neramumai, frontas, partizaninis karas, buvo nelengva. Savutė (Ksaverija) iki šiol tai atsimena kaip sunkiausią gyvenimo etapą - dieną viena valdžia, naktį - kita. Nebežinai, kuo gali pasitikėti. Kai žmogaus gyvybė tampa nieko verta. Ir momentai, kai žoinai, jog broliai, draugai alkani slapsoti miškuose ir negali iš ten išeiti, nes neturi dokumentų, o tu negali jiems net valgyti nunešti. Suklastotus dokumentus perduoti, suvesti žmones padėdavo močiūtė. Ji pervesdavo partizanus iš vienos vietos į kitą. Ne kartą teko rizikuoti ir savo gyvybe“ - kalbėjo Gintarė Stankutė.

Pažiūrėjome transliuotą Lietuvo TV filmą: „Keliu vėliavą“, kuriame gyvai skambėjo K. Drūsys įrašyti atsiminimai. Į renginį susirinko žmonės, kuriuos vienaip ar kitaip buvo palietusi skaudi tremtinių dalia. K. Drūsys visa šeima buvo ištremta. Pati Ksaverija kaip politinė kalinė lageriuose išbuvo 15 metų. Ten susipažino su vyru, ten gimė visi 4 jų vaikai. Dar vienas svarbus žmogus močiutei jos vaikystėje buvo Savutės senelio Jokūbo brolis knygnešys Jurgis Keruckas, kuris seneliui mirus, atstojo vaikams tikrąjį senelį. Jurgis buvo šaulių vadas. „Močiutė sakė, kad jis buvo seniausias iš šaulių, toks sukumpęs, sulinkęs kaip ir ji, bet vis tiek per Vasario 16-oosios šventę nešdavo šaulių vėliavą. Vaikai juo labai didžiavosi, mylėjo ir dėdeliu vadino. Jis vaikams iš Karaliaučiaus atnešdavo grifelinių lentelių, ant kurių rašai, papūti ir viskas išnyksta. Ant jų močiutė išmoko rašyti. Knygas jis gabendavosi iš Karaliaučiaus. Jo palaikai liko Sibire. Knygnešio nueitas rizikingas, bet labai šviesus kelias įkvėpė tolimesnėms kovoms už Lietuvos laivę!

Renginio pabaigoje dainavome partizanų dainas, labiausiai mėgstamas K. Drūsys dainas: „Kad aš zylelę pagaučiau“, „Pražydo pirmos melsvosios žibutės“, „Bernužėli, kareivėli“. Trečiojo amžiaus Babtų senjorų universiteto pirmininkė Daiva Danauskaitė -Garbaliauskienė bibliotekai buvo įpareigota įteikti Lietuvos rezistencijos ir genocido centro knygą „'Genealogija ir Heraldika“ (2007-2017).

Tokios istorijos neduoda užsimiršti, jos primena mums apie sunkią mūsų tautos dalią, skausmus, viltį ir netektis. „Su Dievo pagalba išgyvenome viską“- kartojo močiutės žodžius Gintarė. Mes turime suprasti istorijos dramatizmą - kalbėjo jauna dokumentinio filmo apie partizanus „Nenugalimas“ autorė A. Zalanskaitė. Visa tai mes turime perduoti kaip skaudų,bet labai prasmingą palikimą ateinančioms kartoms. Be galo svarbūs buvo ir yra A. Ramanausko - Vanago anuomet ištarti žodžiai: „Tėvynė - tai ta vieta žemėje, už kurią esi atsakingas“.