Metų knygos rinkimams pasibaigus...

Metų knygos rinkimams pasibaigus...

Raudondvario bibliotekos skaitytojai kasmet ne tik aktyviai dalyvauja Metų knygos rinkimų akcijoje, bet ir domisi, ar jų pamėgtos knygos tapo laimėtojomis. Šiemet jie buvo ypač nudžiuginti Evelinos Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“ ir Rimanto Kmitos knyga „Pietinia kronikas“, kurios bibliotekos skaitytojų tarpe nuo pat projekto pradžios buvo tapusios favoritėmis.

Suaugusieji dažniausiai rinkosi skaityti R. Kmitos romaną „Pietinia kronikas“, kuri tarp skaitytojų keliavo iš rankų į rankas, o E. Daciūtės knygą „Laimė yra lapė“ perskaitė ypač daug vaikų. Ši knyga buvo net iškeliavusi ir kurį laiką viešėjo Raudondvario A. ir A. Kriauzų mokykloje - darželyje ir Raudondvario lopšelyje - darželyje „Riešutėlis“, kur savo įprastoje, jaukioje ir patogioje aplinkoje vaikučiai su auklėtojomis vartė, skaitė, piešė, rengė kūrybines dirbtuvėles ir, žinoma, po to aktyviai balsavo. už šią knygą. Kad knyga tikrai patiko mažiesiems skaitytojams, liudija bibliotekos erdves papuošusi spalvinga piešinių paroda „Mano lapė“.

Paauglių kategorijoje skaitytojai aktyviai balsavo už visas knygas. Džiugu, kad paaugliams skirtas knygas skaitė ir suaugusieji. „O kaip kitaip susipažinti su nūdienos paauglių problemomis? - šypsojosi pakalbinta aktyvi bibliotekos lankytoja, buvusi Raudondvario gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Germanienė. Bet labiausiai nudžiugino pačių paauglių aktyvumas ir brandus mąstymas. Raudondvario gimnazijos devintos klasės moksleivė Žymantė Kovalčikaitė ne tik perskaitė visas paauglių kategorijos knygas, bet ir paragino savo draugus jas skaityti. Mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Zita Orantiene dalyvavo bibliotekos surengtoje literatūrinėje diskusijoje „Kaip jaustis, kai esi kitoks?“ Perskaitytų knygų tematika jie rengė disksijas apie toleranciją kitokiems - nelaimingiems, ligotiems, likimo nuskriaustiems, kalbėjo apie tai, kaip svarbu pastebėti kitą žmogų ir jam padėti. Diskusiją apibendrinusios jau minėtos skaitytojos Žymantės mintys buvo ypač brandžios. „Aplinkoje mes dažniausiai nepastebime elementarių dalykų, ypač būdami paaugliais užmirštame, ką reiškia jaustis laimingais dėl to, kad galime taškytis balose, matyti aplinką, girdėti paukščius ir žengti per gyvenimą laisvu, pilnaverčiu žingsniu, - teigė Žymantė. - Pasaulyje yra daugybė kūrinių, kuriuose pabrėžiama šių dalykų svarba, tačiau Metų knygos rinkimuose pasiūlytose knygose paaugliams atskleidžiama savijauta tų žmonių, kurie negali patirti šių daugeliui įprastų dalykų. Ar kalbėtume apie Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, ar apie Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas Aš“, ar apie Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“ - tai knygos, verčiančios mus susimąstyti apie save, apie dalykus, dėl kurių jaudinamės. Ar tai tikrai svarbu? Gal vis dėlto svarbiausia mokytis mylėti žmones, kurie mus supa, džiaugtis įvairiomis smulkmenomis ir daryti tai visada, nes mes nežinome, kada neteksime šių galimybių. Visos šios knygos skiriamos paaugliams. Gal ne kiekvieną iš mūsų jos palies taip stipriai, kaip mane (nors linkiu įsileisti kūrinius į save), tačiau žinau, kad kiekvienas žmogus, skaitantis jas, susimąstys apie tikrąsias vertybes“.

Metų knygos rinkimai 2017, pradžiuginę turininga literatūra ir sudominę gausų skaitytojų būrį, baigėsi. Belieka pasidžiaugti projekto prasmingumu ir laukti kitų metų knygos rinkimų.